Pasaulinė vario gavyba 2026 metais, vertinant naujausias rinkos prognozes, pirmą kartą per maždaug dešimtmetį turėtų būti mažesnė nei metais prieš tai. Tai išskirtinis pokytis rinkoje, kuri nuo 2017 metų iš esmės augo, o varis tuo pat metu tapo vienu svarbiausių energetikos transformacijos metalų.
Laikas jautrus ir dėl to, kad metų pabaiga tradiciškai sutampa su tiekimo sutarčių derybomis ateinantiems mėnesiams. Dalis pramonės pirkėjų ir prekybininkų jau signalizuoja didesnę įtampą: esminis klausimas tampa ne tik kaina, bet ir fizinio metalo prieinamumas.
Paklausa auga greičiau nei pasiūla
Vario paklausą didina elektros tinklų plėtra, atsinaujinančios energetikos projektai ir transporto elektrifikacija. Elektromobiliams, priklausomai nuo modelio ir baterijos dydžio, vario paprastai reikia kelis kartus daugiau nei analogiškam vidaus degimo variklį turinčiam automobiliui, todėl vien gamybos masto didėjimas tiesiogiai kelia metalo poreikį.
Dar vienas spartėjantis veiksnys yra duomenų centrai, ypač orientuoti į DI skaičiavimus. Pramonės vertinimuose dažnai minimi dešimčių tonų vario poreikiai vienam megavatui galios, o didžiausių objektų galia jau matuojama šimtais ar net tūkstančiais megavatų, todėl vienas projektas gali „suryti“ reikšmingą dalį atskiros kasyklos metinės produkcijos.
Ilgesnio laikotarpio prognozės taip pat rodo struktūrinį poreikio augimą. Rinkos analitikai, tarp jų ir „S&P Global“, yra skelbę vertinimus, kad iki 2040 metų vario paklausa gali šoktelėti iki maždaug 42 mln. tonų, kai pastaraisiais metais ji siekė apie 28 mln. tonų, įskaitant perdirbimą.
Kasyklų sutrikimai keičia prognozes
Metų pradžioje rinkoje dar buvo daugiau optimizmo: International Copper Study Group skaičiavo, kad pirminio vario gamyba turėtų augti, o rafinuoto vario rinkoje net galėtų susidaryti nedidelis perteklius. Vėliau skaičiavimai prastėjo, o dalis finansų institucijų, įskaitant „J.P. Morgan“, ėmė kalbėti apie šimtus tūkstančių tonų siekiantį rafinuoto vario deficitą.
Vienas ryškiausių smūgių pasiūlai siejamas su didelio masto sutrikimais kasyklose. Pavyzdžiui, Indonezijoje esanti „Grasberg“ kasykla susidūrė su rimtais veiklos apribojimais po incidento, kai į karjerą pateko didžiuliai purvo kiekiai. Dėl to jos gamyba kurį laiką veikė gerokai mažesniu pajėgumu, o rinkai tai reiškė šimtų tūkstančių tonų masto potencialų trūkumą.
Ne mažiau svarbūs buvo signalai iš Čilės, kuri išlieka didžiausia vario tiekėja pasaulyje ir vien pati sudaro daugiau nei penktadalį globalios gavybos. Šalyje kasybą šiemet trikdė neįprastos oro sąlygos: smarkūs krituliai, sniegas ir su tuo susiję infrastruktūros sutrikimai, įskaitant nuošliaužų riziką.
Prie trumpalaikių problemų prisideda ir ilgalaikės tendencijos. Čilėje dalis milžiniškų telkinių yra eksploatuojami jau dešimtmečius, gavyba keliasi į gilesnius horizontus, o rudos kokybė prastėja, todėl auga savikaina ir sunkėja gamybos palaikymas ankstesniame lygyje.
„Čilė yra rimtoje kasybos recesijoje“, – sakė Čilės finansų ministras Jorge Quiroz.
Analitikai pažymi, kad net ir be ekstremalių orų kai kurios atvirosios kasyklos patiria natūralų, apie kelis procentus per metus siekiantį gamybos mažėjimą. Papildomos įtampos kelia ir tai, kad pastaruoju metu rinkoje daugiau dėmesio skiriama duomenų patikimumui bei ataskaitų kokybei, nes buvo skelbta apie atvejus, kai gavybos statistika galėjo būti išpūsta.
Kainos signalai ir strateginė reikšmė
Mažėjanti pasiūla ir auganti paklausa didina spaudimą kainoms, nors trumpuoju laikotarpiu jos gali svyruoti dėl lūkesčių apie muitus ar bendrą pramonės ciklą. Vis dėlto dalis bankų ir tyrimų padalinių laikosi nuomonės, kad struktūriniai veiksniai gali kelti vario kainą aukštyn ir 2027 metais.
Skaičiuojant pagal pastaraisiais metais dažnai cituotus orientyrus, 10 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių už svarą atitiktų apie 20 300 eurų už toną, tačiau tokie scenarijai priklausytų nuo to, kiek ilgai tęsis pasiūlos sutrikimai ir kaip greitai į rinką ateis nauji projektai.
Vario vaidmuo taip pat keičiasi politiškai: jis vis dažniau įvardijamas kaip strateginis metalas, svarbus energetiniam saugumui, infrastruktūrai ir technologijų plėtrai. Dėl to valstybės ir didžiosios įmonės aktyviau domisi tiekimo grandinių atsparumu, o investicijos į gavybą ir perdirbimą vis dažniau vertinamos ne tik per grąžos, bet ir per saugumo prizmę.
Artimiausiais mėnesiais rinkos dėmesys kryps į tai, ar kasykloms pavyks stabilizuoti gamybą, kaip greitai atsistatys sutrikdyti pajėgumai ir ar rafinavimo grandis nepridės papildomų „butelio kaklelių“. Jei tiekimo problemos sutaps su sparčiu duomenų centrų ir elektros tinklų investicijų tempu, vario rinka gali likti įtempta ilgiau, nei tikėtasi metų pradžioje.
Leave a Reply