JAV mokslininkai įspėja, kad geriamajame vandenyje aptinkamų PFAS, vadinamų amžinosiomis cheminėmis medžiagomis, realus kiekis gali būti gerokai didesnis, nei rodo įprastos ataskaitos. Nauja analizė rodo, kad dėl laboratorinių rezultatų apvalinimo PFAS koncentracijos gali būti nuvertinamos.
PFAS yra didelė fluorintų junginių grupė, naudota ir vis dar naudojama įvairiuose gaminiuose bei pramonėje, nuo vandeniui atsparių dangų iki kai kurių pakuočių. Šios medžiagos lėtai skyla, todėl ilgainiui kaupiasi aplinkoje ir gali patekti į vandenį.
Kur atsiranda skirtumas?
Tyrėjai rėmėsi JAV Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis ir išanalizavo 1 860 000 geriamojo vandens matavimų. Jie nustatė, kad apie 98 proc. rezultatų buvo žemiau minimalaus ataskaitinio lygio, kai laboratorijos dažnai tokius rodmenis ataskaitose linkusios traktuoti kaip nulį.
„Kai šių cheminių medžiagų lygis būna žemiau mūsų ataskaitinio limito, skaičiuojant paplitimą jis dažnai laikomas nuliu“, – sakė aplinkos mokslininkas Gehendra Kharel.
Tyrėjų teigimu, toks supaprastinimas nebūtinai reiškia, kad PFAS vandenyje nėra, o veikiau tai, kad jų nepakanka patikimai įvertinti standartiniais laboratoriniais metodais. Dėl to bendra taršos „nuotrauka“ gali atrodyti švaresnė, nei yra iš tikrųjų.
Modeliai rodo didesnes koncentracijas
Komanda pritaikė statistinius ir kompiuterinius modelius, kad įvertintų, kokie galėtų būti rodmenys, paslėpti po minimaliu ataskaitiniu lygiu, vertinant 25 PFAS junginius. Remiantis šiomis projekcijomis, įprastose suvestinėse vidutinės koncentracijos galėjo būti apie 56 proc. mažesnės, nei rodo modeliai.
Šešioms PFAS medžiagoms, kurioms JAV nustatyti konkretūs reguliaciniai limitai geriamajame vandenyje, tyrėjai apskaičiavo apie 5,2 nanogramo litre vidurkį. Tuo metu, kai žemiau limito esantys rezultatai laikomi nuliu, gaunamas apie 2,6 nanogramo litre vidurkis.
„Mūsų tyrimas nagrinėja tik tai, kaip apibendrinami PFAS matavimai. Jis neįrodo, kad kiekvienas žemiau limito esantis rezultatas kelia sveikatos riziką“, – pabrėžė G. Kharel.
Ką tai reiškia gyventojams ir vandentvarkai?
Tyrėjai teigia, kad „nematomi“ kiekiai tik nedaugelyje papildomų vietų perstumdė rodiklius virš PFOA ir PFOS orientyrų, tačiau didžiausia reikšmė yra sisteminė. Tiksliau įvertinus net ir mažas koncentracijas, galima geriau parinkti, kur reikalingas intensyvesnis monitoringas, o kur pakanka esamų priemonių.
Mokslininkai ragina didinti laboratorinių tyrimų jautrumą ir plėsti vandens sistemų stebėseną, kad būtų mažiau situacijų, kai duomenys „dingsta“ dėl techninių ribų. Taip pat siūloma plačiau taikyti metodus, leidžiančius korektiškai įvertinti rodmenis, esančius žemiau ataskaitinio lygio.
PFAS poveikis sveikatai vis dar intensyviai tiriamas, o mokslinėje literatūroje minimos sąsajos su įvairiais nepageidaujamais padariniais. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad rizika priklauso nuo konkretaus junginio, koncentracijos, poveikio trukmės ir kitų veiksnių, todėl svarbiausia yra patikimi matavimai ir skaidrus jų interpretavimas.
Leave a Reply