Po Ararato šlaitu slepiasi Nojaus arka? Į gelmes nuleistas robotas užfiksavo mįsles

Written by

in

Ararato kalnas Turkijos rytuose dešimtmečius kaitina vaizduotę dėl pasakojimų, kad netoliese galėjo atsidurti biblinė Nojaus arka. Nors iki šiol nėra patikimų mokslinių įrodymų, patvirtinančių šią hipotezę, tarptautinės komandos ir toliau tiria aplinkines geologines struktūras.

Daugiausia dėmesio sulaukia vadinamoji Durupinaro formacija – į laivo korpusą panašus darinys netoli Ararato. Jį 1959 metais, atlikdamas aerofotografavimą, pastebėjo turkų kapitonas ir kartografas İlhanas Durupınaras, dirbęs pagal NATO užsakymą.

Pastaraisiais metais šioje vietoje intensyvėjo tyrimai: atliekami gręžiniai, imami grunto mėginiai, o anksčiau naudoti geofiziniai metodai, tokie kaip grunto skverbos radaras, buvo pasitelkti ieškant tankio ir struktūros anomalijų. Tyrėjai pabrėžia, kad tokie signalai nebūtinai reiškia žmogaus sukurtas ertmes – juos gali sukelti natūralūs geologiniai procesai.

Robotas nuleistas į gręžinį

Naujausias etapas – į tyrimus įtrauktas požeminei žvalgybai pritaikytas robotas „Gopher“, sukurtas dr. Roberto Rosso komandos La Trobe universitete Australijoje. Tai nuotoliniu būdu valdoma kompaktiška sistema su plačiakampėmis vandeniui atspariomis kameromis ir jutikliais, skirta rinkti duomenis vietose, kur žmogui patekti per pavojinga arba fiziškai neįmanoma.

Pasak projekto dalyvių, robotas gali leistis iki maždaug 25 metrų gylio ir fiksuoti vaizdą bei aplinkos parametrus. „Gopher“ yra mažesnė anksčiau kurtos sistemos „WomBot“ versija – tokios technologijos jau buvo naudotos Australijoje tiriant gyvūnų išraustus urvus ir tunelius.

Ką tikimasi rasti Durupinaro formacijoje?

„Gopher“ į misiją įtrauktas po to, kai atliekant giliuosius vertikalius gręžinius vienas grąžtas atsitrenkė į ypač kietą sluoksnį ir lūžo. Tuomet nuspręsta į gręžinio angą leisti robotą ir patikrinti, kas iš tiesų slepiasi gilyn vedančioje ertmėje.

Tyrėjai siekia patikrinti tuštumas ir anomalijas, kurias anksčiau fiksavo geofiziniai matavimai ir kurios kai kurių entuziastų buvo interpretuojamos kaip galimi kambariai ar koridoriai. Vis dėlto mokslinėje praktikoje tokios hipotezės laikomos preliminariomis, kol jų nepatvirtina keli nepriklausomi metodai ir aiškūs, pakartojami rezultatai.

Duomenų analizė tęsis žiemą

Į viešumą jau pateko trumpi robotu užfiksuoti vaizdai iš požeminio tunelio, tačiau esminės išvados dar nepateikiamos. Artimiausiais žiemos mėnesiais komanda planuoja sutelkti dėmesį į surinktų duomenų analizę ir rezultatų palyginimą su gręžinių mėginiais bei ankstesniais geofiziniais matavimais.

„Nesvarbu, ar ši vieta pasirodys esanti Nojaus arka, ar visai kas kita, mums svarbu, kad technologija padeda mokslininkams saugiai ir tiksliau suprasti, kas ten yra“, – sakė dr. Robertas Rossas.

Mokslininkai pabrėžia, kad tokio tipo tyrimuose didžiausią vertę turi ne sensacingi pareiškimai, o kruopštus metodų derinimas, mėginių datavimas ir nepriklausomas rezultatų patikrinimas. Būtent nuo to priklausys, ar Durupinaro formacija liks geologine mįsle, ar taps reikšmingu atradimu.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *