Vokietijos pramonės gamyba rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, išaugo 0,7 proc. ir nustebino ekonomistus, kurie prognozavo nulinį pokytį. Didžiausią postūmį, rodo oficialūs duomenys, suteikė automobilių gamyba.
Kaip skelbia „Euronews“, Vokietijos federalinė statistikos agentūra „Destatis“ nurodė, kad pramonės gamyba rugsėjį buvo 0,4 proc. didesnė nei prieš metus. Rugpjūčio rezultatas buvo patikslintas iki 1 proc. augimo.
Automobilių gamyba per mėnesį šoktelėjo 17,1 proc. – po dviejų silpnesnių mėnesių, kuriuos, kaip aiškinama, iš dalies lėmė gamyklų atostogos ir gamybos linijų pertvarkymai.
Atšokimas fiksuojamas metu, kai Vokietijos automobilių gamintojai patiria spaudimą dėl stiprios konkurencijos iš Kinijos ir augančių sąnaudų. Tai reiškia, kad vienkartiniai šuoliai nebūtinai signalizuoja tvarią tendenciją.
Kas dar kilstelėjo rodiklius
Rugsėjį prisidėjo ir farmacijos sektorius: jo produkcijos apimtys, lyginant su rugpjūčiu, padidėjo 8 proc. Tai papildomai sustiprino bendrą pramonės rezultatą.
Vis dėlto ne visi sektoriai judėjo į viršų. Statybų produkcija sumažėjo 2,6 proc., o mašinų ir įrenginių gamyba smuko 6,5 proc.
Atmetus energetiką ir statybas, pramonės gamyba rugsėjį augo 1,7 proc. Ekonomikos ministerija pažymėjo, kad šis šuolis kompensavo ryškesnį nuosmukį metų viduryje.
Trečiojo ketvirčio vaizdas – santūresnis
Nors rugsėjo skaičiai geresni, trečiąjį ketvirtį pramonės gamyba, palyginti su antruoju, sumažėjo 0,4 proc. Tai rodo, kad atskiras sėkmingas mėnuo dar neapsuka bendro ketvirčio krypties.
ING makroekonomikos vadovas Carstenas Brzeskis teigė, kad sutrikimai tiekimo grandinėse, siejami su Irano karu, bei vasarą fiksuotas žemas upių lygis Vokietijos pramonei kol kas padarė mažiau žalos, nei buvo baimintasi.
Rizikos ir lūkesčiai ekonomikai
Vokietijos ekonomika pastaraisiais metais sunkiai atgauna pagreitį: po susitraukimo 2023 metais 2024-aisiais ji stagnavo. Tarp pagrindinių priežasčių minimi silpnesnė eksporto paklausa, konkurencija iš Kinijos ir ilgalaikės struktūrinės problemos.
Vis dėlto Vokietijos vyriausybė tikisi, kad 2026 metais ekonomika augs 1,3 proc. – sparčiausiai per kelerius metus, o tam turėtų padėti viešosios išlaidos gynybai ir infrastruktūrai.
C. Brzeskis taip pat akcentavo, kad aukštos energijos kainos ir didesnės palūkanų normos išlieka svarbios rizikos. Kartu jis atkreipė dėmesį, kad naujų užsakymų augimas ir šiek tiek sumažėjusios atsargos gali reikšti nuosaikų pramonės augimą artimiausiu metu.
Leave a Reply