Būsto krizė Europoje: aštuonios šalys ieško sprendimų dėl brangstančių kainų ir nuomos

Written by

in

Būsto kainos Europoje kyla taip sparčiai, kad vis daugiau gyventojų nebeišgali nei įsigyti, nei išsinuomoti būsto. Europos Sąjungoje nuo 2015 metų būsto kainos šoktelėjo beveik 70 proc., o nuoma pabrango 25 proc.

Tokius skaičius pateikia ES statistikos tarnyba „Eurostat“. Kaip rašo „Euronews“, augančios išlaidos būstui jau tapo viena pagrindinių temų daugelyje valstybių ir kelia spaudimą vyriausybėms imtis ryžtingesnių priemonių.

Didžiausias būsto kainų augimas fiksuotas Portugalijoje, po jos – Nyderlanduose. Visame žemyne trūkstant būsto pasiūlos, kainas toliau kelia ir didelė paklausa, ypač didmiesčiuose bei turistų mėgstamose vietovėse.

Padėtį dar labiau kaitina socialinė įtampa: būsto teisių organizacijos ir profesinės sąjungos Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje, Ispanijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Graikijoje paskelbė tris dienas koordinuotų protestų, kurie turėtų prasidėti penktadienį, lapkričio 20 dieną.

Ispanija: iškeldinimai ir turistinė nuoma

Ispanijoje plačiai nuskambėjo 87 metų Maricarmen Abascal iškeldinimas iš visą gyvenimą turėtų namų – šis atvejis sukėlė nacionalinį pasipiktinimą. Po jo parlamentas priėmė naujus įstatymus, kuriais ribojami iškeldinimai ir nekilnojamojo turto spekuliacija.

Vis dėlto automatinis nuomos sutarčių pratęsimas, kurio reikalavo protestuotojai, nebuvo patvirtintas. Be to, konservatorių Liaudies partija žada priemones atšaukti, jei po lapkričio 29 dieną vyksiančių visuotinių rinkimų ateitų į valdžią.

Šalyje jau anksčiau, 2023 metais, buvo priimtas įstatymas dėl didesnės socialinio būsto pasiūlos ir nuomos kainų kontrolės regionuose, kur krizė aštriausia, tačiau realus taikymas iki šiol buvo nenuoseklus.

Barselona savo ruožtu žada į rinką sugrąžinti daugiau butų: miestas ketina nebeatnaujinti maždaug 10 000 leidimų turistinei nuomai per „Airbnb“ ir kitas platformas.

Portugalija ir Nyderlandai: mokesčiai, nuomos „lubos“ ir statybų tempas

Portugalijoje centro dešinės premjero Luís Montenegro vyriausybė daugiausia remiasi mokestinėmis priemonėmis, kad savininkai aktyviau siūlytų būstą nuomai. Taip pat didinami mokesčiai būsto pirkimams ne rezidentams.

Tačiau rugsėjį patvirtinta nuomos rinkos pertvarka, palengvinanti ir paspartinanti iškeldinimą nemokantiems nuomininkams, išprovokavo naują protestų bangą.

Nyderlanduose, vienoje tankiausiai apgyvendintų Europos šalių, daliai privačių būstų nustatytos nuomos „lubos“. Vis dėlto dalis savininkų pasirinko būstą parduoti, todėl nuomai skirtų objektų sumažėjo, o už ribojimų ribų esančių būstų nuoma ir toliau brango.

Šiemet Nyderlandų vyriausybė paskelbė naujas priemones, kurios turėtų paspartinti statybas ir užtikrinti, kad du trečdaliai naujų būstų išliktų įperkami pirkėjams bei nuomininkams.

Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė: skirtingi keliai į „įperkamumą“

Prancūzijoje nuo 2023 metų žadamas vadinamasis „pasiūlos šokas“ – priemonės, skirtos paskatinti naujų būstų statybą ir padidinti nuomai prieinamų būstų skaičių, įskaitant kai kurių aplinkosauginių taisyklių švelninimą.

Šiuo metu parlamente svarstomas įstatymo projektas numato supaprastinti kai kurias statybų taisykles ir suteikti didesnes mokesčių lengvatas privatiems nuomotojams. Kartu siūloma atlaisvinti reikalavimus, susijusius su prastai apšiltintais būstais, kuriuos prieš išnuomojant savininkai privalo pagerinti.

Vokietijoje, trūkstant įperkamų nuomojamų būstų, atgimsta būsto kooperatyvai – narių valdomos asociacijos, siūlančios alternatyvą ir nuomai, ir nuosavybei. Gyventojai perka kooperatyvo dalis, o kooperatyvas valdo būstą ir administruoja įmokas, taip mažindamas kaštus bei saugodamas nuo spekuliacijos.

Skaičiuojama, kad kooperatyvai šiuo metu valdo apie 10 proc. Vokietijos nuomos rinkos. Tuo pat metu šalyje nuo 2010 metų kai kuriuose regionuose ribojama naujų nuomos sutarčių kaina, tačiau tai siejama ir su mažesniu naujų būstų statybos tempu.

Jungtinėje Karalystėje leiboristų vyriausybė siekia didinti pasiūlą planuodama sukurti 300 000 socialinių būstų, taip pat numato finansinę pagalbą pirmą kartą būstą perkantiems žmonėms. Be to, uždrausti „be priežasties“ vykdomi iškeldinimai ir nuomos didinimas apribotas iki vieno karto per metus.

Vis dėlto aukštos palūkanų normos kartu su mokestine ir reguliacine našta, kaip pažymima, ir toliau riboja statybų apimtį, kuri reikalinga lėtinei būsto stokai sumažinti.

Italija ir Graikija: mokesčių lengvatos ir ribojimai turistams

Italijoje, protestams didėjant, premjerės Giorgios Meloni vyriausybė sumažino mokesčius nuo nuomos pajamų, tikėdamasi, kad tai paskatins savininkus aktyviau nuomoti būstą. Taip pat planuojama per 10 metų rinkai pasiūlyti apie 100 000 papildomų būstų – renovuojant socialinį būstą arba statant naują, kartu paprastinant procedūras.

Graikijoje didžiausias dėmesys skiriamas trumpalaikės nuomos plėtrai riboti turistų itin mėgstamose vietose, ypač Atėnuose ir Salonikuose. Be to, šalis sugriežtino „auksinės vizos“ programą užsieniečiams, perkantiems nekilnojamąjį turtą, nes kritikai teigia, kad tai išstumia būstą iš vietos gyventojų rinkos.

Graikijoje taip pat taikomos subsidijos, leidžiančios pirmą kartą būstą perkantiems žmonėms gauti mažesnių palūkanų paskolas. Viešosios lėšos numatytos ir tiems savininkams, kurie renovuoja būstą bei įsipareigoja jį nuomoti ilgą laiką.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *