Lenkijos duomenų centrų rinka turi aiškų augimo potencialą, kurį stiprina didėjanti debesijos paslaugų paklausa ir spartėjantis DI sprendimų diegimas. Tačiau pagrindinis stabdis, lemiantis projektų tempą, vis dažniau yra ne sklypų ar klientų trūkumas, o prieiga prie elektros galios ir prisijungimo prie tinklo sąlygos.
Tarptautinės nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Cushman & Wakefield“ apžvalgoje pažymima, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį EMEA regione (Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje) duomenų centrų operacinė galia perkopė 12,1 gigavato. Tai daugiau nei 36 proc. augimas, palyginti su 2024 metų antruoju ketvirčiu, o kartu ryškėja ir nauja realybė: investuotojai vis dažniau renkasi vietas, kur lengviau užsitikrinti energiją.
Varšuva išlieka traukos centru
Lenkijoje didžiausias ir labiausiai išvystytas duomenų centrų taškas tebėra Varšuva, kuri laikoma svarbiu skaitmeninės infrastruktūros mazgu Vidurio ir Rytų Europoje. Vertinama, kad 2026 metų antrojo ketvirčio pabaigoje veikiančių objektų bendra galia sostinėje siekė 159 megavatus, o rinkoje veikė 28 objektai, priklausantys 17 operatorių.
Vis dėlto naujų pajėgumų „vamzdis“ šiuo metu atrodo kukliai: statybose buvo tik apie 5 megavatai, kai metais anksčiau šis skaičius siekė 11 megavatų. Tuo pat metu dar apie 156 megavatai projektų yra planavimo stadijoje, o ankstyvo parengimo fazėje minimi ir papildomi 68 megavatų sumanymai.
„Pasiūla EMEA regione išlieka nepakankama, o paklausa daugelyje šalių viršija prieinamą galią. Lemiamu veiksniu tampa gebėjimas užsitikrinti energijos tiekimą, leidimus ir realistiškus prijungimo terminus“, – sakė „Cushman & Wakefield“ EMEA duomenų centrų tyrimų vadovas Matyas Fazekas.
Kodėl statybose taip mažai?
Varšuvos pavyzdys parodo, kad vien planų ir rinkos dydžio neužtenka. Didžiausia kliūtis, kuri šiandien stabdo projektus, yra elektros energijos prieinamumas, tinklo pralaidumas ir prisijungimo procesų trukmė, o taip pat ir bendras energijos kainų lygis, galintis smarkiai pakeisti projekto ekonomiką.
Rinkos struktūroje dominuoja colocation tipo duomenų centrai, kai infrastruktūra nuomojama daugeliui klientų. Tokie objektai sudarė apie 84 proc. veikiančios galios, o neužimtos galios rodiklis šiame segmente siekė 11,49 proc., kas rodo, kad rinka dar turi vietos augti, jei atsiranda naujų pajėgumų.
„Lenkija turi tvirtą pagrindą duomenų centrų sektoriaus plėtrai: didelę vidaus rinką, augančią debesijos paklausą ir stiprėjantį technologijų ekosistemą. Tačiau Varšuvos duomenys aiškiai rodo pagrindinį iššūkį – statybose tėra 5 megavatai, tad vien investicinis potencialas problemos neišsprendžia“, – sakė „Cushman & Wakefield“ partneris Kamil Żach.
DI projektai ieško galios už sostinės
Augant DI skaičiavimo poreikiams, investuotojų dėmesys vis dažniau krypsta ir už Varšuvos ribų. Dideliems DI krūviams pritaikyti duomenų centrai reikalauja gerokai didesnės elektros galios, todėl ieškoma teritorijų su pramoniniais sklypais ir galimybe užtikrinti reikšmingus energijos srautus.
Kartu pabrėžiama, kad dalis ambicingų projektų vis dar yra ankstyvoje stadijoje. Jų likimą lems tai, ar pavyks pritraukti klientus, užsitikrinti finansavimą ir, svarbiausia, gauti realias prisijungimo prie elektros tinklų galimybes su aiškiais terminais.
EMEA regione matomas ir platesnis poslinkis: tradiciniai didieji mazgai vis dar dominuoja, tačiau dalis augimo keliasi į šalis, kurios gali pasiūlyti daugiau elektros, greitesnius prijungimus ir didesnius sklypus. Šis kontekstas Lenkijai yra ir galimybė, ir įspėjimas – konkurencija dėl energijos ir infrastruktūros tampa svarbesnė už pačią geografinę vietą.
Leave a Reply