Indonezijos sostinės Jakartos įlankoje jau dešimtmečius gaudomos azijinės žaliosios midijos yra vienas pigiausių baltymų šaltinių, tačiau jų vartojimas kelia vis daugiau klausimų dėl taršos. Mokslininkų tyrimai rodo, kad šie moliuskai, filtruodami vandenį, gali sukaupti žmogui potencialiai kenksmingų medžiagų.
Apie šią problemą rašo leidinys „Hamu es Gyemant“, atkreipdamas dėmesį į tai, kad midijos Jakartoje išlieka itin paklausios būtent dėl mažos kainos. Vietos gyventojams tai prieinamas produktas, o žvejų šeimoms – svarbus pragyvenimo šaltinis.
Midijos dažniausiai auginamos ant virvių, pritvirtintų prie jūros dugno, o derlius renkamas neriant į 4–5 metrų gylį. Teigiama, kad vienas nėrimas gali trukti iki 45 minučių, o oras neretai tiekiamas per senus kompresorius – jų gedimai gali kelti rimtą pavojų nardytojams.
Didžiausia rizika siejama su aplinka, kurioje šie moliuskai auga: į Jakartos įlanką ilgą laiką patekdavo buitinės nuotekos, plastiko atliekos ir pramonės teršalai. Kadangi žaliosios midijos maitinasi filtruodamos vandenį, jų audiniuose gali kauptis sunkieji metalai, pavyzdžiui, švinas ir gyvsidabris, taip pat mikroplastikas.
Tyrimai rodo taršos pėdsakus
Taršos pasekmes patvirtina ir moksliniai darbai. 2018 metais publikuotame tyrime apie 60 proc. tirtų midijų buvo užfiksuotos kriauklių deformacijos, kurias mokslininkai siejo su kompleksiniu sunkiųjų metalų ir kitų aplinkos veiksnių poveikiu.
Kitas tyrimas, paskelbtas 2025 metais, analizavo mėginius iš penkių Jakartos turgų. Juose aptikta mikroplastiko dalelių ir potencialiai kenksmingų junginių – tai sustiprino diskusiją dėl tokio produkto saugumo.
Tuo pačiu pabrėžiama, kad rizikos lygis gali priklausyti nuo suvalgomo kiekio ir konkrečios taršos koncentracijos. Kitaip tariant, svarbios ne tik pačios medžiagos, bet ir tai, kiek jų iš tiesų patenka į žmogaus organizmą per mitybą.
Kodėl midijos vis tiek išlieka paklausios
Nepaisant galimų grėsmių, žaliosios midijos Jakartoje išlieka populiarios – jos dažnai būna pigesnės už mėsą ir padeda užtikrinti kasdienį baltymų poreikį mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms.
Be to, jų gavyba yra vienas iš svarbiausių vietos žvejų pragyvenimo šaltinių. Dėl to problema tampa ne tik sveikatos, bet ir socialine: griežtesni ribojimai galėtų atsiliepti šeimų pajamoms, o taršos mažinimas reikalautų ilgalaikių sprendimų.
Leave a Reply