Japonijos ekonomika trečią 2026 metų ketvirtį praktiškai neaugo – bendrasis vidaus produktas, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, išliko beveik nepakitęs.
Kaip skelbia „Euronews“, išankstiniais Japonijos Vyriausybės (Kabinetų biuro) duomenimis, rezultatas nuvylė: ekonomistai prognozavo 0,1 proc. plėtrą, o prieš tai buvęs ketvirtis rodė 0,4 proc. augimą.
Metiniu perskaičiavimu ekonomika susitraukė 0,1 proc., nors buvo tikėtasi 0,2 proc. augimo. Prie spaudimo prisidėjo brangusi energija, silpna jena, prasti orai ir gamybą trikdę įvykiai.
Tarp svarbiausių veiksnių minimas naftos kainų šuolis, kuris didino sąnaudas tiek verslui, tiek gyventojams. Japonija importuoja beveik visą naftą, o tiekimo grandinės ir gabenimas per Hormūzo sąsiaurį buvo sutrikdyti dėl karo su Iranu.
Kas labiausiai tempė augimą žemyn
Papildomą smūgį sudavė silpna jena, nes importuojama energija ir kitos prekės tapo brangesnės. JAV doleris pastaruoju metu siekė apie 160 jenų, kai prieš penkerius metus kursas buvo mažesnis nei 115 jenų už dolerį.
Infliacija, neįskaičiuojant šviežio maisto, rugsėjį pakilo iki 2,1 proc. (rugpjūtį buvo 1,7 proc.) ir viršijo Japonijos centrinio banko 2 proc. tikslą.
Gyventojų vartojimas realiąja išraiška mažėjo: privatus vartojimas smuko 0,3 proc. ketvirtis iš ketvirčio – tiek pat, kiek ir ankstesnius tris mėnesius. Prie to prisidėjo ir orai: taifūnai bei smarkios liūtys mažino pirkėjų srautus.
Augimą slopino ir užsienio prekyba: grynasis eksportas nuo BVP augimo „nuskaičiavo“ 0,6 procentinio punkto – importas didėjo 2,5 proc., o eksportas smuko 0,2 proc.
Žemės drebėjimo poveikis ir investicijų atsigavimas
Liepos mėnesį pietvakarių Kiūšiū saloje įvykęs žemės drebėjimas laikinai sutrikdė dalies gamyklų darbą, o tai taip pat prisidėjo prie silpnesnių ketvirčio rodiklių.
Vis dėlto buvo ir pozityvių signalų: verslo investicijos atšoko 1,6 proc. (metiniu perskaičiavimu – 6,8 proc.), jas rėmė stipri skaitmeninių technologijų paklausa. Augimą palaikė ir didėjusios viešosios atsargos.
Vertindami duomenis, ekonomistai atkreipė dėmesį, kad bendras BVP rodiklis buvo kiek silpnesnis, nei tikėtasi, o detalesni skaičiai – nedžiuginantys. Kartu pabrėžiama, jog, nepaisant išorinių sukrėtimų, vidaus ekonomika išlieka gana atspari.
Palūkanų kėlimas gruodį vis dar tikėtinas
Nors augimas ir sustojo, analitikai mano, kad tai greičiausiai neatgrasys Japonijos centrinio banko nuo dar vieno palūkanų didinimo gruodį – ypač jei infliacinis spaudimas toliau stiprės.
Tuo metu premjerės Sanae Takaichi vadovaujama Vyriausybė siekia priimti įstatymus dėl maisto produktų mokesčių mažinimo, tačiau planą apsunkina didėjanti valstybės skola ir klausimas, iš ko būtų finansuojamas šis sprendimas.
Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad pagal nominalų BVP JAV doleriais Japonija 2027 metais gali nukristi iš ketvirtos į šeštą vietą pasaulyje, ją aplenktų Indija ir Jungtinė Karalystė.

Leave a Reply