Raukšlės, žili plaukai ar prastesnė fizinė forma dažnai atrodo kaip pagrindiniai senėjimo ženklai. Tačiau organizme vykstantys pokyčiai ne visada juda tuo pačiu tempu kaip kalendorinis amžius, o skirtingi organai gali senti labai nevienodai.
Žurnale Nature Aging paskelbti tyrimo rezultatai rodo, kad daugelyje audinių senėjimas dažniau primena ne lėtą nuolydį, o etapais vykstančius šuolius. Tyrėjai išskyrė du laikotarpius, kai dalyje organų struktūriniai pokyčiai pastebimai suintensyvėja, dažniausiai apie ketvirtą ir šeštą gyvenimo dešimtmečius.
DI padėjo „pamatyti“ audinių pokyčius
Tyrėjų komanda, vadovaujama Sanju Sinhos, analizavo 25 306 po mirties paimtus audinių mėginius iš 970 žmonių, kurių amžius siekė nuo 21 iki 70 metų. Iš viso vertinta 40 audinių tipų, siekiant suprasti, kur ir kada pokyčiai ryškėja labiausiai.
Analizei pasitelkta sistema PathStAR, kuri naudoja dirbtinis intelektas mikroskopiniams audinių struktūros pokyčiams įvertinti. Skirtingai nei įprasti biologinio amžiaus modeliai, ši metodika orientuota ne į amžiaus „atspėjimą“, o į tai, kada konkrečiuose audiniuose didėja senėjimui būdingų požymių intensyvumas.
Autoriai aprašė kelis senėjimo scenarijus, tačiau dažniausias buvo dvifazis modelis, kai spartesni pokyčiai pasireiškia dviem bangomis. Toks raštas nustatytas devyniuose iš 14 audinių, įtrauktų į galutinį palyginimą.
Ryšys su reprodukcine sistema
Vienas labiausiai dėmesį patraukusių rezultatų susijęs su reprodukcine sistema. Kiaušidėse fiksuoti du aiškūs spartesnių pokyčių periodai: pirmasis dažniausiai 35–40 metų amžiuje, kai pradeda ryškiau mažėti vaisingumas, o antrasis apie 55–60 metus, siejamas su menopauzės laikotarpiu.
Panašūs dviejų bangų pokyčiai pastebėti ir audiniuose, tiesiogiai nesusijusiuose su vaisingumu, pavyzdžiui, stemplėje, skrandyje bei žarnyne. Vyrams dvifazis raštas nustatytas ir prostatoje bei sėklidėse.
Tyrėjai kelia prielaidą, kad reprodukcinės sistemos pokyčiai gali būti susiję su kitų organų senėjimo dinamika, tačiau pabrėžia, jog tai dar nėra priežastinis įrodymas. Tokiai hipotezei patvirtinti reikės papildomų, ypač ilgalaikių, tyrimų.
Kodėl vieni organai sensta greičiau?
Tyrime išryškėjo, kad kai kurie audiniai „įsibėgėja“ anksčiau už kitus. Pavyzdžiui, arterijos pateko tarp tų audinių, kuriuose spartesni senėjimo požymiai pasirodo palyginti anksti, maždaug 30–39 metų amžiuje; mėginiuose matyti ir su ateroskleroze siejami pakitimai, įskaitant apnašų formavimąsi.
Kita vertus, kai kurie audiniai ilgą laiką išlieka stabilesni. Tyrėjai nurodo, kad gimdos ir makšties audiniuose ryškesni struktūros pokyčiai dažniau matomi tik apie menopauzės laikotarpį.
Šie skirtumai sustiprina idėją, kad „vieno biologinio amžiaus“ sąvoka ne visada tiksliai apibūdina organizmą. Viena organų sistema gali rodyti pažangesnius pokyčius, kai kita tuo pat metu išlieka santykinai mažiau pakitusi.
Galimu senėjimo procesų „suderinimo“ mechanizmu laikomi hormonai, nes jie veikia daugelį audinių visame kūne. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad virškinamajame trakte yra, pavyzdžiui, estrogenų receptorių, todėl su amžiumi kintanti hormonų pusiausvyra gali turėti platesnį poveikį nei vien reprodukcinėms funkcijoms.
Taip pat nurodoma, kad spartesnių pokyčių laikotarpiais dažnėja su uždegimu siejami požymiai, silpnėja energijos gamybos procesai ir ląstelių priežiūros sistemos, atsakingos už pažeidimų taisymą bei funkcijų kontrolę. Tokie mechanizmai siejami ir su didėjančia kai kurių ligų rizika amžėjant, nors tai nereiškia, kad kiekvienas struktūrinis pokytis automatiškai virsta liga.
Mokslininkai pabrėžia ir tyrimo ribotumus: mėginiai paimti po mirties, o audinių būklei galėjo turėti įtakos ankstesnės ligos, mirties priežastys bei individualūs veiksniai. Be to, žmonės nebuvo stebėti ilgą laiką, todėl rezultatai labiau atskleidžia bendras tendencijas, o ne vieno žmogaus senėjimo trajektoriją.
Vis dėlto toks „audinių žemėlapis“ laikomas svarbiu žingsniu siekiant tikslesnės prevencijos ir personalizuotų intervencijų, orientuotų į konkrečius organus. Autorių teigimu, ateityje tai gali padėti geriau parinkti laiką, kada tam tikros sistemos yra jautriausios pokyčiams, nors praktiški sprendimai dar priklausys nuo tolesnių tyrimų.
Leave a Reply