Ne tik žingsnių skaičius, bet ir tai, kaip greitai einame, gali būti susiję su mažesne mirties rizika. Naujas 2026 metais publikuotas tyrimas rodo, kad sveikatai svarbi ir ėjimo intensyvumo dalis per dieną – net jei nepavyksta surinkti „magiškų“ 10 tūkst. žingsnių.
Mokslininkai analizavo ryšius tarp kasdienio žingsnių skaičiaus, ėjimo intensyvumo ir mirties rizikos tiek dėl bet kokių priežasčių, tiek dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Tam buvo pasitelkti JK projekto „UK Biobank“ duomenys, įskaitant aktyvumą, registruotą ant riešo nešiojamais įrenginiais.
Į bendro mirtingumo analizę įtraukti 64 743 žmonės, kurių vidutinis amžius siekė 61,5 metų. Stebėjimo laikotarpiu užfiksuota 1 697 mirtys.
Tyrimo dalyviai suskirstyti į keturias grupes pagal žingsnių kiekį per dieną: mažiau nei 5 tūkst., 5–7,5 tūkst., 7,5–10 tūkst. ir daugiau nei 10 tūkst. žingsnių. Rezultatai leidžia manyti, kad palankiausias derinys – ne vien „daugiau žingsnių“, bet ir „dalį jų – žvaliau“.
Kiek žingsnių siejosi su mažiausia rizika
Mažiausia įvertinta mirties dėl bet kokių priežasčių rizika pastebėta tarp žmonių, kasdien nueinančių 7,5–10 tūkst. žingsnių. Šioje grupėje palankiausias rodiklis buvo susijęs su maždaug 100 žingsnių per minutę kadencija intensyviausiose 30 minučių per dieną.
Kitaip tariant, svarbu ne tik bendras žingsnių skaičius, bet ir tai, ar per dieną atsiranda bent dalis ėjimo žvalesniu tempu. Tyrime vertintos „intensyviausios 30 minučių“ nebūtinai turėjo būti iš eilės.
Net ir mažiau vaikštantiems verta paspartinti žingsnį
Įdomiausia dalis – rezultatai tarp mažiau aktyvių žmonių. Tarp dalyvių, kurie nueidavo mažiau nei 5 tūkst. žingsnių per dieną, didesnis ėjimo intensyvumas siejosi su mažesne mirties rizika; panaši tendencija matyta ir 5–7,5 tūkst. žingsnių grupėje.
Skaičiais tai atrodė taip: tie, kurie per dieną nueidavo 7,5–10 tūkst. žingsnių ir dalį laiko ėjo žvaliau (apie 100 žingsnių per minutę), turėjo 43 proc. mažesnę mirties riziką nei žmonės, nueinantys mažiau nei 5 tūkst. žingsnių ir vaikštantys labai lėtai.
Tuo metu tarp nueinančių mažiau nei 5 tūkst. žingsnių per dieną greitesnis ėjimas siejosi su maždaug 28 proc. mažesne mirties rizika. O 5–7,5 tūkst. žingsnių grupėje net ir ramesnis tempas (apie 60 žingsnių per minutę) buvo susijęs su maždaug 30 proc. mažesne rizika.
Kaip suprasti „greitą ėjimą“ ir kaip pradėti
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad tai statistinės sąsajos – jos nereiškia, jog kiekvienas, pradėjęs eiti greičiau, riziką sumažins lygiai tokiais procentais. Be to, gali būti, kad greičiau vaikštantys žmonės vidutiniškai yra ir sveikesni.
Vis dėlto pati praktinė išvada aiški: nebūtina kiekvieną dieną ilgai žingsniuoti vienu ypu. Kadangi vertintos intensyviausios 30 minučių gali būti išskirstytos per dieną, pakanka sąmoningai paspartinti žingsnį kasdienėse situacijose.
„100 žingsnių per minutę“ tyrime įvardijamas kaip orientyras, o ne privalomas standartas visiems. Greitas ėjimas kiekvienam gali reikšti ką kita – tai priklauso nuo amžiaus, fizinio pasirengimo, žingsnio ilgio ir bendros sveikatos.
Norint pradėti saugiai, siūloma didinti tempą palaipsniui, ypač jei yra lėtinių ligų, judėjimo ribojimų ar grįžtama prie aktyvumo po pertraukos. Paprasta taktika – kelias minutes eiti energingiau, tada grįžti prie patogaus tempo ir taip kartoti.
Galiausiai, jei greitas ėjimas nepatinka, tyrimo kontekste minima alternatyva – ilgesni pasivaikščiojimai. Svarbiausia, kad aktyvumas būtų reguliarus.
Leave a Reply