Vengrijoje archeologai aptiko įspūdingą Romos imperijos laikų radinių rinkinį – trijose vietose rasta mažiausiai 737 romėniškos monetos, taip pat šimtai keramikos fragmentų ir drabužių segių.
Apie atradimą pranešė Kapošvare įsikūręs Rippl-Rónai muziejus, kurio komanda pastarosiomis savaitėmis vykdė tyrimus Somođo (Somogy) apskrities šiaurinėje ir centrinėje dalyje. Darbai vyko bendruomeninės archeologijos forma, įtraukiant ir ne profesionalus.
Dauguma monetų siejama su Konstantinų dinastijos valdymo laikotarpiu, tai yra IV amžiumi. Vis dėlto radinių spektras platesnis – tarp jų pasitaikė ir gerokai ankstesnių laikotarpių pinigų, leidžiančių sekti pinigų apyvartos istoriją šiame Europos regione.
Kartu su monetomis identifikuota ir kitų kasdienybę atspindinčių objektų: keramikos šukių, metalinių segių, taip pat svarstyklių ar svorių liekanų. Tokie radiniai padeda archeologams tiksliau suprasti vietovių funkciją – nuo prekybos ir buitinių veiklų iki ryšių su platesniais Romos pasaulio tinklais.
Monetos iš kelių imperatorių laikų
Tyrėjai išskyrė ir konkrečius, skirtingus laikotarpius reprezentuojančius egzempliorius. Tarp jų – sidabrinė moneta, nukaldinta valdant imperatoriui Antoninui Pijui, kuris Romos imperijai vadovavo 138–161 metais.
Rasta ir moneta iš Severo Aleksandro laikų (222–235), taip pat emisija, siejama su imperatoriumi Aurelianu (270–275). Pastarosios reversas vaizduoja imperatorių, spaudžiantį ranką deivei Concordiai – santarvės ir harmonijos personifikacijai, turėjusiai propagandinę reikšmę, pabrėžiant valstybės stabilumą.
Radiniuose aptikta ir monetų, nukaldintų valdant imperatoriui Probusui (276–282). Jų reversuose pasitaiko tokie motyvai kaip Sol Invictus (Nenugalimoji Saulė) ir Pax Augusti – su imperatoriaus taika siejama personifikacija, atspindėjusi vėlyvosios imperijos valdžios ideologiją.
Vienu neįprasčiausių atradimų įvardijama konsekracinė moneta, kuri galimai susijusi su imperatoriumi Klaudijumi II Gotu (268–270). Tokios emisijos paprastai būdavo leidžiamos po valdovo mirties, siekiant įamžinti oficialų jo sudievinimą.
Ne tik pinigai: keramika ir segės
Monetos – tik dalis bendro archeologinio vaizdo. Kasinėjimų metu rasta ir daug keramikos, įskaitant terra sigillata fragmentus – tai romėniški stalo indai, atpažįstami iš blizgaus raudono paviršiaus.
Terra sigillata laikoma viena ryškiausių romėniškos kasdienės keramikos kategorijų. Tokie gaminiai keliaudavo po įvairias imperijos provincijas, todėl jų radimvietės archeologams tampa svarbiu įrankiu rekonstruojant prekybos maršrutus ir kontaktus tarp nutolusių regionų.
Tarp aptiktų smulkiųjų radinių minimos ir fibulės – metalinės segės, skirtos susegti drabužius. Tokie daiktai dažnai padeda datuoti sluoksnius ir suprasti, kokio tipo gyventojai ar keliautojai galėjo lankytis konkrečiose vietose.
Muziejaus archeologai pabrėžia, kad trijų skirtingų vietų radinių visuma dokumentuoja kelių šimtmečių Romos imperijos laikotarpį ir leidžia išsamiau pažvelgti į materialinę kultūrą regione.
Leave a Reply