Chersone gyvenantis Anatolijus Kariaka jau 13 metų augina ąžuolus iš gilių, o vėliau sodina juos mieste arba perduoda komunalininkams. Vyras pasakoja, kad šis hobis jam teikia džiaugsmą ir, jo manymu, įkvepia aplinkinius prisidėti prie miesto žalinimo.
Apie jo iniciatyvą pranešama Ukrainos visuomeninio transliuotojo „Suspilne“ reportaže. Anatolijus iš karo paveikto, prie fronto linijos esančio Chersono neišvyko ir, nepaisydamas sudėtingų sąlygų, tęsia pradėtą veiklą.
Viskas prasidėjo nuo pirmųjų gilių, pasodintų prie pat jo namų. Vyras sako, kad ąžuolus auginti nėra sudėtinga – svarbiausia reguliariai laistyti, o sėkmę, pasak jo, šiemet sustiprino ir gausesni lietūs.
Jis tikėjosi, kad sudygs tik maždaug kas penkta gilė, tačiau rezultatas pranoko lūkesčius – sudygo beveik visos. Anatolijus pasakoja, kad prie namų užaugo kone mažas „miškelis“, kuris stebina praeivius ir kaimynus.
Žalinimas kaip parama miestui
Anatolijus savo veiklą vadina paprastu pomėgiu: vieni kolekcionuoja pašto ženklus ar monetas, o jam patinka sodinti medžius. Tačiau, jo teigimu, per daugiau nei dešimtmetį mieste pastebimai pasikeitė ir žmonių požiūris.
Vyras sako, kad 2013 metais norinčių prisidėti prie aplinkos puoselėjimo buvo mažiau, o dabar vis daugiau gyventojų sodina medžius ir gėles prie savo namų. Jo manymu, asmeninis pavyzdys dažnai tampa postūmiu kaimynams.
Jis pabrėžia ir emocinę šio užsiėmimo pusę: galimybė ką nors užauginti ir padaryti miestą žalesnį, anot jo, gali tapti savotiška psichologine atrama, ypač kai kasdienybė kupina įtampos.
Komunalininkams perduota daugiau nei 100 ąžuolų
Užaugintus sodinukus Anatolijus perduoda miesto įmonei „Parkai Chersono“. Neseniai jis tai padarė jau antrą kartą – šįsyk miestui atiteko daugiau nei 100 jaunų medelių.
Įmonės želdynų sektoriaus vadovė Olha Čupikova tokį indėlį vadina itin vertingu. Pasak jos, gauti nemokamų sodinukų miestui yra ypač svarbu, nes dalis želdinių nukentėjo, o priežiūrai trūksta resursų.
Perduoti sodinukai – paprastasis ąžuolas (Quercus robur), vietinė rūšis, gerai prisitaikiusi prie pietų Ukrainos klimato. Komunalininkai atkreipia dėmesį, kad mieste tokių ąžuolų nėra daug, nes jie auga lėtai, todėl kiekvienas naujas sodinukas yra investicija į ilgesnę perspektyvą.
Olha Čupikova pabrėžia, kad ši iniciatyva gimsta iš entuziazmo ir meilės gimtajam miestui. Anot jos, būtent tokios vietos žmonių pastangos padeda atkurti ir išlaikyti miesto žaliąsias erdves, kai oficialių galimybių tam nepakanka.
Leave a Reply