Category: Aplinka

Šveicarijos farmacijos milžinė „Roche“ metų pradžią pasitiko su mažesniais pardavimais, tačiau bendrovės vadovas tikina, kad situacija nėra tokia niūri, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Pagrindinės priežastys – stiprus Šveicarijos frankas ir didėjanti generinių vaistų konkurencija daliai senesnių preparatų.

Per pirmąjį ketvirtį „Roche“ pardavimai sudarė apie 15,2 milijardo eurų ir, skaičiuojant Šveicarijos frankais, buvo 5 proc. mažesni nei prieš metus. Tuo pačiu metu, vertinant pastovia valiuta, pardavimai augo 6 proc., o tai rodo, kad didelę dalį kritimo lėmė būtent valiutų kursų pokyčiai.

Valiutos kursas iškreipia vaizdą

Bendrovė nurodė, kad franko stiprėjimas prieš daugumą valiutų, ypač JAV dolerį, reikšmingai sumažino rezultatus, pateikiamus frankais. „Roche“ vadovas Thomas Schinecker pabrėžė, kad vertinant pardavimus JAV doleriais matomas augimas, todėl ketvirčio rezultatų interpretacija priklauso nuo pasirinkto matavimo.

„Didžiąją dalį išlaidų patiriame JAV, didelė dalis mūsų skolos yra JAV, be to, neseniai įsigijome dar vieną bendrovę JAV“, – sakė Thomas Schinecker.

Jo teigimu, „Roche“ ir toliau planuoja didinti investicijas JAV, o valiutų svyravimus vertina kaip valdomą riziką. Farmacijos sektoriuje tai nėra reta strategija, nes JAV rinka išlieka didžiausia pagal vaistų pardavimus ir pelningumą, o taip pat sutelkia reikšmingą biotechnologijų inovacijų dalį.

Generikų spaudimas ir patentų pabaiga

Europos farmacijos bendrovės pastaraisiais metais susiduria su iššūkiu, kurį rinkos dalyviai dažnai vadina patentų skardžiu. Pasibaigus išskirtinėms teisėms į senesnius vaistus, į rinką ateina pigesni generiniai arba biosimiliarūs produktai, o tai mažina originalių preparatų pajamas.

„Roche“ atveju šis procesas sutampa su nepalankiu valiutos kursu, todėl finansinė atskaitomybė frankais gali atrodyti silpnesnė net ir tuomet, kai realūs pardavimų srautai kai kuriose rinkose auga. Dėl to investuotojai vis dažniau prašo bendrovių papildomai akcentuoti pastovios valiutos rodiklius ir pelningumo dinamiką.

Statymas už nutukimo gydymo rinką

„Roche“ taip pat signalizuoja apie ambicingus planus nutukimo gydymo segmente, kuris šiuo metu yra vienas sparčiausiai augančių farmacijos rinkų pasaulyje. Bendrovė siekia įsitvirtinti tarp lyderių su kuriamu vaistu CT-388 ir konkuruoti su šiuo metu rinką dominuojančiais gamintojais.

Thomas Schinecker Vokietijos leidiniui „Handelsblatt“ teigė, kad „Roche“ tikslas yra dviženklė rinkos dalis svorio mažinimo segmente. Rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad būtent nauji, didelės paklausos produktai yra vienas pagrindinių būdų kompensuoti generikų spaudimą ir artėjančius patentų pasibaigimus.

Tuo pat metu bendrovei teks spręsti kelis uždavinius: įrodyti kuriamų produktų veiksmingumą ir saugumą klinikiniuose tyrimuose, užsitikrinti gamybos pajėgumus ir išlaikyti konkurencingą kainodarą rinkoje, kurioje paklausa auga itin greitai.

Šaltiniai:

– https://www.cnbc.com/2026/04/23/roche-ceo-laments-swiss-franc-strength-as-drugmaker-doubles-down-on-us-investment.html

– https://www.cnbc.com/2026/01/07/big-pharma-race-to-snap-up-biotech-assets-as-170-billion-patent-cliff-looms.html

– https://www.cnbc.com/2025/09/25/roche-plans-to-become-top-3-obesity-player-as-ct-388-enters-trial.html

Autonominės skraidančios platformos vis sparčiau keičia šiuolaikinį karą, o JAV, nors turi didžiausias oro pajėgas pasaulyje, nebūtinai pirmauja. Taip teigia autonominių orlaivių kūrėjos „Merlin Labs“ vadovas Mattas George’as, vertinantis pastarųjų metų konfliktų pamokas.

Pasak jo, karai Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose parodė, kad mažos ir vidutinės autonominės sistemos gali turėti neproporcingai didelę įtaką. Dronai naudojami žvalgybai, taikinių nustatymui ir tiesioginėms atakoms, o jų gamyba ir dislokavimas paprastai kainuoja gerokai mažiau nei tradicinės platformos.

„JAV suprato, kad mes nebūtinai atsiliekame, bet neturime aiškaus ir neginčijamo pranašumo, todėl turime investuoti į šiuos gebėjimus“, – sakė M. George’as.

Ukrainoje jau ankstyvose Rusijos plataus masto invazijos stadijose išryškėjo dronų vaidmuo, o vėliau abi pusės masiškai plėtė jų naudojimą. Tuo pat metu Artimuosiuose Rytuose dronai tapo vienu pagrindinių būdų vykdyti spaudimą varžovui, kai siekiama prisotinti oro gynybą ir išsekinti jos resursus.

Kaina ir atsargų problema

Vienas svarbiausių lūžio taškų yra kaštų skirtumas tarp puolimo ir gynybos. JAV gaminamos „Patriot“ sistemos perėmėjas PAC-3, remiantis analitikų vertinimais, gali kainuoti apie 3 700 000 eurų, o daug paprastesni dronai neretai kainuoja dešimtis tūkstančių eurų ar panašaus dydžio sumas.

Strateginių tyrimų centro CSIS analizėje pabrėžiama, kad brangių perėmėjų naudojimas prieš pigesnius taikinius gali būti pateisinamas tik tada, kai saugomi itin jautrūs objektai. Priešingu atveju rizika yra ne tik finansinė, bet ir praktinė, nes intensyvių atakų metu pradeda sekti perėmėjų atsargos.

Ši dilema išryškėjo ir Persijos įlankos regione, kai viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų apie kritiškai mažėjančias perėmėjų atsargas dronų atakų fone. „The Conversation“ autorius Aaronas Brynildsonas atkreipė dėmesį, kad puolėjui nebūtina, jog visi dronai pasiektų tikslą, užtenka siųsti bangas, kol gynėjas pritrūks brangių raketų.

Pažeidžiami ir dideli orlaiviai

M. George’as taip pat pabrėžia, kad didelės pilotuojamos platformos išlieka pažeidžiamos tiek nuo pigesnių priemonių, tiek nuo elektroninės kovos. Pastarųjų metų epizodai rodo, kad net ir gerai saugomos aviacijos bazės bei aukštos vertės orlaiviai gali būti rizikoje, jei varžovas sugeba pritaikyti netikėtas taktikas.

Vienas ryškiausių signalų Vakarams buvo Ukrainos surengti nuotoliniai smūgiai dronais, kai, remiantis viešais pranešimais, galėjo būti apgadinta daugiau nei 40 orlaivių. Tokie atvejai parodo, kad grėsmė kyla ne tik fronte, bet ir užnugaryje, o dronų panaudojimas gali būti kūrybiškas ir sunkiai prognozuojamas.

Investicijos auga, bet svarbiausia greitis

JAV gynybos planuotojai vis daugiau dėmesio skiria autonominėms sistemoms, o viešai aptariama, kad dronams ir autonominėms platformoms gali būti numatoma apie 69 000 000 000 eurų dydžio finansavimo kryptis. Kartu skelbiama, kad Pentagonas siekia reikšmingai didesnio finansavimo su autonomija susijusioms programoms ir koordinavimui.

Tačiau, pasak „Merlin Labs“ vadovo, vien pinigų nepakanka, jei technologijos diegiamos per lėtai. Jo vertinimu, kariuomenei kritiška tapo ne tik sukurti sprendimus, bet ir sugebėti juos pristatyti per savaites ar mėnesius, o ne per metus, kaip dažnai būdavo įprasta didelėse gynybos programose.

Ekspertai pabrėžia, kad autonominių platformų bumas kelia ir papildomų klausimų: kaip užtikrinti patikimą valdymą elektroninės kovos sąlygomis, kaip apsaugoti ryšio kanalus, kaip integruoti dronus į bendrą oro erdvės valdymą ir kaip apibrėžti atsakomybę, kai sprendimuose dalyvauja DI. Šie aspektai taps vienais svarbiausių, kai Vakarai bandys susigrąžinti ar išlaikyti technologinį pranašumą.

Šaltiniai:
– https://www.cnbc.com/2026/04/22/the-future-of-air-power-is-autonomous-and-the-us-is-not-in-the-lead-aircraft-developer-ceo-warns.html
– https://www.csis.org/analysis/patriot-ukraine-what-does-it-mean
– https://theconversation.com/why-the-us-military-is-stuck-using-1-million-missiles-against-irans-20-000-drones-281089

Izraelio ekonomika artėja prie reikšmingo sukrėtimo: šalies centrinio banko vadovas Amiras Yaronas sako, kad karinių veiksmų eskalacija jau privertė bloginti augimo prognozes, o tolesnė įvykių raida išlieka sunkiai nuspėjama. Vis dėlto jis viliasi, kad greitesnis konflikto deeskalavimas gali sušvelninti smūgį ir grąžinti rinkų pasitikėjimą.

Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko pavasario susitikimuose Vašingtone kalbėjęs Izraelio banko valdytojas pabrėžė, kad neapibrėžtumas dėl karo trukmės yra didžiulis. Kartu jis atkreipė dėmesį į ženklus, jog politinis sprendimas gali būti arčiau, o tai reikštų mažesnę riziką investicijoms ir vartojimui.

Izraelis dėl karo poveikio jau sumažino 2026 metų ekonomikos augimo lūkesčius nuo 5,2 proc. iki 3,8 proc. Pasak A. Yarono, jei karinės įtampos židiniai būtų užgesinti, 2027 metais augimas teoriškai galėtų paspartėti iki 5,5 proc., tačiau toks scenarijus priklauso nuo daugybės prielaidų.

Rinkos jau reaguoja į signalus

Banko vadovas teigė, kad dalis rinkos dalyvių jau elgiasi taip, tarsi geopolitinė situacija būtų pastebimai pagerėjusi. Jo vertinimu, tai atsispindi Izraelio akcijų rinkos dinamikos pagerėjime, šekelio stiprėjime ir kredito rizikos rodiklių grįžime arčiau ankstesnių lygių.

Kita vertus, jis perspėjo, kad bet koks konflikto išplitimas ar užsitęsimas reikštų papildomą neigiamą poveikį ekonomikos augimui ir infliacijos lūkesčiams. Tokiu atveju prastėtų ir verslo investicijų perspektyvos, ir vidaus vartojimo atsigavimo tempas.

Po pranešimų apie Izraelio ir Libano sutartas laikinas paliaubas naftos kainos tarptautinėse rinkose smuko, o tai paprastai mažina spaudimą infliacijai energijos importuotojams. Izraeliui energijos kainų kryptis yra svarbi ir per transporto bei gamybos kaštus, ir per bendrą kainų lygį.

Infliacija, palūkanos ir karo ekonomika

Pasak A. Yarono, infliacija 2026 metais ir 2027 metais galėtų laikytis žemame 2 proc. intervale, tačiau tokias prognozes sudaryti ypač sunku, kai karo eiga ir energijos kainos gali greitai pakeisti kryptį. Jis pažymėjo, kad centrinis bankas palūkanų normų pastaruoju metu nekeičia, tačiau svarsto galimybę jas mažinti, jei rizikos mažės.

Izraelio banko vadovas teigė, kad bazinis scenarijus leistų svarstyti vieną ar du palūkanų mažinimus iki kitų metų pirmojo ketvirčio, jeigu karas baigtųsi, naftos kainos slūgtų, o į darbo rinką grįžtų daugiau rezervo karių. Toks grįžimas padidintų darbo jėgos pasiūlą ir galėtų sumažinti spaudimą atlyginimams bei kainoms.

„Tai nėra pažadas, nes neapibrėžtumas išlieka didžiulis“, – sakė Amiras Yaronas.

Gynyba ir technologijos tempia į priekį

Nepaisant karo sąlygų, A. Yaronas akcentavo Izraelio ekonomikos atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti, ypač gynybos ir technologijų sektoriuose. Jo teigimu, gynybos pramonės įmonės mato augančias užsakymų eiles, o pasaulinės tendencijos rodo, kad gynybos išlaidos daugelyje valstybių ilgainiui didės.

Toks fonas reiškia, kad dalis Izraelio aukštųjų technologijų ir gynybos pramonės gali išlaikyti paklausą net ir platesnio ekonominio sulėtėjimo metu. Vis dėlto bendras vaizdas priklauso nuo to, ar pavyks stabilizuoti saugumo situaciją, nes ilgalaikė įtampa paprastai silpnina turizmą, vidaus vartojimą ir investicijas į ne karo ekonomikos sektorius.

Tarptautiniame kontekste geopolitiniai sukrėtimai dažnai veikia per tuos pačius kanalus: rizikos premijas, skolinimosi kainą, energijos kainas ir tiekimo grandines. Todėl net ir teigiami politiniai signalai gali greitai pagerinti finansines sąlygas, tačiau neigiamas posūkis taip pat greitai grąžina spaudimą valiutai, obligacijoms ir vartotojų pasitikėjimui.

Šaltiniai:

– https://www.cnbc.com/2026/04/17/israels-central-bank-chief-pins-hopes-on-peace-as-economic-shock-looms.html

– https://www.cnbc.com/2026/04/16/trump-israel-lebanon-ceasefire-iran-war.html

– https://www.cnbc.com/2026/04/17/oil-prices-wti-brent-israel-lebanon-ceasefire-trump.html

Finansų rinkose pastarosiomis dienomis sustiprėjo optimizmas dėl karo Artimuosiuose Rytuose deeskalacijos, tačiau dalis ekspertų perspėja, kad investuotojai gali pavojingai nuvertinti ekonomines pasekmes. „BNP Paribas Asset Management“ portfelio valdytoja ir strategė Sophie Huynh teigia, kad dabartinis turto kainų atsigavimas dar neatskleidžia realių rizikų.

Pasak jos, svarbiausias kintamasis šiuo metu yra ne vien derybos dėl paliaubų, o naftos ir dujų logistika, ypač Hormūzo sąsiauryje. Per šį siaurą koridorių vyksta reikšminga pasaulinės naftos prekybos dalis, todėl bet kokie trikdžiai gali greitai persimesti į energijos kainas ir infliaciją.

Hormūzo sąsiauris ir naftos srautai

S. Huynh atkreipia dėmesį į tanklaivių srautų sumažėjimą ir riziką, kad sutrikimai gali lemti energijos išteklių ribojimą kai kuriuose regionuose. Jos vertinimu, jei naftos srautai neatsistatys, rinkos gali susidurti su tiekimo įtampa, kuri greitai pasiektų Europą ir JAV.

Istoriškai energijos kainų šuoliai tiesiogiai veikia vartotojų kainas, pramonės kaštus ir transporto sektorių, o per tai lėtina ekonomiką. Tarptautinė energetikos agentūra yra pabrėžusi, kad naftos rinkoje net ir trumpalaikiai tiekimo sutrikimai gali turėti neproporcingą poveikį kainoms, nes trumpuoju laikotarpiu paklausa sunkiai prisitaiko.

Kodėl rinkos gali klysti

Ekspertės teigimu, dalis investuotojų tikisi, kad ekonominis sulėtėjimas bus laikinas ir neperaugs į recesiją, tačiau rizikos priedai rinkose to kol kas aiškiai nerodo. Ji taip pat pastebi, kad kai kurie lūkesčiai dėl įmonių pelnų augimo išliko optimistiški, nors energijos šoko scenarijus reikštų didesnius kaštus ir mažesnį vartojimą.

„Tam tikru momentu ekonominė realybė privers investuotojus pabusti“, – sakė S. Huynh.

Kur slėptis investuotojams?

S. Huynh vertinimu, portfelių valdymas tampa ypač sudėtingas, nes tradicinės saugaus prieglobsčio priemonės ne visada elgiasi įprastai. Auksas, kuris dažnai laikomas apsauga nuo sukrėtimų, jos teigimu, gali būti paveiktas ne tik fundamentų, bet ir momentumo bei sisteminių prekybos srautų.

Ji pabrėžia, kad tokioje aplinkoje investuotojai dažniau ieško apsidraudimo ir didina dėmesį fiziniam turtui, žaliavoms bei energetikos sektoriui. Plačiau vertinant, geopolitinė įtampa išryškina ir valstybių bei įmonių pastangas stiprinti atsargas, rezervus ir tiekimo grandinių atsparumą, o tai ilgainiui gali keisti investicijų kryptis.

Rinkoms išliekant jautrioms naujienoms iš regiono, trumpalaikis optimizmas gali greitai virsti korekcija, jei energijos tiekimas iš tiesų sutriks. Tokiu atveju didžiausias smūgis pirmiausia tektų infliacijos perspektyvoms, centrinių bankų sprendimams ir vartotojų perkamajai galiai.

Šaltiniai:
– https://www.iea.org/reports/oil-market-report-june-2024
– https://www.eia.gov/todayinenergy/detail.php?id=60362
– https://www.imf.org/en/Publications/WEO/Issues/2024/04/16/world-economic-outlook-april-2024

Tarptautinė energetikos agentūra perspėja, kad Europa gali turėti vos apie šešias savaites reaktyvinio kuro atsargų. Jei tiekimas iš tarptautinių rinkų nekompensuos prarastų srautų, kai kurios šalys gali susidurti su realiais trūkumais, kurie paliestų aviaciją ir platesnę ekonomiką.

Agentūros vertinimu, iki šiol didžioji dalis Europos grynojo reaktyvinio kuro importo buvo siejama su Artimųjų Rytų tiekimu, o jo sutrikimas verčia skubiai ieškoti alternatyvų. Dėl to didėja konkurencija dėl krovinių, kyla logistikos kaštai ir rizika, kad avialinijos bus priverstos mažinti skrydžių apimtis.

„Kelios Europos šalys per artimiausias šešias savaites gali pradėti jausti reaktyvinio kuro trūkumą, priklausomai nuo to, kiek pavyks importuoti ir kuo pakeisti prarastą tiekimą iš Artimųjų Rytų“, – teigė Tarptautinė energetikos agentūra.

Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatih Birolas interviu naujienų agentūrai AP yra įspėjęs, kad svarbaus jūrų kelio blokavimas gali sukelti itin didelio masto energetinę krizę. Pasak jo, poveikis nebūtų vien aviacijos problema, nes energijos kainų šuoliai paprastai persiduoda degalų, dujų ir elektros kainoms, o tai galiausiai didina infliaciją.

Rinkos analitikai taip pat akcentuoja, kad aviacija yra ypač pažeidžiama, nes reaktyvinis kuras yra specifinis produktas, o jo pakeitimas kitais naftos perdirbimo produktais praktiškai neįmanomas. Jei pasiūla ribojama, dažnai pirmiausia brangsta kuras, o po to spaudimas persikelia į bilietų kainas, skrydžių tvarkaraščius ir keleivių srautus.

Rizika vasaros kelionėms

Europos oro transporto sektorius yra reikšminga ekonomikos dalis: ACI Europe skaičiavimu, jis kasmet generuoja apie 851 milijardą eurų bendrojo vidaus produkto ir palaiko maždaug 14 milijonų darbo vietų. Dėl to net laikini tiekimo sutrikimai gali turėti platesnį efektą šalims, kurioms turizmas ir aviacija yra svarbūs augimo varikliai.

Viena iš rinkos dalyvių, oro bendrovė „EasyJet“, pranešė, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir brangstantis kuras pradeda slopinti išankstinius užsakymus. Bendrovės teigimu, bilietų pirkimai vėlesniems metų laikotarpiams yra mažesni nei prieš metus, o tai rodo, kad dalis keleivių atidėlioja sprendimus dėl kainų ir neapibrėžtumo.

„Matome, kad laivai sustoja, tiekimas iš Artimųjų Rytų išseko ir mums reikia pakaitinių srautų“, – sakė ING ekonomistas Rico Lumanas.

„EasyJet“ taip pat nurodė, kad vien per kovą papildomi kuro kaštai siekė apie 30 milijonų eurų, o dalis vasaros sezono kuro poreikio buvo apdrausta išankstiniais sandoriais, siekiant sumažinti kainų svyravimų poveikį. Tokia praktika rinkoje įprasta, tačiau ji neapsaugo nuo fizinio kuro trūkumo, jei sutrinka tiekimas.

Galimas poveikis kainoms ir augimui

Tarptautinė energetikos agentūra anksčiau yra įspėjusi, kad sugriežtėję naftos tiekimo apribojimai gali sustiprinti spaudimą ekonomikai, ypač jei kainų kilimas užsitęs. Istoriškai energijos kainų šokai dažnai mažina vartojimą ir investicijas, o tuo pat metu didina transporto bei logistikos išlaidas beveik visiems sektoriams.

ACI Europe yra perspėjusi, kad piko metu vasaros kelionės gali būti trikdomos, o kai kurioms valstybėms tai reikštų apčiuopiamus ekonominius nuostolius. Praktikoje tai gali pasireikšti retesniais reisais, bilietų brangimu, dalies maršrutų sustabdymu ir didesne rizika vėlavimams, jei oro uostai ir vežėjai privalės optimizuoti operacijas.

Tuo pačiu Europa bando diversifikuoti tiekimą, didinti atsargų valdymo lankstumą ir prisitaikyti prie naujų prekybos srautų. Tačiau reaktyvinio kuro rinkoje greitų sprendimų mažiau nei kitose energijos grandyse, todėl artimiausios savaitės gali būti kritinės sprendžiant, ar pavyks išvengti trūkumo ir didesnių sukrėtimų kelionių sezonui.

Šaltiniai:
– https://www.cnbc.com/2026/04/17/europe-could-run-out-of-jet-fuel-in-6-weeks-iea-warns.html
– https://apnews.com/article/iran-war-europe-jet-fuel-flight-cancellations-birol-6e67fafd493861b3858
– https://www.cnbc.com/2026/04/10/jet-fuel-shortage-european-airports-strait-of-hormuz.html

Kinija ragina saulės energetikos pramonę veikti išvien ir imtis koordinuotų sprendimų, kad būtų suvaldyta ilgėjanti perteklinės gamybos krizė. Pekinas tai sieja su pastangomis pažaboti aršią kainų konkurenciją, kuri pastaraisiais metais smarkiai spaudžia gamintojų pelningumą.

Kinijos Pramonės ir informacinių technologijų ministerija nurodė, kad sektoriui reikalinga griežtesnė tarpžinybinė koordinacija ir nuosekli pramonės valdymo politika. Akcentuojamas vadinamasis antiinvoliucijos kursas, kuriuo siekiama sumažinti netvarkingą plėtrą ir destruktyvias kainodaros praktikas.

Numatomos priemonės apima gamybos pajėgumų kontrolę, standartų ir gairių atnaujinimą, griežtesnį kainų taisyklių laikymosi užtikrinimą, taip pat įmonių susijungimų ir įsigijimų skatinimą. Kartu pabrėžiama intelektinės nuosavybės apsauga, kuri turėtų padėti pereiti nuo kiekybės prie aukštesnės pridėtinės vertės.

Perteklinė gamyba viršija paklausą

Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, Kinija pagamina daugiau nei 80 proc. pagrindinių saulės modulių tiekimo grandinės komponentų pasaulyje. Tačiau vidaus konkurencija ir masiškai plėsti pajėgumai lėmė situaciją, kai gamyba gerokai lenkia globalią paklausą, o tai kursto kainų karą.

Šį procesą Kinijos institucijos viešojoje erdvėje sieja su involiucija, kai rinka plečiasi ne didindama efektyvumą, o kopijuodama tą pačią veiklą ir mažindama kainas iki ribos. Tokia dinamika didina bankrotų ir priverstinės konsolidacijos riziką, ypač mažesniems ar silpnesnį balansą turintiems gamintojams.

Užsienio rinkose auga pasipriešinimas

Pertekliaus problemą dar labiau paaštrina išorinis spaudimas: JAV taiko muitus kiniškiems saulės produktams, o Europos Sąjunga siekia įvairinti tiekimą ir mažinti priklausomybę nuo vieno šaltinio. Tai reiškia, kad daliai gamintojų darosi sunkiau nukreipti perteklinę produkciją į didžiausios vertės eksporto rinkas.

Tokioje aplinkoje Pekino akcentuojama konsolidacija gali tapti vienu pagrindinių kelių stabilizuoti sektorių. Merginimai ir įsigijimai dažnai laikomi būdu sumažinti dubliuojamus pajėgumus, sustiprinti finansinį tvarumą ir perorientuoti investicijas į technologijas, kurios leidžia konkuruoti ne vien kaina.

Paklausą gali kelti energetinis saugumas, bet to gali nepakakti

Analitikai viešai yra vertinę, kad geopolitiniai sukrėtimai ir energetinių išteklių kainų šokai gali paskatinti šalis sparčiau diegti atsinaujinančią energetiką, įskaitant saulės elektrines. Vis dėlto dalis pramonės atstovų skeptiškai vertina, ar net ir padidėjusi paklausa artimiausiu metu pajėgs absorbuoti jau sukurtus gamybos pajėgumus.

Dėl to Kinijos sprendimas spausti pramonę veikti koordinuotai rodo siekį sugrąžinti tvarką rinkoje ir sumažinti destruktyvų kainų spaudimą. Jei priemonės bus įgyvendintos nuosekliai, rinkoje galima tikėtis lėtesnės plėtros, intensyvesnės konsolidacijos ir didesnio dėmesio technologiniam atnaujinimui.

Šaltiniai:

– https://www.miit.gov.cn/gyhxxhb/jgsj/dzxxsnew/gzdt/art/2026/art_95dc0471cfb84266b375da36914d20a6.html

– https://www.iea.org/reports/solar-pv-global-supply-chains/executive-summary

– https://www.reuters.com/sustainability/climate-energy/china-solar-makers-say-war-induced-renewables-demand-wont-fix-overcapacity-2026-04-16/

Italijos bankas „UniCredit“ paskelbė planą, kaip per artimiausius metus iš esmės pertvarkytų Vokietijos „Commerzbank“, kurią siekia perimti. Banko vadovas Andrea Orcelis teigia, kad toks žingsnis sukurtų naują, konkurencingesnį žaidėją ir sustiprintų pozicijas pagrindinėse rinkose.

„UniCredit“ į „Commerzbank“ taikosi ne pirmus metus: dar 2024 metais bankas įsigijo apie 9 proc. akcijų paketą, o vėliau dalis išaugo iki lygio, kuris pagal Vokietijos taisykles gali sukelti pareigą teikti privalomą oficialų perėmimo pasiūlymą. Vis dėlto „Commerzbank“ viešai yra pabrėžusi, kad prioritetas išlieka savarankiškumas ir pelningas augimas.

Pasak A. Orcelio, dviejų bankų derinys būtų paremtas papildomumu ir leistų kurti reikšmingą tarpvalstybinę vertę. „UniCredit“ skaičiuoja, kad iki 2030 metų būtų galima atverti apie 1,1 mlrd. eurų vertės vertės kūrimą, sustiprinant pajamas ir investicines galimybes.

Naujas kursas Vokietijai ir Lenkijai

„UniCredit“ pozicija grindžiama teiginiu, kad „Commerzbank“ pastaraisiais metais atsiliko nuo dalies konkurentų, o dabartinė strategija esą palieka per daug priklausomybės nuo makroekonominių svyravimų. Bankas taip pat akcentuoja struktūrinius iššūkius, kurie ilgainiui galėtų reikšti dar vieną skausmingą restruktūrizaciją.

„UniCredit“ pristatytas planas, pavadintas „Unlocked“, orientuojasi į grįžimą prie pagrindinių „Commerzbank“ rinkų, pirmiausia Vokietijos ir Lenkijos. Bankas tvirtina, kad tai galėtų pagerinti finansinius rezultatus jau vidutiniu laikotarpiu ir didinti pelningumą.

„Tikras susijungimas pasiųstų aiškų signalą ir sukurtų šalies lyderį bei etaloną“, – sakė Andrea Orcelis.

Kontrolės scenarijai ir integracijos klausimai

„UniCredit“ nurodo svarstantis du scenarijus: vienu atveju bankas liktų be visiškos kontrolės, kitu atveju perimtų kontrolę ir siektų sukurti grąžą akcininkams, viršijančią nuosavo kapitalo kainą. Tai svarbus kriterijus investuotojams, nes bankų sandoriuose būtent sinergijų realumas ir rizikų suvaldymas dažnai lemia rinkos verdiktą.

Pagal kontrolės scenarijų „Commerzbank“ iš pradžių būtų laikoma atskirai maždaug 18 mėnesių, kol vyktų suderinimas. Vėliau galėtų būti svarstomas platesnis sujungimas su „UniCredit“ valdomu Vokietijos banku „HypoVereinsbank“, siekiant rezultatus priartinti prie stipresnio veiklos modelio.

Tuo metu „Commerzbank“ viešai pareiškė nematanti pagrindo abipusiai suderintam sandoriui, kuris didintų vertę jos akcininkams. Bankas taip pat teigia, kad „UniCredit“ iki šiol neįrodė pakankamo vertės kūrimo potencialo, palyginti su „Commerzbank“ savarankiška strategija.

Platesniame kontekste investuotojai ir reguliuotojai atidžiai vertina tarpvalstybinių bankų susijungimų rizikas, kapitalo reikalavimus ir technologines investicijas, ypač spartėjant skaitmenizacijai ir augant dėmesiui automatizacijai bei DI. Dėl to bet koks tolesnis „UniCredit“ ir „Commerzbank“ procesas, tikėtina, bus vertinamas ne vien per kainos prizmę, bet ir per ilgalaikio konkurencingumo bei integracijos įgyvendinimo realumą.

Šaltiniai:

– https://www.cnbc.com/2026/03/16/unicredit-strengthens-stake-commerzbank-takeover.html

– https://www.commerzbank.com/en/hauptnavigation/presse/pressemitteilungen/archiv1/2025/quarter_2/commerzbank-statement-unicredit-20250407.html

Dirbtinio intelekto bumas pavertė „Nvidia“ vienu svarbiausių žaidėjų pasaulinėje skaičiavimo galios rinkoje, tačiau investuotojai vis aktyviau finansuoja alternatyvas. Sparčiai daugėja startuolių, kurie kuria specializuotus lustus ir sistemas, galinčias sumažinti energijos sąnaudas bei bendrą DI paslaugų kainą.

Rinkos duomenų bendrovės Dealroom skaičiavimu, 2026 metais DI lustų startuoliai visame pasaulyje pritraukė apie 7,7 mlrd. eurų investicijų. Tai vienas didžiausių šuolių per pastaruosius metus, rodantis, kad konkurencija dėl duomenų centrų ir debesijos užsakymų pereina į naują fazę.

Nuo mokymo prie naudojimo

Iki šiol didžioji dalis DI infrastruktūros buvo orientuota į modelių mokymą, kur dominuoja galingi grafikos procesoriai. Tačiau rinkos dėmesys vis labiau krypsta į DI išvadų skaičiavimą, kai apmokytas modelis pritaikomas realiose programose, pavyzdžiui, paieškoje, klientų aptarnavime ar automatizacijoje.

Startuoliai teigia, kad universali GPU architektūra ne visada yra efektyviausias pasirinkimas masinei išvadų skaičiavimo apimčiai. Jų argumentas paprastas: specializuoti sprendimai gali suteikti reikšmingą energijos ir kainos pranašumą, o tai ypač svarbu didėjant elektros poreikiui duomenų centruose.

„Išvadų skaičiavimas dabar dominuoja, o esama GPU architektūra nebuvo kurta tam, kas svarbiausia masto ekonomikoje“, – sakė Patrickas Schneideris-Sikorsky, Nato Innovation Fund atstovas.

Rekordiniai raundai ir Europos atotrūkis

Didžiausi finansavimo raundai fiksuojami JAV, kur įmonė „Cerebras Systems“ vasarį pritraukė apie 930 mln. eurų. 2026 metais keli startuoliai, tarp jų „MatX“, „Ayar Labs“ ir „Etched“, taip pat uždarė maždaug po 460 mln. eurų vertės raundus.

Europoje sumos kol kas mažesnės, tačiau augimas išlieka ryškus. Pranešama, kad „Axelera“ ir „Olix“ šiemet pritraukė daugiau nei po 186 mln. eurų, o dalis kitų bendrovių planuoja bent apie 93 mln. eurų dydžio finansavimo etapus, siekdamos pasivyti JAV tempą.

„Tai jau nebėra nišinis statymas. Tai tampa pagrindine dalimi, kaip žmonės galvoja apie DI infrastruktūrą“, – sakė rizikos kapitalo bendrovės „Seedcamp“ partneris Carlosas Espinalis.

„Nvidia“ atsakas ir platesnė grandinė

Nors startuoliai siekia užimti dalį rinkos, „Nvidia“ išlieka stipri dėl didelių grynųjų pinigų srautų, platformos ekosistemos ir gebėjimo sparčiai atnaujinti produktų liniją. Bendrovė taip pat didina investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą, o tai leidžia greitai reaguoti į naujus išvadų skaičiavimo poreikius.

Auganti konkurencija paliečia ir visą puslaidininkių tiekimo grandinę, nuo lustų gamybos iki pažangių gamybos įrenginių. Pavyzdžiui, „TSMC“ skelbė, kad pirmąjį ketvirtį pelnas išaugo 58 proc., o viena iš pagrindinių priežasčių įvardijama išliekanti stipri DI lustų paklausa.

Ekspertai pabrėžia, kad artimiausiais metais lemiamas veiksnys bus ne vien žali skaičiavimo našumo rodikliai, bet ir energijos efektyvumas, programinės įrangos suderinamumas bei gebėjimas užtikrinti stabilų tiekimą. Dėl to investuotojai vienu metu finansuoja tiek naujus lustus, tiek fotonikos ir ryšio technologijas, kurios gali sumažinti duomenų centrų sąnaudas.

Šaltiniai:

– https://dealroom.co/blog/ai-chip-startups-funding

– https://www.cnbc.com/2026/04/17/nvidia-rivals-chip-market-funding-ai-asml-euclyd.html

– https://www.cnbc.com/2026/04/16/tsmc-q1-profit-58-percent-ai-chip-demand-record.html

[title]
Nvidia konkurentai Europoje kelia milijonų audrą: „Euclyd“ taikosi į 100 000 000 eurų
[/title]

[content]

Europos lustų startuoliai, kuriantys alternatyvas „Nvidia“ vaizdo plokščių procesoriams, vis aktyviau taikosi į didelius investicijų raundus. Rinką į priekį stumia DI bumas ir augantis poreikis efektyviai vykdyti vadinamąją DI inferenciją, kai jau apmokyti modeliai naudojami praktikoje.

Nyderlandų bendrovė „Euclyd“, kurią įkūrė buvęs ASML vadovas Bernardo Kastrup, investuotojams pateikė ambiciją pritraukti mažiausiai 100 000 000 eurų. Įmonei pataria ir ją remia buvęs ASML generalinis direktorius Peteris Wenninkas, o pirmasis klientų etapas planuojamas artimiausiais metais.

Infrencija keičia žaidimo taisykles

Iki šiol didžiausia DI skaičiavimų paklausa buvo susijusi su modelių mokymu, tačiau rinka vis labiau persiorientuoja į inferenciją. Būtent čia, investuotojų ir startuolių teigimu, atsiranda niša naujoms architektūroms, kurios gali būti taupesnės energijai ir pigesnės duomenų centrams.

„Infrencija dabar dominuoja, o dabartinė GPU architektūra nebuvo kurta tam, kas svarbiausia masteliuojant“, – sakė Nato Innovation Fund atstovas Patrickas Schneideris-Sikorsky.

„Euclyd“ tvirtina, kad kuriama sistema gali būti iki 100 kartų efektyvesnė energijos požiūriu inferencijai nei naujausios kartos „Nvidia“ lustai, tačiau tokie teiginiai kol kas nėra plačiai patvirtinti komerciniu mastu. Įmonė skelbia jau sukūrusi inferencijai skirtą lustą ir vystanti kelių mikroschemų modulių sprendimą, kurį tikisi pagaminti iki 2028 metų.

Fotonika ir kitos kryptys

Kiti Europos žaidėjai taip pat siekia didelių raundų, o dalis jų stato ant fotonikos, kai duomenys pernešami šviesa, o kai kuriais atvejais šviesa naudojama ir skaičiavimams. Jungtinės Karalystės startuolis „Olix“ kuria fotonikos procesorius ir taikosi į klientus, kuriems reikalingos inferencijos paslaugos, įskaitant didžiuosius debesijos tiekėjus ir valdžios institucijas.

Investuotojai pabrėžia, kad tradicinė elektroninė architektūra artėja prie fizinių ribų, o šilumos išskyrimas tampa vis didesne problema duomenų centruose. Dėl to fotonikos platformos vis dažniau pristatomos kaip viena realiausių ateities krypčių, nors komercinis pritaikymas dar reikalauja laiko.

Tuo pat metu „Nvidia“ pozicijos išlieka labai stiprios: bendrovė agresyviai investuoja į mokslinius tyrimus ir plėtrą bei ieško naujų technologijų krypčių, įskaitant fotoniką. Tai reiškia, kad Europos startuoliams teks konkuruoti ne tik idėjomis, bet ir gebėjimu greitai pasiekti gamybą bei stabilų tiekimą.

Kliūtys Europoje: nuo gamybos iki finansavimo

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad lustų kūrimo ciklai yra ilgi, o kelias nuo prototipo iki masinės gamybos sudėtingas ir brangus. Europos gamyklų ekosistema vis dar laikoma fragmentuota, todėl daugeliui naujų žaidėjų tenka remtis išorės partneriais, o tai ilgina terminus ir didina rizikas.

Skaičiai rodo ir finansavimo atotrūkį: pagal „Dealroom“ duomenis, 2026 metais Europos DI lustų startuoliai buvo pritraukę apie 705 000 000 eurų, kai JAV analogiškos įmonės surinko apie 4 140 000 000 eurų. Vis dėlto investuotojai teigia, kad susidomėjimas Europoje auga, ypač dėl geopolitinių rizikų, eksporto kontrolės ir siekio kurti savarankiškesnę skaičiavimo infrastruktūrą.

„Tai nebėra nišinis statymas. Tai tampa esmine dalimi, kaip žmonės mąsto apie DI infrastruktūrą“, – sakė „Seedcamp“ partneris Carlosas Espinalis.

Rinkos kontekstas palankus, bet Europos startuoliams teks įrodyti, kad jų technologijos ne tik perspektyvios laboratorijoje, bet ir patikimai veikia realiuose duomenų centruose. Būtent tai dažniausiai nulemia, ar kelių dešimčių milijonų eurų raundai virsta ilgalaikiu pramonės proveržiu.

Šaltiniai:

– https://www.cnbc.com/2026/04/21/nvidia-rival-seeking-100-million-euros-funding-europe-ai-chips.html

– https://dealroom.co/blog/ai-report-2024

Energijos ištekliai vis dažniau tampa geopolitinio spaudimo priemone, o JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija vienu metu bando išlaikyti dvi skirtingas jūrines blokadas. Viena jų nukreipta į Irano naftos srautus per strategiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį, kita – į kuro tiekimą Kubai.

CNBC skelbia, kad JAV pradėjo karinio jūrų laivyno operaciją, skirtą riboti Irano laivybą aplink Hormūzo sąsiaurį ir taip didinti ekonominį spaudimą Teheranui. Šis sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio naftos ir suskystintųjų dujų tranzito taškų, todėl bet koks sutrikimas jame gali greitai paveikti energijos kainas ir tiekimo grandines.

Įtampą didina ir tai, kad Kinija – vienas svarbiausių Irano naftos pirkėjų – viešai kritikavo JAV veiksmus, įspėdama apie riziką trapiai paliaubų situacijai regione. Iranas savo ruožtu po pranešimų apie paliaubas regione tvirtino, kad sąsiauris esą yra visiškai atviras komerciniam laivybos eismui.

Blokada Kuboje ir Rusijos testas

Tuo pat metu Vašingtonas ėmė taikyti faktinę kuro blokadą Kubai, grasindamas muitais šalims, kurios gabentų salai naftą. Tai siejama su bandymu apriboti komunistinės valdžios galimybes užsitikrinti energijos tiekimą, ypač atsižvelgiant į periodiškai atsinaujinančius elektros ir degalų trūkumo epizodus.

Vis dėlto šią liniją jau patikrino Maskva: Rusijos tanklaivis į Kubą pristatė apie 100 000 tonų žalios naftos, o Rusija paskelbė ketinanti ir toliau tiekti salai svarbias energetines atsargas. Sankcijų ekspertai atkreipia dėmesį, kad realus JAV atsakas į pirmąjį pristatymą buvo ribotas, o tai gali paskatinti bandymus kartoti tokius reisus.

„Vašingtonas pasirinko nevykdyti priemonių, nors pristatymas akivaizdžiai prieštaravo sankcijų logikai, todėl politiškai tampa sunku agresyviai reaguoti į kitą panašų reisą“, – CNBC cituojamas sankcijų specialistas Brettas Ericksonas.

Didžiausia rizika prieš Trumpo ir Xi susitikimą

Analitikų vertinimu, pavojingiausias scenarijus susijęs ne su Rusijos laivais Karibuose, o su galimu Kinijos bandymu patikrinti JAV ryžtą Hormūzo sąsiauryje. Jei Irano naftą gabentų su Kinija susijęs ar Kinijos vėliava plaukiojantis tanklaivis, JAV karinis įsikišimas galėtų sukelti visiškai kitokio masto krizę.

Tokia rizika ypač jautri dėl artėjančio Donaldo Trumpo ir Kinijos vadovo Xi Jinpingo susitikimo Pekine, kuris, kaip pranešta, turėtų vykti gegužės 14 ir 15 dienomis. Bet koks incidentas jūroje prieš derybas galėtų paveikti ne tik energetikos rinkas, bet ir platesnę JAV ir Kinijos politinę darbotvarkę, įskaitant prekybinius ginčus ir sankcijų politiką.

Tarptautinės energetikos institucijos ne kartą pabrėžė, kad jūrinių maršrutų saugumas tampa viena svarbiausių energetinio saugumo dedamųjų. Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad sankcijos, laivų draudimo ribojimai, laivyno patruliavimas ir vadinamojo šešėlinio laivyno augimas vis dažniau persipina, o tai didina kainų šuolių ir tiekimo sutrikimų riziką net ir be plataus masto karinių veiksmų.

Kol kas lieka neaišku, ar Vašingtonas bus pasirengęs nuosekliai ir vienodai griežtai įgyvendinti abi spaudimo kryptis. Tačiau bet koks nenuoseklumas gali paskatinti tiek Maskvą, tiek Pekiną išbandyti JAV ribas, ypač ten, kur energijos srautai yra kritiškai svarbūs pasaulio ekonomikai.

Šaltiniai:

– https://www.cnbc.com/2026/04/16/trump-iran-war-hormuz-strait-blockade.html

– https://www.cnbc.com/2026/03/18/cuba-crisis-trump-energy-power-blackout-fuel-havana.html

– https://www.cnbc.com/2026/03/30/cuba-crisis-trump-fuel-oil-bloackade-energy-russia-tanker-tariffs.html

– https://www.cfr.org/articles/coercing-iran-why-trumps-hormuz-blockade-has-a-short-fuse