Krūties vėžio prevencija dažnai suaktyvėja rudenį, kai viešojoje erdvėje daugėja kampanijų ir priminimų. Tačiau gydytojai pabrėžia, kad sveikata nėra sezoninis reikalas, o atidėliojimas kainuoja brangiai. Nauja apklausa rodo, kad per pastaruosius dvejus metus reikšminga dalis moterų neatliko nei krūtų echoskopijos, nei mamografijos.
Lenkijoje parengtoje „Gedeon Richter“ ataskaitoje nurodoma, kad 39,6 proc. moterų per dvejus metus nepasidarė nė vieno iš šių tyrimų. Dar 27,4 proc. teigia niekada nesidariusios krūtų echoskopijos, o 42 proc. niekada neatliko mamografijos. Tai išryškina atotrūkį tarp žinojimo, kad tikrintis svarbu, ir realių veiksmų.
Krūties vėžys išlieka dažniausia onkologinė moterų liga daugelyje Europos šalių, o ankstyvas nustatymas lemia gydymo sėkmę. Ataskaitoje taip pat primenama, kad vien 2023 metais Lenkijoje krūties vėžys diagnozuotas 21 716 moterų, todėl prevencijos klausimas išlieka ypač aktualus.
Kodėl tyrimai neatliekami laiku?
Ataskaitos duomenys rodo, kad moterys dažniau renkasi įprastus ginekologinius patikrinimus nei krūtų vaizdinius tyrimus. Per dvejus metus citologinį tepinėlį nurodė atlikusios 60,5 proc. respondenčių, o ginekologinę echoskopiją 59,8 proc., kai tuo metu krūtų echoskopiją atliko 40 proc., mamografiją 36,9 proc.
Svarbi detalė ir tai, kad krūtų tema ne visada aptariama gydytojo kabinete. 38,6 proc. moterų teigė, jog per paskutinį vizitą pas ginekologą apie krūtų sveikatą nebuvo kalbėta, nors profilaktinė konsultacija tam yra tinkamas metas.
„Vizitas pas ginekologą yra proga ne tik aptarti bendrą reprodukcinę sveikatą, bet ir paklausti apie krūtų tyrimus, rizikos veiksnius bei tinkamą stebėsenos planą“, – sako ataskaitoje cituojami prevencijos šalininkai.
Įprotį trukdo suformuoti ne tik žinių stoka
Reguliarus savityros įprotis taip pat išlieka silpnas. Kas mėnesį krūtų savityrą deklaravo atliekanti 30,8 proc. moterų, dar tiek pat ją atlieka kelis kartus per metus, o 38,4 proc. tai daro kartą per metus, rečiau arba niekada.
Skirtumai ryškūs pagal amžių: 18–29 metų grupėje kas mėnesį savityrą atlieka 24,1 proc., o 60 metų ir vyresnių grupėje 37,6 proc. Ataskaita taip pat parodė, kad daliai jaunų moterų trūksta pasitikėjimo, ar savityra atliekama teisingai, o tai mažina reguliarumą.
Praktinės kliūtys išlieka vienos svarbiausių. Dažniausiai minimos priežastys yra privačios konsultacijos kaina (27,1 proc.) ir ilgos eilės valstybinėje sistemoje (26 proc.), taip pat laiko trūkumas, sunkumai registruojantis ir emociniai veiksniai, pavyzdžiui, nerimas dėl rezultato.
Ką svarbu žinoti apie patikrą?
Gydytojai akcentuoja, kad tyrimų dažnis priklauso nuo amžiaus, individualios rizikos ir medicininių indikacijų, todėl vieno universalaus grafiko nėra. Vis dėlto bendras principas aiškus: atsiradus naujiems pakitimams, guzeliam, spenelio įtraukai, odos pokyčiams ar neįprastam skausmui, delsimas nėra išeitis ir reikėtų kreiptis į specialistus.
Prevencijos ekspertai pabrėžia, kad kampanijos ir simboliniai priminimai yra naudingi, tačiau tikrosios naudos duoda nuoseklus elgesys visus metus. Reguliarūs vizitai, aiškus tyrimų planas ir atviras pokalbis su gydytoju gali sumažinti baimę ir padėti laiku pastebėti pavojingus pokyčius.
„Svarbiausia ne vien žinoti, o turėti konkretų veiksmų planą ir jo laikytis, nes ankstyvas nustatymas tiesiogiai didina sėkmingo gydymo tikimybę“, – sakė sveikatos specialistai.
Leave a Reply