Žmonės, turintys padidėjusį cholesterolį, kurie su maistu gauna daugiau antioksidantų, gali turėti mažesnę mirtingumo riziką. Naujo tyrimo duomenimis, didžiausias antioksidantų kiekis mityboje buvo siejamas su 21 proc. mažesne mirties nuo bet kokių priežasčių rizika.
Šios išvados gautos iš stebimojo tyrimo, kuriame analizuoti daugiau nei 25 000 suaugusiųjų duomenys. Apie rezultatus skelbia „EatingWell“, remdamasis žurnale „Scientific Reports“ publikuotu darbu.
Mokslininkai vertino, kiek antioksidantų žmonės gauna iš maisto, o ne iš papildų. Tam pasitelktas vadinamasis sudėtinis mitybos antioksidantų indeksas (CDAI), apimantis šešias maistines medžiagas: cinką, seleną, bendrą karotenoidų kiekį ir vitaminus A, C bei E.
Tyrėjų teigimu, antioksidantai padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso, kuris siejamas su lėtiniu uždegimu ir įvairiomis ligomis. Kadangi padidėjęs cholesterolis yra vienas svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, mitybos pasirinkimai čia gali turėti ilgalaikės reikšmės.
Kaip buvo atliktas tyrimas
Į analizę įtraukti 25 383 JAV suaugusieji nuo 18 metų, kuriems nustatytas padidėjęs cholesterolis. Dalyviai identifikuoti pagal laboratorinius tyrimus, pačių nurodytą diagnozę arba cholesterolį mažinančių vaistų vartojimą.
Dalyvių mityba vertinta pagal du 24 valandų mitybos prisiminimo interviu: vieną gyvai ir antrą telefonu po 3–10 dienų. Remiantis šiais duomenimis, apskaičiuotas CDAI balas ir žmonės suskirstyti į keturias grupes – nuo mažiausio iki didžiausio antioksidantų suvartojimo.
Stebėjimo laikotarpio mediana siekė 111 mėnesių, tai yra daugiau nei devynerius metus. Per šį laiką registruotos mirtys nuo visų priežasčių, taip pat atskirai – nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei nuo vėžio.
Kad rezultatai būtų kuo patikimesni, analizė koreguota įvertinus daugybę veiksnių: amžių, lytį, rūkymą, alkoholio vartojimą, kūno masės indeksą, kitas sveikatos būkles, pajamų ir išsilavinimo rodiklius bei bendrą mitybos kokybę.
Ką parodė rezultatai
Per stebėjimą užfiksuota 3 810 mirčių nuo visų priežasčių, 1 218 – nuo širdies ir kraujagyslių ligų, 883 – nuo vėžio. Palyginus grupes, didžiausią antioksidantų kiekį su maistu gavę žmonės išsiskyrė geresniais išgyvenamumo rodikliais.
Skaičiuojama, kad didžiausio antioksidantų suvartojimo grupėje mirties nuo bet kokių priežasčių rizika buvo 21 proc. mažesnė nei mažiausio suvartojimo grupėje. Be to, nustatyta sąsaja ir su 27 proc. mažesne mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei 28 proc. mažesne mirties nuo vėžio rizika.
Vertinant atskirus antioksidantus, ryškiausiai išsiskyrė vitaminas E: didesnis jo suvartojimas buvo siejamas su mažesne rizika visuose nagrinėtuose mirtingumo rodikliuose. Kitų antioksidantų sąsajos buvo silpnesnės arba nenuoseklios.
Tyrėjai taip pat tikrino, ar galimas paaiškinimas galėtų būti mažesnis uždegimas. Duomenys rodė, kad daugiau antioksidantų vartojantys žmonės turėjo mažesnius tam tikrų uždegimo žymenų rodiklius kraujyje, nors ši uždegimo dalis, kaip nurodoma, paaiškino tik nedidelę ryšio dalį (apie 1–4 proc.).
Ką tai gali reikšti kasdienėje mityboje
Svarbu pabrėžti, kad tai stebimasis tyrimas – jis neįrodo, jog didesnis antioksidantų kiekis tiesiogiai sumažina mirtingumą. Taip pat mitybos duomenys buvo paremti pačių dalyvių prisiminimu apie dvi dienas, todėl gali neatspindėti įprastų ilgalaikių įpročių.
Vis dėlto rezultatai leidžia manyti, kad antioksidantais turtingi produktai gali būti naudinga bendros mitybos strategijos dalis žmonėms, kurių cholesterolis padidėjęs. Tyrime antioksidantai buvo skaičiuojami tik iš maisto, todėl papildų poveikis nevertintas.
Kaip pavyzdžiai vitamino E šaltiniams įvardijami riešutai (ypač migdolai ir lazdynų riešutai), sėklos (pavyzdžiui, saulėgrąžų), špinatai, brokoliai, kiviai ir mangai. Kadangi vitaminas E tirpsta riebaluose, jis geriau pasisavinamas, kai valgomas kartu su sveikaisiais riebalais, pavyzdžiui, alyvuogių aliejumi.
Bendram antioksidantų kiekiui didinti siūloma orientuotis į kuo įvairesnius, spalvingus vaisius ir daržoves, taip pat ankštines kultūras, pilno grūdo produktus, riešutus ir sėklas. Tokia mityba natūraliai užtikrina platesnį antioksidantų spektrą, o ne tik vieną išskirtą medžiagą.
Leave a Reply