Elektromobilių gamintoja „Tesla“ paskelbė, kad trečiąjį metų ketvirtį jos grynasis pelnas, tenkantis akcininkams, sumažėjo 43 proc. ir siekė apie 701 mln. eurų. Bendrovė teigia, kad rezultatams įtakos turėjo ne tik kiek kuklesni automobilių pardavimai, bet ir mažesnės pajamos iš reguliacinių kreditų bei energijos gamybos ir kaupimo veiklų.
Pajamos per ketvirtį iš esmės nekito ir sudarė apie 24,9 mlrd. eurų, tačiau kiek prasilenkė su analitikų lūkesčiais. Vis dėlto, neįtraukus tam tikrų vienkartinių veiksnių, pelnas akcijai buvo kiek geresnis nei prognozuota, todėl investuotojams susidarė dviprasmis vaizdas.
Vienas ryškiausių ketvirčio rodiklių buvo laisvasis pinigų srautas, kuris siekė apie 1,3 mlrd. eurų. Rinka tikėjosi priešingo efekto, nes „Tesla“ didina išlaidas DI, robotikai ir autonominio transporto sprendimams, tačiau pinigų srautas, nors ir netikėtai teigiamas, vis tiek buvo 62 proc. mažesnis nei prieš metus.
Mažina metinių investicijų kartelę
„Tesla“ per ketvirtį kapitalo išlaidas daugiau nei padvigubino iki maždaug 4,2 mlrd. eurų, tačiau jos buvo mažesnės, nei dalis analitikų prognozavo. Bendrovė taip pat sumažino 2026 metų kapitalo investicijų planą iki maždaug 17,8 mlrd. eurų, kai anksčiau buvo minėta daugiau nei 22,3 mlrd. eurų suma.
Finansų vadovas Vaibhav Taneja investuotojams aiškino, kad įmonė siekia efektyviau valdyti išlaidas ir didžiąją jų dalį finansuoti iš operacinio pinigų srauto. Toks signalas rinkai dažnai reiškia bandymą suderinti augimo ambicijas su spaudimu pelningumui, ypač intensyvėjant kainų konkurencijai elektromobilių segmente.
Statymai už DI, robotaksį ir „Optimus“
Bendrovė toliau akcentuoja, kad jos prioritetai yra DI, robotaksio modelis ir humanoidiniai robotai „Optimus“, taip pat lustų kūrimo bei gamybos kryptys. „Tesla“ pabrėžia ir augantį mokamų vairuotojo pagalbos funkcijų populiarumą Šiaurės Amerikoje: daugiau nei 75 proc. naujai pristatytų automobilių esą buvo susieti su mokama prenumerata.
Ši programinė įranga Šiaurės Amerikoje vadinama Full Self-Driving (Supervised), tačiau pati bendrovė pripažįsta, kad, nepaisant pavadinimo, ji nereiškia visiško autonomiškumo ir reikalauja aktyvios vairuotojo priežiūros. Tuo pat metu „Tesla“ skelbia, kad automobilių veiklos bendrasis pelningumas, neįskaičiuojant reguliacinių kreditų, gerėjo iki 18,1 proc., kai prieš metus siekė 15,4 proc.
Dar anksčiau „Tesla“ buvo pranešusi, kad per ketvirtį pristatė 486 532 automobilius, kiek daugiau nei ankstesnį ketvirtį, bet 2 proc. mažiau nei prieš metus. Nedidelis pristatymų augimas, kaip matyti iš ataskaitos, automatiškai nevirto didesniu grynuoju pelnu.
„SpaceX“ jungimosi idėja kelia klausimų
Papildomą įtampą rezultatų fone kursto ir svarstymai apie galimą „Tesla“ jungimą su „SpaceX“ arba glaudesnę korporatyvinę sąsają. Elonas Muskas viešai patvirtino, kad abiejose įmonėse sudaryti nepriklausomų direktorių komitetai, kurie nagrinėja galimus scenarijus, tačiau pabrėžė, kad jokios sąlygos dar nesuderintos ir sandoris nėra garantuotas.
Skaičiuojama, kad abiejų bendrovių bendra rinkos vertė siekia apie 3,1 trln. eurų, todėl bet kokios jungimosi diskusijos investuotojams reikštų ne tik strateginį, bet ir reguliacinį iššūkį. Muskas argumentuoja, kad sinergija galėtų atsirasti DI programinėje įrangoje, lustų dizaine, robotikoje ir palydovinėje infrastruktūroje, įskaitant kosminio kompiuteravimo idėjas.
Po rezultatų paskelbimo „Tesla“ akcijos prekyboje po biržos smuko apie 3,2 proc., nors įprastos prekybos metu buvo kilusios. Rinkos reakcija atspindi dilemą: investuotojai nori matyti aiškesnį pelningumo stabilizavimą, bet kartu tikisi, kad DI ir autonominio transporto projektai ilgainiui taps nauju augimo varikliu.
„Po daugelio metų, kai viskas buvo gana plokščia, dabar, manau, artėjame prie reikšmingo augimo“, – sakė Elonas Muskas.
Leave a Reply