Skrodimo išvada parodė, kad kuprotasis banginis „Timmy“, kelis kartus išplaukęs prie Vokietijos Baltijos jūros pakrantės, nugaišo nuo išsekimo – jis ilgą laiką negaudavo maisto.
Danijos parengtoje ataskaitoje teigiama, kad banginis mėnesius plaukiojo su žvejybiniu tinklu, įstrigusiu burnoje. Gyvūnas buvo smarkiai sulysęs, o galiausiai nuskendo.
„Timmy“ pravardė kilo nuo paplūdimio, kuriame banginis pirmą kartą išplaukė į krantą – Timmendorfer Strand. Vėlesni pasirodymai jūroje pritraukė milžinišką dėmesį ir pavertė istoriją tarptautine sensacija.
Tačiau atvejis sulaukė ir gyvūnų teisių aktyvistų kritikos: buvo keliami klausimai, ar vietos institucijos ir gelbėjimo bandymai buvo organizuoti tinkamai.
Kas nustatyta apie žvejybos tinklą
Vokietijos savaitraštis „Die Zeit“ savo tyrime nurodė, kad banginis prieš išplaukdamas prie kranto buvo įsipainiojęs į tinklą, kuris legaliai naudojamas menkių žvejybai maždaug 50 metrų gylyje tarp Danijos ir Švedijos.
Du ekspertai, išanalizavę tinklo fragmentus, atmetė galimybę, kad jis buvo naudotas žvejų Baltijos jūroje. Tai reikštų, jog tai nebuvo vadinamasis „vaiduoklių tinklas“, laisvai dreifuojantis vandenyje.
Žuvininkystės biologas Danielis Stepputtis teigė, kad banginis greičiausiai buvo išplėšęs tinklą nuo inkarų ir galėjo vilkti maždaug 150 metrų ilgio bei 3 metrų pločio dalį. Pasak jo, tai pareikalauja labai daug energijos.
Tinklų prekybininkas Eike Peters pridūrė, kad kliūtis burnoje, tikėtina, neleido banginiui normaliai maitintis.
Skrodimo duomenys ir neaiškus įsipainiojimo laikas
Ataskaitoje nurodoma, kad po mirties atlikus skrodimą banginio skrandis buvo visiškai tuščias. Pagrindinis patologas Timas Kåre Jensenas teigė, jog gyvūnas galėjo būti neėdęs kelis mėnesius.
Kada tiksliai banginis įsipainiojo į tinklą, lieka neaišku. Taip pat pranešama, kad nenustatyta jokia pagrindinė liga, kuri būtų galėjusi tapti mirties priežastimi.
Kritika gelbėjimo operacijai
Tyrime taip pat pateikiama kritika dėl gelbėjimo operacijos: teigiama, kad buvo padaryta rimtų klaidų, o pats banginis galėjo patirti didelį skausmą bandymų jį išgelbėti metu.
Nurodoma, kad vietos institucijos, augant visuomenės spaudimui, leido privačią gelbėjimo iniciatyvą, nors specialistai perspėjo, jog misija gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
Pasak publikacijos, balso žinutės, dokumentai ir vaizdo įrašai esą rodo, kad privataus gelbėjimo komandos nariai veikė nesuderintai – „susiskaldžiai, neprofesionaliai ir chaotiškai“.

Leave a Reply