Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis pasirašė prašymą įtraukti Ukrainos politiką Sviatoslavą Šeremetą į nepageidaujamų asmenų sąrašą. Jei sprendimas būtų patvirtintas, jam būtų siūloma penkerius metus uždrausti atvykti ne tik į Lenkiją, bet ir į visą Šengeno erdvę. Ginčas kilo po Lvivo srities tarybos iniciatyvų dėl istorinių asmenybių ir UPA įamžinimo.
Apie pasirašytą prašymą Sikorskis pranešė socialiniame tinkle X, pabrėždamas, kad kalbama apie draudimą visai Šengeno zonai penkerių metų laikotarpiui. Ministras teigė, jog tokios iniciatyvos didina įtampą ir menkina pasitikėjimą tarp artimų partnerių, ypač kai Ukraina siekia išlaikyti tvirtą europinę paramą.
Vis dėlto pasirašytas prašymas automatiškai nereiškia, kad asmuo jau įrašytas į sąrašą. Lenkijoje nepageidaujamų užsieniečių sąrašą administruoja Užsieniečių reikalų institucija, o Užsienio reikalų ministerija yra viena iš institucijų, galinčių pateikti motyvuotą siūlymą dėl konkretaus asmens įtraukimo.
Kas yra Sviatoslavas Šeremeta
Sviatoslavas Šeremeta yra Lvivo srities tarybos narys, dirbantis politinėje aplinkoje, siejamoje su buvusio Ukrainos prezidento Petro Porošenkos stovykla. Jis taip pat siejamas su istorijos atminimo ir komunikacijos klausimais, o Lenkijos pusė būtent šioje srityje įžvelgia daugiausia jautrumo.
Lenkijos viešojoje erdvėje akcentuojama, kad Šeremeta dalyvavo procesuose, susijusiuose su įamžinimo politika ir istorinių vertinimų formavimu. Dėl to Varšuva šį atvejį pristato kaip politinį signalą, skirtą sustabdyti sprendimus, kurie, jos vertinimu, kursto konfliktus dėl praeities interpretacijų.
Šeremetos pavardė Lenkijoje jau buvo siejama su panašiais ginčais anksčiau. Viešai minėta, kad jis buvo sulaukęs ribojimų atvykti į Lenkiją dar ankstesniais metais, kai tarp šalių kilo aštri įtampa dėl paieškų, ekshumacijų ir atminimo ženklų klausimų.
Kas sukėlė naują įtampą
Naujausia krizė kilo po to, kai Lvivo srities taryba priėmė politinį sprendimą dėl 2027 metų skyrimo UPA ir jos vadams bei susijusioms figūroms įamžinti. Lenkijoje tokie sprendimai vertinami kaip provokuojantys, nes Varšuva OUN ir UPA veiksmus prieš lenkų civilius gyventojus istoriniame kontekste laiko itin sunkiais nusikaltimais.
Ukrainoje tuo pat metu dalis visuomenės ir politikų UPA vertina kaip pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir kovos dėl valstybingumo simbolį. Skirtingi istorinės atminties naratyvai ir jų politizavimas tampa viena jautriausių dvišalių santykių temų, ypač karo sąlygomis, kai strateginė vienybė laikoma kritiškai svarbia.
Varšuvos signalas ir pasekmės Šengeno erdvei
Jeigu Lenkijos prašymas būtų patvirtintas ir įgyvendintas, reali pasekmė būtų ne tik ribojimas atvykti į Lenkiją, bet ir praktinis judėjimo apribojimas visoje Šengeno erdvėje. Tokie sprendimai paprastai daro įtaką diplomatinėms nuotaikoms, ypač kai Ukraina siekia spartesnės integracijos į Europos struktūras ir nori išlaikyti tvirtą paramą gynybai.
Į šią situaciją reagavo ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, perspėjęs, kad viešos istorinių figūrų įamžinimo demonstracijos gali smarkiai pakenkti Ukrainos interesams Lenkijoje.
„Tokio tipo demonstracijos kenkia tik Ukrainai“, – sakė Donaldas Tuskas.
Ukrainos pusėje taip pat pasigirdo raginimų atsargumui, nes bet koks papildomas konfliktas su Lenkija silpnina bendrą regiono poziciją ir gali būti naudingas Rusijai. Abi valstybės pastaraisiais metais bandė ieškoti pragmatiško sprendimų kelio, tačiau istorinės atminties klausimai išlieka lengviausiai užsideganti dvišalių santykių tema.
Leave a Reply