Category: Sveikata

Tirdamas, kaip elektrinė smegenų stimuliacija gali pagerinti žmonių gebėjimą prisiminti, dažnai sulaukiu klausimų: kaip veikia atmintis ir ką galime padaryti, kad ją naudotume efektyviau.

Laimei, dešimtmečius trunkantys moksliniai tyrimai pateikė gana aiškius atsakymus į abu klausimus.

Atmintis iš esmės veikia trimis etapais, o kiekviename jų dalyvauja skirtingos smegenų sritys.

Jutiminė atmintis, trunkanti vos milisekundes, fiksuoja „žalią“ informaciją: vaizdus, garsus, kvapus. Pirmiausia ji apdorojama pirminėse jutimo žievės srityse (pavyzdžiui, regos žievėje – vaizdai, klausos žievėje – garsai).

Darbinė (trumpalaikė) atmintis kelias sekundes ar ilgiau išlaiko ir apdoroja nedidelį informacijos kiekį. Tai tarsi smegenų „darbo stalas“, padedantis atlikti mintinę aritmetiką, sekti instrukcijas ir suprasti skaitomą tekstą. Joje ypač svarbi prefrontalinė žievė – priekinė smegenų dalis, susijusi su dėmesiu, sprendimų priėmimu ir mąstymu.

Ilgalaikė atmintis saugo informaciją ilgesniam laikui – nuo minučių iki viso gyvenimo. Ji apima ir „aiškius“ prisiminimus (faktus, gyvenimo įvykius), ir „numanomus“ (įgūdžius, įpročius, emocines asociacijas). Ilgalaikėje atmintyje faktų ir įvykių prisiminimams svarbūs hipokampas ir smilkininės skiltys, o emociniams ar procedūriniams prisiminimams labiau reikšmingos migdolinė liauka, smegenėlės ir pamato branduoliai.

Darbinė atmintis dažnai veikia kaip sąmoningi „vartai“ į ilgalaikę atmintį, tačiau ji turi ribas. Dar 1956 m. amerikiečių psichologas George’as Milleris pasiūlė mintį, kad vienu metu darbinėje atmintyje galime išlaikyti maždaug septynis informacijos „gabalėlius“ (angl. chunks). Nors tikslus skaičius iki šiol diskutuojamas, principas išlieka tas pats: darbinė atmintis yra ribota, ir tai daro įtaką tam, kaip mokomės bei kaip prisimename.

Vis dėlto atmintį galima „priversti“ veikti efektyviau. Štai penki paprasti žingsniai, kurie gali padėti pagerinti ir darbinę, ir ilgalaikę atmintį.

1. Patraukite telefoną

Išmanieji telefonai mažina darbinės atminties pajėgumą. Net vien tai, kad telefonas yra šalia, – nesvarbu, ar jis padėtas ekranu žemyn ir nutildytas, – gali bloginti rezultatus atliekant atminties ir mąstymo užduotis.

Priežastis paprasta: dalis smegenų vis tiek jį „stebi“. Net pastangos atsispirti norui patikrinti pranešimus eikvoja protinius resursus, todėl mokslininkai kartais telefonus vadina „smegenų nutekėjimu“. Sprendimas elementarus: kai reikia susikaupti, padėkite telefoną į kitą kambarį. Kai jis nematomas, iš tiesų atsiranda daugiau protinės erdvės.

2. Sustabdykite minčių „lenktynes“

Stresas ir nerimas užima vertingą „mentalinę vietą“. Kai jaudinatės arba jus blaško įkyrios mintys, dalis darbinės atminties jau būna panaudota.

Atsipalaidavimo treniruotės ir dėmesingo įsisąmoninimo praktikos gali pagerinti darbinę atmintį ir mokymosi rezultatus, tikėtina, mažindamos streso lygį. O jei meditacija atrodo per sudėtinga, verta išbandyti kvėpavimo technikas, pavyzdžiui, vadinamąjį ciklinį atsidūsėjimą: giliai įkvėpkite per nosį, tada padarykite antrą – trumpesnį – įkvėpimą, o po to lėtai iškvėpkite per burną. Kartojant penkias minutes galima nuraminti nervų sistemą ir sudaryti geresnes sąlygas mokymuisi.

3. Suskaidykite informaciją į „gabalėlius“

Darbinę atmintį galima išplėsti taikant informacijos grupavimo metodą – „chunking“, kai duomenys sujungiami į prasmingus vienetus. Tikėtina, tai jau darote prisimindami telefono numerius ar žodžių sąrašus: ilgas sekas padalijate į mažesnes dalis, kurias smegenims lengviau atkurti.

Tas pats veikia ir pristatymuose. Pavyzdžiui, vietoj dešimties atskirų atvejų juos galima sugrupuoti į tris ar keturias temas, kiekvienai suteikiant trumpą pavadinimą ir vieną aiškią išvadą. Kiekvienoje skaidrėje laikykitės tos pačios struktūros: viena idėja, keli ją pagrindžiantys punktai ir judėkite toliau. Taip sumažinsite kognityvinę apkrovą ir padidinsite įsimenamumą.

4. Mokykitės „atsiminimu“, o ne vien perskaitymu

XIX a. vokiečių psichologas Hermannas Ebbinghausas parodė, kaip greitai pamirštame informaciją po mokymosi. Maždaug per 30 minučių galime prarasti apie pusę to, ką ką tik išmokome, o per kitą dieną užmarštis dar labiau sustiprėja. Šį reiškinį jis pavadino užmiršimo kreive.

Tačiau yra būdas, padedantis, kai per trumpą laiką reikia išmokti daug: prisiminimo praktika. Ruošiantis egzaminui ar pristatymui, vietoj vien tik pakartotinio užrašų skaitymo nuolat tikrinkite, kiek atsimenate. Tam tinka atminties kortelės, praktiniai klausimai ar bandymas paaiškinti temą garsiai, nesinaudojant užrašais.

Atmintis veikia per asociacijas. Kiekvieną kartą sėkmingai atgamindami informaciją susiejate ją su naujais „užkabinamais“ signalais – pavyzdžiais, kontekstais, klausimais. Taip atsiranda daugiau kelių pasiekti tą patį prisiminimą ir sustiprėja atminties „takai“. Dažnai, kai sakome, kad „pamiršome“, prisiminimas nėra dingęs – tiesiog trūksta tinkamo signalo jam iškviesti.

5. Darykite pertraukas

Tyrimai rodo, kad atmintis veikia geriau, kai mokymasis ar praktika yra paskirstyti laike, o ne sugrūsti į vieną ilgą sesiją. Jei ruošiatės egzaminui, suplanuokite realias poilsio atkarpas. Praktikos išskirstymas gali padėti ilgiau išlaikyti informaciją, „pakoreguodamas“ užmiršimo kreivę.

Vienas tyrimas siūlo palikti tarpus tarp kartojimo sesijų, sudarančius apie 10–20 proc. laiko, likusio iki egzamino ar pristatymo. Pavyzdžiui, jei terminas – po penkių dienų ir kasdien mokotės po kelias valandas, tarp sesijų vis tiek verta turėti nuo pusės iki visos laisvos dienos. Kitaip tariant, persistengti neverta – pervargimas retai atneša norimą rezultatą.

Jei iš šio teksto prisiminsite tik vieną dalyką, tebūnie jis toks: atmintis priklauso ne vien nuo „proto aštrumo“, bet ir nuo strategijos. Nedideli pokyčiai mokantis ar dirbant gali reikšmingai pakeisti, kaip gerai ir kaip ilgai išlaikysite svarbią informaciją.

Būti vienam ir jaustis vienišam – ne tas pats, ir organizmas šį skirtumą „jaučia“.

Iš šalies šios būsenos gali atrodyti panašios, tačiau mokslininkai pabrėžia: svarbiausia nebūtinai tai, kiek žmonių yra šalia, o kaip žmogus vertina savo ryšius ir jų kokybę.

Kornelio universiteto mokslininkų tyrimas, publikuotas žurnale „JAMA Network Open“, parodė, kad dalyviai, kurie jautėsi vienišesni, nei leistų spręsti jų socialinė situacija, susidūrė su didesne sveikatos rizika.

„Dauguma visuomenės sveikatos žinučių apie vienatvę akcentuoja socialinio rato plėtimą. Tačiau šis tyrimas leidžia manyti, kad vien ryšiai dar nėra visa istorija“, – teigė vienas tyrimo autorių Anthony Ongas, Kornelio universiteto psichologijos profesorius ir Žmogaus sveikatos laboratorijų direktorius.

„Du žmonės gali gyventi panašiomis socialinėmis aplinkybėmis, bet jų sveikatos kelias gali skirtis iš esmės – priklausomai nuo to, kaip jie tas aplinkybes išgyvena“, – pridūrė jis.

Pasekmės sveikatai: kas nustatyta?

Tyrimo autoriai priminė, kad socialinė izoliacija ir vienatvė jau seniai yra plačiai tiriamos ir laikomos vis didėjančia visuomenės sveikatos problema dėl neigiamos įtakos tiek psichikos, tiek fizinei sveikatai.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 16 proc. žmonių pasaulyje patiria vienatvę.

Mokslininkai nagrinėjo neatitikimą tarp objektyvios socialinės izoliacijos ir subjektyvaus vienatvės jausmo. Šį reiškinį jie pavadino socialine asimetrija.

Socialinė izoliacija reiškia ribotą socialinį kontaktą ir mažą įsitraukimą į veiklas, o vienatvė – tai subjektyvus jausmas, kai žmogus patiria atsiribojimą nuo kitų.

Išanalizavę 7 845 vyresnių nei 50 metų suaugusiųjų Anglijoje duomenis ir stebėję juos vidutiniškai 13,6 metų, tyrėjai nustatė, kad šis „nesutapimas“ siejamas su didesne ligų ir mirties rizika.

Žmonės, kurie jautėsi vienišesni, nei rodė jų socialinės aplinkybės (jie įvardyti kaip socialiai pažeidžiami), turėjo didesnę visų priežasčių mirtingumo, širdies ir kraujagyslių ligų bei lėtinės obstrukcinės plaučių ligos riziką.

Tuo metu dalyviai, kurie buvo socialiai izoliuoti, bet nesijautė vieniši (apibūdinti kaip socialiai atsparūs), daugumos sveikatos rodiklių prasme didesnės rizikos beveik nepatyrė.

Taip pat nustatyta, kad tie, kurie jautė vienatvę ir kartu buvo socialiai izoliuoti, turėjo padidėjusią mirtingumo riziką.

„Vilties teikia tai, kad socialinė asimetrija yra išmatuojama. Vadinasi, teoriškai galime nustatyti, kam gresia didžiausia rizika, dar iki pasireiškiant sveikatos pasekmėms“, – sakė A. Ongas.

Kitas tyrimas, publikuotas žurnale „Nature Communications Psychology“, parodė, kad žmonės, pranešantys apie lėtinę vienatvę, dažniau linkę būsimą socialinę sąveiką vertinti kaip grėsmingą. Toks suvokimas skatina juos atsitraukti ir dar labiau užsidaryti.

Mokslininkai pažymėjo, kad kuo aukštesnis lėtinės vienatvės lygis, tuo šis ciklas būna labiau įsišaknijęs ir jį nutraukti tampa ypač sudėtinga.

„Šie rezultatai rodo, kad intervencijos gali pareikalauti daugiau nei vien socialinio tinklo plėtimo“, – teigė A. Ongas. Pasak jo, kovojant su vienatve būtina atsižvelgti ne tik į struktūrines priežastis, bet ir į suvokimo bei elgesio mechanizmus, kurie šią būseną palaiko.

Kaip gydytojai gali padėti spręsti vienatvės problemą?

PSO duomenimis, kas penktas vizitas pas šeimos gydytoją būna susijęs su problemomis, kurių neįmanoma išspręsti vien medicininėmis priemonėmis. Tarp jų – socialinė izoliacija, vienatvė ir finansiniai sunkumai.

Reaguodami į tai, dalis sveikatos priežiūros specialistų vis dažniau taiko socialinį receptą. Tai – nemedicininės veiklos, skirtos gerinti paciento savijautą, dažniausiai bendruomeninės iniciatyvos: ėjimo grupės, savanorystė, sodininkystės klubai ir panašiai.

PSO teigimu, susiejant sveikatos paslaugas su bendruomenės resursais, socialinis receptas gali padėti gerinti visuomenės sveikatą, mažinti nelygybę ir sumažinti perteklinę naštą pernelyg apkrautoms sveikatos sistemoms.

Jungtinė Karalystė buvo pirmoji šalis, įtvirtinusi socialinį receptą nacionalinėje sveikatos politikoje. Kasmet į šias paslaugas nukreipiama daugiau nei 1 mln. žmonių.

„Socialinis receptas yra galinga priemonė spręsti socialinius sveikatos veiksnius“, – sakė Nilsas Fietje iš PSO Europos biuro.

Nuo 2026 m. kovo mėn. Jungtinės Karalystės Nacionalinė socialinio recepto akademija (NASP) taps PSO bendradarbiaujančiu centru socialinio recepto politikai ir plėtrai. Ji teiks pagalbą PSO valstybėms narėms rengiant ir diegiant socialinio recepto politiką nacionalinėse sistemose.

Giliai po Armėnijos sostine Jerevanu sovietmečio laikų druskų kasykla, paversta sveikatingumo ligonine, tapo netikėtu ginčų dėl alternatyvios medicinos ir šiuolaikinės sveikatos apsaugos epicentru.

Lankytojai leidžiasi net 235 metrus po žeme į Jerevane veikiantį Respublikinį speleoterapijos centrą. Čia gydymas grindžiamas ne vaistais, o mineralais prisotinto oro įkvėpimu didžiulėse druskų olose, kurios, kaip tikima, palengvina kvėpavimo takų ligų simptomus.

Speleoterapija – alternatyvios kvėpavimo sistemos terapijos forma, kai ilgesnį laiką būnama požeminėse erdvėse, pavyzdžiui, druskų kasyklose. Pats terminas kilęs iš graikų kalbos žodžio spḗlaion, reiškiančio „urvas“.

Klinika duris atvėrė 1987 metais ir ilgą laiką veikė kaip Armėnijos viešosios sveikatos sistemos dalis. Vis dėlto 2019 metais valstybė nutraukė finansavimą, teigdama, kad šis gydymo būdas neatitinka įrodymais pagrįstos medicinos standartų, taikomų įgyvendinant naujas visuotinės sveikatos priežiūros reformas.

Nuo tada centras kovoja dėl išlikimo, nors pacientai ir toliau atvyksta iš įvairių vietų, ieškodami palengvėjimo.

Neįprastas gydymas po žeme

63 metų mechanikos inžinierius Armenas Stepanyanas iš Rusijos miesto Kemerovo pasakoja, kad į urvus grįžta kasmet jau daugiau nei dešimtmetį – dėl sunkios astmos.

„Astma sergu nuo 37-erių. Vienu metu ji tapo labai sunki, ir niekas nepadėjo. Važiavau gydytis į sanatoriją, bet ir ten nebuvo pagerėjimo, todėl galiausiai atvykau čia“, – sako jis.

Vyras tikina, kad ši terapija jam pakeitė gyvenimą: „Man tai atrodė kaip išsigelbėjimas. Po to į Jerevaną pradėjau atvykti kasmet, išskyrus koronaviruso metus. Tai jau 13-as kartas, kai atvykau gydytis į šiuos urvus.“

Tuneliuose pacientai ilsisi lovose, mankštinasi arba dalyvauja grupiniuose užsiėmimuose, o medikai stebi jų kvėpavimą ir plaučių funkciją. Požeminė aplinka laikoma palankia dėl mažesnio alergenų ir taršos poveikio, taip pat dėl pastovių sąlygų.

Gydytoja Anush Voskanyan centre dirba nuo pat jo įkūrimo. „Respublikinis speleoterapijos centras įsikūręs 235 metrų gylyje, druskų kasyklose. Ligoninė įkurta prieš maždaug keturiasdešimt metų, o aš dirbu nuo pat jos atidarymo. Daugiausia gydome bronchų astma sergančius pacientus, alergines ligas, ypač kvėpavimo takų alergijas, taip pat odos alergijas“, – pasakoja medikė.

Pasak jos, svarbiausia – pačios požeminės sąlygos: „Oras čia jonizuotas, o temperatūra visus metus pastovi – 19–20 laipsnių – ir nekinta. Taip yra dėl didelio gylio žemės plutoje. Radiacija čia sumažėjusi iki nulio.“

„Nėra paviršinių magnetinių radijo bangų, triukšmo, dulkių ar alergenų, ir dėl šių veiksnių pasiekiame gydomąjį efektą“, – priduria ji.

Senas metodas – po didinamuoju stiklu

Speleoterapijos šalininkai pabrėžia, kad šis metodas ilgą laiką buvo sveikatos priežiūros tradicijų dalis Rytų Europoje ir buvusioje Sovietų Sąjungoje, kur lėtinėms ligoms gydyti plačiai taikyti natūralūs veiksniai – mineraliniai šaltiniai, kalnų sanatorijos ir panašiai.

Tačiau kritikai teigia, kad vis dar trūksta didelės apimties mokslinių tyrimų, kurie įrodytų šio gydymo veiksmingumą. Armėnijos sveikatos pareigūnai taip pat akcentuoja, kad riboto biudžeto sąlygomis prioritetas turi būti skiriamas metodams, kuriuos patvirtina stipresni moksliniai įrodymai.

Nutraukus valstybės paramą, pacientų srautai smarkiai sumažėjo, o centro ateitis tapo neaiški.

„Šiuo metu mūsų centras išgyvena krizę, nes nebegausime vyriausybės finansavimo. Centrui kyla pavojus ir jis gali būti priverstas visiškai užsidaryti. Dėl valstybės paramos trūkumo pacientai nebegali gauti gydymo. Tikimės, kad atsiras investuotojų ir centras bus atgaivintas“, – sako A. Voskanyan.

Skelbiama, kad valdžia dabar siekia privatizuoti valstybei priklausančią įstaigos dalį. Tai kursto viltį, jog privatus kapitalas ar medicininis turizmas galėtų padėti išsaugoti šią neįprastą požeminę kliniką.

Darbinis stresas Jungtinėje Karalystėje pasiekė piką, todėl vis daugiau britų ieško būdų, kaip bent trumpam atsijungti nuo įtampos. Viena ryškiausių pastarojo meto tendencijų – pirtys, kurios daugeliui tampa alternatyva nuolatiniam naršymui telefone ir nuovargiui po darbo.

Šalies darbuotojų saugos ir sveikatos priežiūros institucijos duomenimis, 2024–2025 m. Jungtinėje Karalystėje beveik milijonas darbuotojų pranešė patiriantys stresą, depresiją arba nerimą. Tokios aplinkybės skatina ieškoti ramesnių ritualų, leidžiančių bent valandai sulėtinti tempą.

Londone veikiančios ant Temzės upės įrengtos plaukiojančios pirties „TEMZ Sauna“ bendraturtė Amy Wilson Hardy pasakoja, kad žmonės čia ateina sąmoningai skirdami laiko sau.

„Tai toks geras būdas pasilepinti ir skirti sau tas 50 minučių ramybės ir harmonijos – paleisti įtampą, pabūti su savimi“, – sako A. Wilson Hardy.

Pasak jos, klientų pokyčiai matomi plika akimi.

„Žmonės išeina lyg kiti – dažnai ateina įsitempę, o išeina su pirties spindesiu ir atsipalaidavusiu veidu. Labai smagu tai matyti“, – teigia ji.

Plaukiojančioje pirtyje ritualas paprastas, tačiau reikalaujantis disciplinos. Lankytojai paeiliui kaitinasi ir neria į šaltas vonias, o personalas akylai seka laiką. Tokia praktika vadinama kontrastine terapija: po šalčio – trumpas bėgimas atgal į šilumą ir vėl kartojamas ciklas.

„Tai, aišku, nuostabi vieta. Pirtyje esu buvusi ir anksčiau, bet ledo vonios niekada nebuvau bandžiusi. Tad pirties ir ledo vonios derinys man buvo kažkas naujo“, – sako lankytoja Sue Harper-Clark, dirbanti kineziterapeute.

Nors kaitros ir šalčio kaitaliojimas siejamas su suomiška pirties kultūra, pastaraisiais metais šis įprotis įgavo naują formą ir išplito visame pasaulyje. Populiarumą stiprina ir vadinamasis biohakavimas – sveikatingumo kryptis, kuri teigia optimizuojanti kūną pasitelkiant kontroliuojamą stresą, pavyzdžiui, kaitrą ir šaltį.

Vis dėlto pagrindinis klausimas lieka atviras: ar kontrastinė terapija suteikia moksliškai išmatuojamą naudą?

Portsmuto universiteto docentė Heather Massey, tirianti fiziologiją ekstremaliose aplinkose, aiškina, kad organizmo reakcija į šaltą vandenį yra labai aiški.

„Žinome, kad pradinė reakcija į šaltą vandenį – vadinamasis šalto šoko atsakas – sukelia stiprų oro įkvėpimą, greitą kvėpavimą, padažnėjusį širdies ritmą ir padidėjusį kraujospūdį“, – sako H. Massey.

Tačiau, jos teigimu, nors asmeninės patirtys dažnai skamba įtikinamai, su sveikatos pažadais reikėtų elgtis atsargiai.

„Mes tiesiog neturime pakankamai įrodymų apie tai, kokia galėtų būti nauda ir kaip ji iš tikrųjų atsiranda“, – pabrėžia docentė.

Saunos lankytoja Keah O’Reilly, dirbanti atrankų srityje, į mokslinį neapibrėžtumą žiūri paprasčiau – jai svarbiausia, kaip ji jaučiasi po procedūros.

„Praėjusį kartą pajutau didelį skirtumą – dar po dviejų ar trijų valandų jaučiausi pakylėta. Tai buvo tikrai atgaivinantis jausmas. Niekada anksčiau nebuvau nieko panašaus bandžiusi. Be to, sporto klubo pirtyje jautiesi uždarai, o čia – tiesiog nuostabu“, – pasakoja ji.

H. Massey atkreipia dėmesį, kad reikšmingą vaidmenį gali turėti ne vien fiziologiniai mechanizmai, bet ir aplinka bei socialinis aspektas.

„Dalis kokybinių tyrimų leidžia manyti, kad svarbu būti bendraminčių grupėje ir užsiimti vidutinio iššūkio veikla – nesvarbu, ar tai fizinis išbandymas, ar į pratimus panaši veikla. Taip pat prisidėti gali buvimas lauke, gamtoje. Į tai irgi reikėtų atsižvelgti“, – sako ji.

Suomijoje pirtis yra kone kasdienybės dalis – skaičiuojama, kad ten maždaug viena pirtis tenka dviem žmonėms. Jungtinėje Karalystėje ši praktika plečiasi itin sparčiai: rinkos tyrimų bendrovės „Grand View Research“ duomenimis, iki 2033 m. šalis gali tapti Europos lydere pagal pirties rinkos pajamas.

Vaikų nutukimas pasaulyje sparčiai auga ir, kaip prognozuojama, iki 2040 metų pasieks 228 mln. atvejų. Tai būtų pirmas kartas istorijoje, kai antsvorį ar nutukimą turinčių 5–19 metų vaikų ir paauglių skaičius pranoktų per mažo svorio vaikų skaičių, teigiama naujausioje „World Obesity Atlas 2026“ ataskaitoje.

Ataskaitą paskelbusi „World Obesity Federation“ nurodo, kad daugiau nei 180 šalių fiksuoja didėjančius vaikų antsvorio ir nutukimo rodiklius. Didžiausias augimo tempas stebimas žemų ir vidutinių pajamų valstybėse, kuriose gyvena didžioji dalis pasaulio vaikų.

Skaičiuojama, kad 2025 metais nutukimu visame pasaulyje gyveno apie 177 mln. 5–19 metų vaikų ir paauglių. Iki 2040-ųjų šis skaičius, prognozuojama, išaugs iki 228 mln. Tai reikštų didėjimą nuo 8,7 proc. iki 11,9 proc. visų pasaulio vaikų ir paauglių.

„Be skubių veiksmų didėjantys nutukimo rodikliai vis labiau apsunkins sveikatos sistemas, bendruomenes ir ateities kartas“, – ataskaitoje rašė „World Obesity Federation“ atstovai Simónas Barquera ir Johanna Ralston.

Autoriai pabrėžia, kad ypač neramina augimo sparta. Ataskaitoje teigiama, jog vaikų nutukimas vis labiau tampa ne tik visuomenės sveikatos problema, bet ir socialinio bei ekonominio vystymosi iššūkiu, turinčiu ilgalaikių pasekmių sveikatos sistemoms, produktyvumui ir lygybei.

Prognozuojama, kad lūžis, kai nutukusių 5–19 metų vaikų skaičius viršys per mažo svorio vaikų skaičių, įvyks dar iki 2027 metų. Anot autorių, tai rodo reikšmingą globalių netinkamos mitybos tendencijų pokytį, todėl ir pasaulinės priemonės turėtų keistis atitinkamai.

Kur nutukimo rodikliai didžiausi?

Ataskaitoje akcentuojama, kad politikos sprendimai turės atspindėti ir geografinius nutukimo paplitimo pokyčius. Pasak autorių, jau nebėra taip, kad didžiausi rodikliai būdingi tik aukštų pajamų šalims – jie vis sparčiau auga ir aukštesnių vidutinių pajamų valstybėse.

Didžiausias paplitimas, kaip prognozuojama, ir toliau bus fiksuojamas Amerikoje, Rytų Viduržemio jūros regione ir Vakarų Ramiojo vandenyno regione.

Europoje 2025 metais nutukimu gyveno apie 14 mln. vaikų. Prognozuojama, kad iki 2040 metų šis skaičius sumažės iki 13 mln.

Kodėl vaikų nutukimas auga?

Ataskaitoje nurodoma, kad antsvorio riziką vaikystėje didina keli gerai žinomi veiksniai: motinos sveikata ir įpročiai, ankstyvoji mityba, taip pat nepakankamas fizinis aktyvumas.

Vis dėlto autoriai pažymi, kad dalis priežasčių nėra tinkamai ir nuosekliai matuojamos bei stebimos, todėl tampa sudėtinga vertinti pažangą pasauliniu mastu.

Prie svarbiausių veiksnių priskiriamas motinos antsvoris ir nutukimas, diabetas, rūkymas, nepakankamas žindymas pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, mokyklinio maitinimo kokybė ir žemas fizinio aktyvumo lygis.

„Nors daugelis vyriausybių pradėjo įgyvendinti prevencijos strategijas, pažanga nespėja paskui augimą“, – teigiama ataskaitoje.

Kokios vaikų nutukimo pasekmės?

Antsvoris ir nutukimas vaikystėje ne tik didina lėtinių ligų riziką vėlesniame amžiuje, bet ir kelia pavojų ankstyvaisiais metais, kai ypač svarbus sveikas vystymasis.

Vaikų nutukimas laikomas reikšmingu suaugusiųjų nutukimo ir kitų lėtinių ligų – pavyzdžiui, širdies ligų ar vėžio – rizikos veiksniu. Tačiau kai kurie šių ligų požymiai gali pasireikšti jau vaikystėje.

Ataskaitoje prognozuojama, kad iki 2040 metų bent 120 mln. mokyklinio amžiaus vaikų gali turėti ankstyvų lėtinių ligų požymių, susijusių su per dideliu kūno masės indeksu. Tarp galimų rodiklių minimi kepenų veiklos sutrikimai, padidėję trigliceridai, hiperglikemija ir hipertenzija.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vaikų ir paauglių nutukimas siejamas ir su neigiamomis psichosocialinėmis pasekmėmis – tai gali paveikti mokymosi rezultatus ir gyvenimo kokybę, o situaciją neretai apsunkina stigma, diskriminacija ir patyčios.

Koks kelias į priekį?

Ataskaitoje pabrėžiama, kad vien prevencinių priemonių nepakaks. „World Obesity Federation“ ragina stiprinti sveikatos, maisto, mokyklų ir urbanistinės aplinkos politiką, taip pat užtikrinti teisingą prieigą prie gydymo ir visiems vaikams prieinamo, maistingo maisto.

Taip pat primenama, kad Pasaulio sveikatos organizacijos valstybės narės yra nusistačiusios pasaulinius mitybos tikslus 2025–2030 metams. Remiantis 2012 metų atskaitos tašku, siekiama per ateinančius penkerius metus sumažinti antsvorio paplitimą 5 proc. ir padidinti kūdikių, kurie pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius žindomi išimtinai, dalį iki 60 proc.

Prie kitų tikslų priskiriama siekis 40 proc. sumažinti jaunesnių nei penkerių metų vaikų, kuriems nustatytas augimo atsilikimas, skaičių, o 50 proc. – mažakraujystės paplitimą vaisingo amžiaus moterų grupėje.

Kakava siejama su įvairia nauda sveikatai – nuo geresnės širdies būklės iki lėtesnio senėjimo ir aštresnio mąstymo. Vis dėlto specialistai pabrėžia: svarbu suprasti, kad ne visas šokoladas yra vienodas, o galimi privalumai priklauso nuo sudėties ir vartojamo kiekio.

Daugelis tyrimų teigiamą kakavos poveikį sieja su flavanoliais – augalinės kilmės biologiškai aktyviais junginiais, pasižyminčiais antioksidacinėmis savybėmis, – taip pat teobrominu, natūraliu stimuliatoriumi, aptinkamu kakavmedžio augaluose ir šokolade.

Tačiau, kaip pažymi ekspertai, suvalgyti pieninio šokolado plytelę nėra tas pats, kas vartoti grynas kakavos skaldeles ar kakavos miltelius. Skiriasi ne tik naudingųjų medžiagų koncentracija, bet ir rizikos bei naudos santykis.

Kaip kakava gali būti naudinga?

Kakavoje gausu flavanolių – junginių, aptinkamų ir kituose augaluose bei daržovėse. Jie siejami su įvairiais teigiamais poveikiais organizmui: gali veikti kaip antioksidantai, pasižymėti priešuždegiminėmis savybėmis, o kai kuriuose kontekstuose minimi ir kaip galintys prisidėti prie apsaugos nuo tam tikrų ligų.

Tuo metu teobrominas, remiantis 2024 m. tyrimu, gali pereiti kraujo–smegenų barjerą ir veikti kaip adenozino receptorių antagonistas. Tai gali daryti įtaką neuroprocesams ir prisidėti prie geresnės kognityvinės funkcijos. Tyrėjai kelia prielaidą, kad toks poveikis galėtų suteikti tam tikrą neuroapsaugą nuo su amžiumi susijusių pažintinių funkcijų silpnėjimo, taip pat tokių ligų kaip Alzheimerio ar Parkinsono.

Galimas teigiamas poveikis širdžiai

Kakava taip pat siejama su mažesne rizika mirti dėl su širdimi susijusių priežasčių. 2025 m. metaanalizė, paskelbta žurnale European Journal of Preventive Cardiology, padarė išvadą, kad flavanoliais turtingi produktai gali mažinti kraujospūdį ir gerinti širdies bei kraujagyslių sistemos būklę žmonėms, kurių kraujospūdis padidėjęs, sergantiems hipertenzija ar turintiems didesnę širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Tyrėjai nurodė, kad panašus poveikis galėtų būti pasiekiamas vartojant maždaug vieną–dvi porcijas juodojo šokolado arba du–tris valgomuosius šaukštus kakavos miltelių per dieną.

Vienas didžiausių ir ilgiausiai vykusių atsitiktinių imčių kontroliuojamų tyrimų, nagrinėjančių ryšį tarp kakavos vartojimo ir sveikatos, buvo „Cocoa Supplement and Multivitamin Outcomes Study“ (COSMOS). Jame daugiau kaip 21 tūkst. žmonių buvo stebimi vidutiniškai trejus metus.

Dalis dalyvių du kartus per dieną vartojo papildą, kuriame buvo 500 miligramų kakavos flavanolių, o kiti gavo placebą. Nors kognityvinių testų rezultatai ir 2 tipo diabeto rodikliai abiejose grupėse buvo panašūs, papildą vartoję asmenys buvo 27 proc. rečiau linkę mirti nuo su širdimi susijusių priežasčių.

Vis dėlto tyrėjai pabrėžė, kad COSMOS nebuvo skirtas įvertinti, ar pats šokolado valgymas yra naudingas.

„Šis tyrimas veikiau kelia klausimą: ar kakavos pupelėse ir jose esančiuose biologiškai aktyviuose junginiuose yra kažkas, kas galėtų būti naudinga sveikatai?“ – sakė vienas pagrindinių tyrimo vadovų Howardas Sesso.

Ar šokoladas gali lėtinti senėjimą?

Neseniai King’s College London mokslininkai teobrominą siejo su lėtesniu senėjimu. Komanda išanalizavo daugiau kaip 1 600 dalyvių duomenis ir nustatė, kad žmonių, kurių kraujyje teobromino lygis buvo didesnis, biologinis amžius dažniau buvo mažesnis nei chronologinis.

Tačiau į šias įžvalgas atsargiai ragina žiūrėti ir kiti specialistai. Oksfordo universiteto dietologas, mitybos, nutukimo ir elgsenos mokslų docentas Dimitriosas Koutoukidis pabrėžė, kad šokoladas, net ir juodasis, pirmiausia yra skanėstas, o ne sveikatai palankus maistas.

Jo teigimu, jei žmonės šokoladą mėgsta, jį vertėtų valgyti retai ir nedideliais kiekiais.

Ar visi šokoladai vienodi?

Sveikatos ekspertai įspėja, kad komerciniame šokolade dažniausiai yra gerokai mažesnės koncentracijos tų junginių, kurie buvo naudojami moksliniuose tyrimuose. Populiariausių rūšių kontekste daugiausia flavanolių paprastai turi tamsesnis šokoladas – be to, jame dažniausiai būna mažiau cukraus ir mažiau pridėtinių riebalų.

Tuo tarpu baltasis šokoladas laikomas mažiausiai naudingas mitybiniu požiūriu: jame yra kakavos sviesto, tačiau nėra kakavos sausųjų medžiagų, be to, jis dažnai pasižymi dideliu riebalų ir cukraus kiekiu.

Kol kas neaišku, kiek šokolado reikėtų suvalgyti, kad būtų galima tikėtis apčiuopiamos naudos, ir ar perdirbimo metu pridedami ingredientai – pavyzdžiui, cukrus, pienas ar kakavos sviestas – tokio poveikio nesusilpnintų arba net nekompensuotų.

Artėjant Velykoms daugelis pradeda galvoti, kaip papuošti kiaušinius. Nesvarbu, ar marginate juos šventiniam stalui, ar planuojate slėpti vaikų paieškoms, verta laikytis kelių paprastų maisto saugos taisyklių. Jos padės sumažinti bakterijų riziką ir išsaugoti kiaušinių kokybę.

Skubėti suvalgyti – nereikia

Kiaušiniai paprastai išlieka tinkami vartoti gana ilgai, todėl jų suvalgyti iš karto nebūtina.

Maisto saugos edukatorė Kara Lynch iš Mičigano valstijos universiteto konsultavimo tarnybos teigė, kad parduotuvėse kiaušiniai dažniausiai greitai „apsisuka“, o rekomendacija – juos suvartoti per 3–5 savaites nuo įsigijimo.

Be to, šiek tiek „pabrendę“ kiaušiniai turi ir privalumą: laikui bėgant jų turinys kiek susitraukia, tarp lukšto ir baltymo susidaro didesnė oro ertmė, todėl virtus kiaušinius paprastai lengviau nulupti.

Saugiausia – gerai išvirti

Nors kiaušiniai prieš patekdami į prekybą yra nuvalomi, vis tiek svarbu juos gerai termiškai apdoroti. Taip sumažinama per maistą plintančių ligų rizika, ypač salmonelių, kurios gali sukelti karščiavimą, pilvo skausmus, pykinimą, vėmimą ir viduriavimą praėjus maždaug 12–36 valandoms po užteršto maisto suvalgymo.

Norėdami kiaušinius išvirti, sudėkite juos į puodą, užpilkite vandeniu ir užvirkite. Dažniausiai rekomenduojama virti apie 12 minučių.

Virimo laiką galima šiek tiek koreguoti pagal pageidaujamą trynio konsistenciją, tačiau dėl saugumo trynys turėtų būti gana tvirtas. Per ilgai verdant kartais susidaro žalsvas sieros atspalvis ant trynio paviršiaus – tai nėra pavojinga, bet gali pabloginti vaizdą ir tekstūrą.

Kaip teisingai atvėsinti kiaušinius

Po virimo kiaušinius galima palaikyti po šaltu vandeniu, kad greičiau atvėstų, arba palikti atvėsti ore.

Rutgers universiteto Maisto mokslo katedros vadovas Don Schaffner pažymėjo, kad virimo procesas kiaušinius „sanitizuoja“, o jeigu jie laikomi ne vandenyje, paprastai išlieka saugūs vartoti.

„Jūs išvirėte kiaušinį ir sunaikinote bakterijas, kurios galėjo būti viduje. Jeigu jį atvėsinate ore, jis vės lėčiau ir gali dar šiek tiek „pabaigti“ kepti. Tačiau svarbiausia – nereikia baimintis, kad bakterijos iš vandens pateks į kiaušinio vidų“, – aiškino D. Schaffner.

Maistiniai dažai – tinkami, net jei įsigeria

Dažyti kiaušinius galima tiek natūraliais, tiek dirbtiniais maistiniais dažais, svarbiausia, kad ant pakuotės būtų nurodyta, jog tai maistinis, vartoti tinkamas produktas.

Jei dažai šiek tiek prasiskverbia pro lukštą, tai paprastai nėra problema.

Klemsono universiteto specialistė Kimberly Baker pabrėžė, kad kiaušiniai turi natūralią savybę įsigerti tik ribotą kiekį skysčio.

Margindama ji patarė kiaušinius laikyti šalto vandens ir ledo vonelėje, kad jie ilgiau išliktų vėsūs.

Laikykitės dviejų valandų taisyklės

Kiaušinius rekomenduojama laikyti ne aukštesnėje nei 4,4 laipsnio temperatūroje, kad sumažėtų užteršimo rizika.

Virtų kiaušinių nereikėtų palikti kambario temperatūroje ilgiau nei dvi valandas. Į šį laiką įskaičiuojamas ir margymas, ir slėpimas, ir paieškos.

Jeigu patalpoje ar lauke ypač šilta, ši riba gali sutrumpėti iki vienos valandos, teigė K. Lynch.

Šaldytuve laikomi kietai virti kiaušiniai paprastai išsilaiko apie savaitę.

Elkitės atsargiai: įtrūkę kiaušiniai – didžiausia rizika

Vienas didžiausių rūpesčių per velykinių kiaušinių paieškas – įtrūkę lukštai. Kai kiaušinis jau išvirtas, bakterijų, patekusių į vidų per įtrūkimus, sunaikinti nebeįmanoma.

„Nenorime dėti kiaušinių į žemę ar veją, kur gali būti gyvūnų paliktų teršalų“, – sakė K. Baker.

Nesvarbu, ar kiaušiniai buvo slėpti lauke, ar namuose, prieš lupdami juos nuplaukite vėsiu vandeniu. Taip pat nusiplaukite rankas – ypač jei kiaušiniai galėjo liestis su nešvariais paviršiais.

Kai paieškos užsitęsia – geriau rinktis plastikinius

Jei planuojama, kad kiaušiniai kambario temperatūroje bus ilgiau nei dvi valandas, ekspertai pataria paieškoms naudoti plastikinius kiaušinius, o dažytus tikrus kiaušinius palikti kaip stalo dekoraciją.

„Jei vyksta lauko Velykų kiaušinių paieška, bet kuriuo atveju siūlyčiau rinktis plastikinius kiaušinius ir elgtis saugiai. O nudažytus tikrus kiaušinius naudokite kaip puošmeną ant stalo ir mėgaukitės jais taip“, – rekomendavo K. Baker.

Technologijos, padedančios geriau suprasti sveikatos rodiklius ir siekiančios prailginti gyvenimą, sustiprinti reprodukcinę bei psichikos sveikatą ar pagerinti odos būklę, šiemet ryškiai dominavo didžiausioje pasaulyje technologijų parodoje CES 2026.

Štai keli CES 2026 pristatyti sveikatos technologijų sprendimai, patraukę dėmesį.

1) Psichikos sveikatos kapsulė

Parodoje buvo sunku nepastebėti kapsulės, kuri vartotoją palenkia atgal į nulinės gravitacijos padėtį, suteikia masažą ir leidžia klausytis paukščių giesmių. Dar sunkiau – iš jos išlipti ir sugrįžti į šurmuliuojančią parodos erdvę.

Prancūzijos bendrovė „Reconcept“ teigia, kad nulinės gravitacijos padėtis gali sumažinti raumenų įtampą ir padėti pasiekti gilesnį atsipalaidavimą. Įmonė taip pat tvirtina, kad toks sprendimas gali būti naudingas ir žarnyno sveikatai. Tuo metu kapsulėje leidžiami garsai, pasak kūrėjų, gali prisidėti prie emocijų reguliavimo.

„Reconcept“ nurodo, kad ši technologija jau naudojama kariuomenėje streso valdymui, sportininkų atsistatymui, o įmonėse – darbuotojų perdegimo prevencijai.

2) Išmaniosios svarstyklės

Dar viena Prancūzijos bendrovė, parodoje atkreipusi dėmesį į sveikatos technologijas, – „Withings“.

Ji pristatė išmaniąsias svarstykles, kurios, pasak gamintojo, gali įvertinti iki 60 sveikatos rodiklių. Modelis „Withings Body Scan 2“ gali pateikti įžvalgų apie hipertenzijos riziką, širdies efektyvumą ir reaktyvumą, medžiagų apykaitos efektyvumą ir kitus parametrus.

Demonstracijos metu buvo išbandyti tik keturi rodikliai, įskaitant širdies amžių, raumenų ir riebalų balansą bei arterijų standumą. Vis dėlto matavimas buvo gana detalus – pateikta rekomendacija kasdien nueiti dar 3 tūkst. žingsnių.

„Withings“ teigimu, svarstykles reikėtų naudoti bent 2–3 kartus per savaitę, o geriausia – kasdien, kad ilgainiui būtų galima sudaryti pažangos ataskaitas. Gamintojas pabrėžia, jog tai – sprendimas, orientuotas į ilgaamžiškumą, pateikiantis patarimų, kaip gerinti sveikatos būklę.

Planuojama, kad šis modelis prekyboje pasirodys dar šiemet, o jo kaina turėtų siekti apie 499 eurus.

3) Išmanusis menstruacinis įklotas

CES 2026 parodoje „išmaniais“ tapo net menstruaciniai įklotai.

Bendrovės „Vivoo“ sukurtas sprendimas matuoja folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) lygį tiesiog įklote. Surinkti duomenys, pasak kūrėjų, gali padėti sekti vaisingumą ir hormonų sveikatą, taip pat signalizuoti apie galimas infekcijas.

Prognozuojama, kad vieno įkloto kaina sieks apie 3–4 eurus, o prieiga prie duomenų bus teikiama per „Vivoo“ mobiliąją programėlę su papildoma prenumerata.

4) Alergenų perspėjimo įrenginys

Maisto alergijomis sergantys žmonės, valgydami ne namuose, gali jaustis ramiau – pristatytas naujas įrenginys, kuris akimirksniu gali parodyti, ar patiekale yra alergenų.

Prancūzijos bendrovė „Allergen Alert“ sukūrė nedidelį nešiojamą prietaisą: jis sutrina maisto mėginį, jį praskiedžia ir įvertina, ar sudėtyje yra laktozės arba gliuteno.

Įmonės vadovas Antoine Burgaud teigė, kad sprendimas buvo sukurtas reaguojant į išradėjo dukros alergiją pieno produktams.

Prietaisas yra patvirtintas JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA), o, pasak kūrėjų, jau naudojamas ir „Michelin“ žvaigždutėmis įvertintuose restoranuose, pavyzdžiui, „Paul Bocuse“, siekiant patikrinti galimą kryžminę taršą.

Skelbiama, kad įrenginio kaina, jam pasirodžius rinkoje, turėtų siekti apie 200 eurų. Taip pat planuojama mokama prenumerata.

5) LED kaukės

Grožio industrijos milžinė „L’Oréal“ pristatė LED veido kaukę, kurią vadina ploniausia pasaulyje. Skirtingai nei įprastos standžios LED kaukės, ši pagaminta iš silikono.

Kaukė turi atskiras zonas, skirtas paakiams – tai, pasak gamintojo, yra sritis, kurios dabartiniai LED modeliai dažnai neapima.

Technologija naudoja raudoną ir artimą infraraudonajai šviesą, kuri, kaip teigiama, gali padėti kovoti su smulkiomis raukšlelėmis, netolygiu odos tonu ir odos suglebimu. Rekomenduojama ją naudoti po 10 minučių per dieną.

Paklaustas, ar LED kaukės iš tiesų gali būti veiksmingos, „L’Oréal“ pasaulinis papildytosios grožio patirties ir atvirosios inovacijos viceprezidentas Guive Balooch sakė, kad rezultatai galimi tuomet, kai įrenginys skleidžia bent 630 nm raudoną šviesą ir 830 nm artimą infraraudonajai – tokį diapazoną, pasak jo, rekomenduoja dermatologai. „L’Oréal“ kaukė šį reikalavimą atitinka.

Šiuos įrenginius planuojama išleisti ne anksčiau kaip 2027 metais, o galutinė kaina dar nenustatyta. Vis dėlto G. Balooch nurodė, kad ji turėtų būti vidutinės klasės. Kadangi LED kaukių kainos rinkoje svyruoja maždaug nuo 100 iki daugiau nei 2 tūkst. eurų, galutinė suma gali būti labai įvairi.

Jei vienintelis sėkmės matas būtų aukso medalis, dauguma olimpiečių būtų laikomi nesėkmingais. Artėjant žiemos olimpinėms žaidynėms, Jungtinių Valstijų rinktinė vis daugiau dėmesio skiria ne apdovanojimams, o psichologinei sveikatai, miegui ir atsparumui nesėkmėms.

Klinikinė psichologė Emily Clark, dirbanti su Jungtinių Valstijų olimpiniu ir parolimpiniu komitetu (USOPC), vasario 6 d. Italijoje prasidėjus žiemos žaidynėms padės sportininkams iš naujo apibrėžti, ką reiškia būti sėkmingam.

E. Clark yra 15 žmonių komandos dalis. Ši komanda teikia psichologines paslaugas atletams, įpratusiems laimėti, bet neišvengiamai susiduriantiems ir su pralaimėjimais. Specialistai dirba tiek su emocine savijauta, tiek su sportine forma: nuo motyvacijos, pykčio valdymo ir nerimo iki valgymo sutrikimų, šeimos problemų, trauminių patirčių, depresijos, miego, spaudimo valdymo ir kelionių iššūkių.

E. Clark specializuojasi streso valdyme, miego svarboje ir aukštų rezultatų siekiančių žmonių parengime taip, kad jie neįkristų į pagundą vertinti save vien pagal galutinį rezultatą.

„Daugelis sportininkų šiandien suvokia psichologinės sveikatos svarbą ne tik sporte, bet ir gyvenime. Tai sritis, kurioje galima ugdyti įgūdžius, galinčius prailginti karjerą arba padaryti ją malonesnę“, – „The Associated Press“ sakė E. Clark.

Sėkmės perrašymas: dėmesys procesui, o ne medaliui

Prognozuojama, kad Jungtinės Valstijos į žiemos olimpines žaidynes atsiųs apie 235 sportininkus, o į parolimpines – apie 70.

„Dauguma sportininkų, kurie atstovauja „Team USA“, aukso medalio nelaimės. Tokia elitinio sporto realybė“, – teigė E. Clark.

Praėjusiose žiemos olimpinėse žaidynėse Pekine 2022 metais Jungtinės Valstijos iškovojo aukso medalius devyniose rungtyse.

Psichologė sako dažnai sportininkams kartojanti paprastą žinutę: tai gali būti vienintelė tokia proga gyvenime, todėl verta susitelkti į procesą ir išgyventi akimirką.

„Jūsų darbas nėra laimėti aukso medalį. Jūsų darbas yra padaryti tai, ką turite padaryti, o aukso medalis yra tai, kas nutinka, kai jūs padarote savo darbą“, – aiškino E. Clark.

Pasak jos, vieniems tai reiškia iš naujo suderinti, kaip atrodo sėkmė, kitiems – ugdyti atsparumą, kai tenka patirti nesėkmių ar pralaimėjimų.

E. Clark akcentuoja gebėjimą išlikti ties užduotimi spaudimo akivaizdoje ir mokytis net iš pralaimėjimų.

„Mes tampame stipresni, kai pasiekiame savo ribą, atsiduriame ties maksimaliu pajėgumu – ir tuomet atsigauname. Kai patiriame stresą, jis veikia mūsų dėmesį. Išlikti ties užduotimi arba laikytis to, kas svarbiausia, yra tai, kam bandome treniruotis“, – sakė ji.

Psichologinė pagalba Jungtinių Valstijų rinktinėje

Kendall Gretsch, laimėjusi keturis aukso medalius vasaros ir žiemos parolimpinėse žaidynėse, dalį savo sėkmės sieja su USOPC teikiamomis psichologinės sveikatos paslaugomis.

„Turime sporto psichologą, kuris keliauja su mumis didžiąją sezono dalį. Vien galimybė susisiekti ir pasitikrinti… ir gauti priminimą, kodėl esi čia. Kokios patirties sieki?“ – kalbėjo ji.

JAV dailiojo čiuožimo atstovė Alysa Liu, 2025 metų pasaulio čempionė ir 2022 metų olimpinėse žaidynėse užėmusi šeštąją vietą, taip pat tvirtai tiki sporto psichologijos nauda.

„Dirbu su sporto psichologe. Ji nuostabi – tarsi MVP“, – sakė sportininkė, neminėdama pavardės.

Šiuo atveju MVP, kaip juokaujama, reiškia ne „Most Valuable Player“, o „Most Valuable Psychologist“ – vertingiausią psichologę.

Miego svarba: „sveiko rezultato“ pamatas

„Miegas yra sritis, su kuria sportininkai dažnai kovoja dėl daugelio priežasčių“, – sakė E. Clark, vardydama kelionių grafikus, vėlyvas treniruotes, traumas ir su gyvenimu susijusį stresą.

„Tarp mūsų sportininkų yra daug tėvų, o ankstyvuoju tėvystės laikotarpiu miegas dažnai būna sutrikdytas. Mes miegą vertiname kaip realią sportinio pajėgumo dalį. Tačiau kai dienos tampa įtemptos, miegas neretai atsiduria paskutinėje vietoje“, – aiškino ji.

Psichologė pataria tiek atletams, tiek visiems kitiems laikytis kelių paprastų principų: nevartoti kofeino po 15 val., prieš miegą mažinti stresą, išlaikyti reguliarų miego režimą, miegoti tamsiame kambaryje ir kasnakt miegoti 7–9 valandas.

„Miegas yra sveiko rezultato kertinis akmuo“, – pabrėžė E. Clark.

Du kartus parolimpinėse žaidynėse dalyvavusi Dani Aravich, kuri artėjančiose parolimpinėse varžybose ruošiasi slidinėjimo startams, teigė reguliariai besinaudojanti USOPC teikiamomis psichologinėmis paslaugomis.

„Pradėjau sekti savo miegą“, – sakė ji, įvardydama E. Clark kaip konsultantę. „Ypač kai esi sportininkė ir turi kelis darbus, miegas visada bus tavo numeris vienas gelbėtojas. Tai dalykas, kuris padeda išlaikyti psichinį aiškumą.“