Duona gali būti visavertės mitybos dalis, tačiau perkant svarbiausia įsitikinti, kad kepalas nėra pradėjęs gesti. Mitybos specialistai pabrėžia: jei ant duonos matyti pelėsis, tokios duonos valgyti nebereikėtų.
Kaip rašo „EatingWell“, keturi kalbinti ekspertai sutaria, kad duonos nereikia demonizuoti, tačiau renkantis parduotuvėje verta atkreipti dėmesį į aiškius gedimo požymius ir laikymo sąlygas namuose.
Pats ryškiausias „raudonas signalas“ – matomas pelėsis. Jis gali atrodyti kaip žalios, baltos, juodos ar melsvos dėmės, o net ir mažas lopinėlis rodo, kad produktas jau nesaugus.
Skirtingai nei kai kuriuos kietuosius sūrius, nuo kurių pelėsį kartais galima nupjauti, su duona taip elgtis nerekomenduojama. Duona yra porėta, todėl sporos gali būti išplitusios ir ten, kur plika akimi jų dar nesimato.
Pelėsis, kvapas ir drėgmė – pagrindiniai įspėjimai
Perkant fasuotą duoną verta apžiūrėti visą kepalą, ypač apačią ir riekes galuose – ten pelėsis dažnai pasirodo pirmiausia. Jei pakuotė skaidri, tai padaryti paprasčiau.
Ne mažiau svarbus ir kvapas. Jei duona skleidžia neįprastą, nemalonų – rūgštų, pelėsių ar tvankų – aromatą, tai gali reikšti, kad ji sugedusi arba tuoj suges.
Dar vienas ženklas – perteklinė drėgmė pakuotėje. Kondensatas gali susidaryti, jei duona buvo supakuota dar šilta, o didesnė drėgmė sudaro palankias sąlygas pelėsiui augti.
Ekspertai taip pat pataria vengti kepalų su pažeista pakuote. Atplėštas ar prakiuręs maišelis reiškia, kad duona greičiau džiūsta ir gali būti paveikta aplinkos nešvarumų.
Ko ieškoti renkantis gerą duoną
Renkantis duoną, verta trumpai peržvelgti sudėtį. Dažniausiai pagrindiniai ingredientai yra miltai, vanduo ir druska, o kitų priedų kiekis priklauso nuo duonos rūšies.
Šviežia duona paprastai turi malonų, „kvietišką“ aromatą. Priklausomai nuo kildinimo būdo ji gali kvepėti mielėmis ar švelniai rūgščiai, tačiau kvapas neturėtų būti atstumiantis.
Geras orientyras – ir išvaizda: auksinė, gražiai apskrudusi plutelė dažnai siejama su ryškesniu skoniu. Taip pat verta švelniai paspausti kepalą: sumuštinių duona turėtų būti minkšta ir elastinga, o, pavyzdžiui, raugo ar amatinė – tvirtesne pluta.
Ant pakuotės nurodyta „geriausias iki“ data gali padėti suprasti, kiek laiko duona išlaikys kokybę. Vis dėlto tai labiau kokybės, o ne absoliutaus saugumo rodiklis.
Kaip laikyti duoną, kad ilgiau išliktų šviežia
Namie duoną rekomenduojama laikyti vėsioje, sausoje vietoje, atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių ir šilumos šaltinių. Tam tinka spintelė, sandėliukas ar duoninė.
Jei žinote, kad per kelias dienas visko nesuvalgysite, dalį riekelių verta iškart užšaldyti. Šaldiklis padeda ilgiau išsaugoti skonį ir tekstūrą, o riekę dažnai galima dėti tiesiai į skrudintuvą.
Tuo metu šaldytuvas ne visada geriausias pasirinkimas – dėl krakmolų pokyčių duona jame gali greičiau pasenti ir išsausėti. Jei duona kiek sudžiūvusi, bet be pelėsio ir nemalonaus kvapo, ją dar galima panaudoti, pavyzdžiui, skrebučiams ar kitoms patiekalų idėjoms.
Leave a Reply