Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas paragino prezidentą Karolį Nawrockį patvirtinti parlamento išrinktus Konstitucinio Tribunolo teisėjus, šalyje tęsiantis ginčui dėl teismo sudėties ir vadovybės.
Raginimas pasigirdo po praėjusią savaitę kilusios įtampos prie teismo, kai po Tribunolo pirmininko nušalinimo susidūrė protestuotojai ir riaušių policija. Tai – naujausias epizodas ilgai trunkančiame politiniame konflikte dėl teisėjų skyrimų.
Pirmadienį socialiniuose tinkluose D. Tuskas teigė, kad konfliktą esą būtų galima išspręsti be Konstitucijos keitimo: prezidentas turėtų pripažinti Seimo teisėtai išrinktus teisėjus, o šie pradėtų eiti pareigas Tribunole.
Kartu premjeras apkaltino K. Nawrockį „pasirinkus jėgos konfrontaciją“, kuri, anot jo, galėtų Lenkijai brangiai kainuoti.
Dešimtmetį trunkantis ginčas dėl Tribunolo
D. Tuskui sugrįžus į valdžią 2023 metais, jis pažadėjo užbaigti konstitucinę krizę, trunkančią ilgiau nei dešimtmetį. Ši krizė siejama su skirtingų politinių jėgų kova dėl Konstitucinio Tribunolo kontrolės.
Tekste pabrėžiama, kad nacionalistinė opozicija išlaiko įtaką Konstituciniame Teisme, o parlamentui išrinkus naujus teisėjus, ne visi jie galėjo prisiekti prezidentui. Dėl to teisėjų skyrimai tapo itin politizuoti, o dalis stebėtojų kelia klausimą dėl teismo nepriklausomumo.
Taip pat primenama, jog ankstesnė „Teisės ir teisingumo“ (PiS) vyriausybė 2015 metais į teismą paskyrė politiškai angažuotus teisėjus, kurių, kaip rašoma, nepripažįsta nei D. Tuskas, nei Europos Sąjunga.
Įtampa Varšuvoje ir Europos Komisijos pozicija
Krizė paaštrėjo penktadienio naktį, kai aplink Tribunalą buvo dislokuota policija, o teisminės ir politinės institucijos ėmėsi sprendimų, paveikusių teismo vadovybę. K. Nawrockis tuo metu sutrumpino kelionę iš Senegalo ir grįžo į Varšuvą.
Konservatyvūs demonstrantai bei Lenkijos dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų opozicijos atstovai valdžios veiksmus pavadino „valstybės perversmu“. Tuo metu proeuropietiška valdančioji koalicija teigė, kad tokie žingsniai būtini siekiant apginti teisės viršenybę.
Šeštadienį prezidentas surengė pokalbius su politiniais lyderiais, tačiau reikšmingų rezultatų jie neatnešė.
Europos Komisija pranešė atidžiai stebinti situaciją ir nurodė, kad Lenkijos parlamentas turi teisę skirti Konstitucinio Tribunolo teisėjus. Komisijos atstovas taip pat akcentavo, jog Lenkijos institucijų pareiga – užtikrinti, kad Tribunolas veiktų pagal Konstituciją ir laikantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos.
Kaip skelbia „Euronews“, Komisija pridūrė, kad aštuonių naujų Konstitucinio Tribunolo narių paskyrimas priklauso Seimo konstituciniams įgaliojimams.
Leave a Reply