Renkantis duoną parduotuvėje, svarbiausias pavojaus signalas – matomas pelėsis. Net ir nedidelė dėmelė reiškia, kad tokio kepalo geriau nepirkti, nes duona yra porėta, o pelėsio sporos gali būti išplitusios ir ten, kur jų nesimato.
Į tai dėmesį atkreipia ir mitybos specialistai, kalbinti portale „EatingWell“: pelėsis gali būti įvairių spalvų – žalsvas, baltas, juodas ar melsvas, tačiau spalva esmės nekeičia. Jei jis matomas, duona laikoma nebetinkama valgyti.
Skirtingai nei kai kurie kieti sūriai, kuriems kartais pakanka nupjauti apipelijusią vietą, su duona toks sprendimas nėra laikomas saugiu. Pelėsis gali plisti per riekes nepastebimai, todėl išmesti tenka visą kepalą.
Jei duona parduodama permatomoje pakuotėje, verta apžiūrėti visas puses – ypač dugną ir galines riekes. Būtent ten pelėsis neretai pasirodo pirmiausia.
Kiti ženklai, kad duonos geriau nepirkti
Pelėsis – ne vienintelė priežastis palikti duoną lentynoje. Specialistai pataria atkreipti dėmesį ir į kvapą: jei jis rūgštus, tvankus ar tiesiog neįprastas, tai gali reikšti, kad duona jau genda arba tuoj pradės gesti.
Kitas signalas – per didelė drėgmė pakuotėje. Kondensatas gali susidaryti, jei duona supakuota dar šilta; nedidelė drėgmė ne visada iškart kelia problemų, tačiau jos perteklius sudaro palankias sąlygas pelėsiui atsirasti.
Taip pat vertėtų vengti duonos, kurios pakuotė pažeista: jei maišelis įplyšęs, atviras ar neužklijuotas, kepalas galėjo būti veikiamas oro ir nešvarumų, o tai trumpina galiojimo laiką ir blogina kokybę.
Kaip išsirinkti šviežesnį kepalą
Norint didesnės tikimybės parsinešti šviežią duoną, verta greitai patikrinti sudėtį: daugumos duonų pagrindas – miltai, vanduo ir druska, o papildomi ingredientai gali priklausyti nuo rūšies. Kai kurie priedai naudojami ir tam, kad ilgiau išliktų tekstūra bei šviežumas.
Prieš dedant į krepšelį, galima įvertinti ir kvapą – jis turėtų būti malonus, „šviežias“, o ne blankus ar atstumiantis. Plutos spalva taip pat svarbi: auksinė rusva pluta paprastai siejama su ryškesniu skoniu.
Dar vienas paprastas testas – švelniai paspausti kepalą. Sumuštinių duona turėtų būti minkšta ir elastinga, o amatinė ar rauginta – su tvirtesne pluta; bet kuriuo atveju šviežia duona dažniausiai šiek tiek susispaudžia ir atgauna formą.
Galiausiai pravartu žvilgtelėti į „geriausias iki“ datą. Ji labiau susijusi su kokybe nei su maisto sauga, tačiau gali padėti suprasti, kiek laiko duona išliks geros būklės namuose.
Laikymas namuose: kada verta šaldyti
Specialistai pataria pirkti tiek, kiek realiai suvalgysite per kelias dienas – didesnis kepalas ne visada yra „pigiau“, jei dalis jo galiausiai keliauja į šiukšliadėžę.
Namuose duoną rekomenduojama laikyti vėsioje, sausoje vietoje, atokiau nuo šilumos ir tiesioginės saulės – tam tinka spintelė, stalčius ar sandėliukas. Parduotuvinę duoną galima palikti originaliame maišelyje, kad ji pernelyg neišdžiūtų.
Jei matote, kad per kelias dienas visos duonos nesuvalgysite, dalį riekelių verta iškart užšaldyti. Šaldiklyje duona paprastai ilgiau išlaiko kokybę, o riekę galima dėti tiesiai į skrudintuvą.
Tuo metu laikymas šaldytuve dažnai duoną greičiau sendina ir sausina – dėl krakmolo pokyčių ji praranda šviežumo pojūtį. Jei duona be pelėsio, bet jau kiek apdžiūvusi, ją dar galima panaudoti, pavyzdžiui, skrebučiams ar kitiems patiekalams.
Leave a Reply