CP v2

Category: Uncategorized

  • „Добrobut“ kviečia sergančius išsėtine skleroze į tyrimą: siūlo gydymą ir keliones

    Ukrainoje veikiantis medicinos tinklas „Dobrobut“ paskelbė pradedantis pacientų atranką į klinikinį tyrimą, skirtą recidyvuojančiai–remituojančiai išsėtinei sklerozei. Programa atvira dalyviams iš visos šalies, o pagrindinis tikslas – įvertinti šiuolaikinio gydymo efektyvumą ir saugumą pagal tarptautinius klinikinių tyrimų standartus.

    Organizatoriai nurodo, kad tyrimo dalyviams būtų suteikta galimybė gauti gydymą moderniu vaistu, priskiriamu monokloninių antikūnų klasei, bei nuolatinę gydytojų tyrėjų priežiūrą. Taip pat numatomi reikalingi laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai pagal protokolą bei organizuotas transportavimas į klinikinę bazę Kyjive.

    Kas gali dalyvauti?

    Į tyrimą kviečiami 18–65 metų pacientai, kuriems patvirtinta recidyvuojanti–remituojanti išsėtinės sklerozės forma. Svarbi sąlyga – ligos aktyvumas per pastaruosius metus, tai yra atkryčiai arba aktyvūs židiniai magnetinio rezonanso tomografijos tyrime.

    Taip pat keliami stabilios būklės reikalavimai: neurologinė būklė turi būti nekintanti ilgiau nei 30 dienų iki tyrimo pradžios. Funkcinė būklė vertinama pagal EDSS skalę, o įtraukimo riba – ne daugiau kaip 5,5 balo, kas paprastai reiškia, kad žmogus dar gali savarankiškai vaikščioti.

    Kaip užtikrinamas saugumas?

    Skelbiama, kad tyrimą yra patvirtinęs Ukrainos Sveikatos apsaugos ministerijos valstybinis ekspertinis centras, o etikos klausimus prižiūri atitinkama komisija. Tyrimas vykdomas pagal geros klinikinės praktikos principus, kurie numato dalyvių teisių apsaugą, informuotą sutikimą ir nuolatinę saugumo stebėseną.

    „Pacientams, sergantiems išsėtine skleroze, klinikiniai tyrimai gali suteikti galimybę pasiekti inovatyvius gydymo metodus nuolat prižiūrint gydytojų komandai“, – sakė medicinos tinklo „Dobrobut“ Klinikinės tyrimų centro vadovė Ksenija Sekretna.

    „Būtent todėl kiekvienas kandidatas kruopščiai atrenkamas ir viso dalyvavimo metu yra nuolat mediciniškai stebimas“, – pridūrė ji.

    Kam programa netinka?

    Organizatoriai pabrėžia, kad įtraukti bus galima ne visus norinčius: protokolas paprastai numato išimtis pacientams, turintiems tam tikras progresuojančias išsėtinės sklerozės formas, aktyvias autoimunines ligas, sunkias infekcijas ar kitus sveikatos sutrikimus. Taip pat gali būti ribojamas dalyvavimas priklausomai nuo anksčiau taikyto ligą modifikuojančio gydymo.

    Prieš įtraukiant į tyrimą atliekamas pirminis patikros etapas, kurio metu įvertinama, ar žmogus atitinka visus kriterijus. Galutinį sprendimą priima tyrėjų komanda, įvertinusi medicininius duomenis ir bendrą sveikatos būklę.

    Dėl registracijos į pirminę konsultaciją ir detalių dalyvavimo sąlygų nurodoma kreiptis į „Dobrobut“ klinikinių tyrimų koordinatorę Olgą Žmurko telefonu 067 150 29 87. Taip pat pažymima, kad tuo pačiu numeriu pasiekiami susirašinėjimo kanalai „Viber“, „Telegram“ ir „WhatsApp“.

  • Niekada nešaldykite šių 5 daržovių: po atitirpinimo jos virsta koše – ką daryti vietoj to

    Šaldiklis dažnai atrodo kaip paprasčiausias būdas išsaugoti daržoves, tačiau ne visoms jis tinka. Kai kurių daržovių ląstelėse yra daug vandens, todėl užšalus susidarantys ledo kristalai suardo audinius ir atitirpinus tekstūra negrįžtamai pasikeičia.

    Dėl šios priežasties dalis produktų po atšildymo tampa vandeningi, minkšti ir praranda traškumą. Tai nereiškia, kad jų neįmanoma panaudoti, tačiau dažniausiai jos netinka salotoms ar užkandžiams, kur svarbi struktūra.

    Lapinės daržovės ir salotos

    Salotos, špinatai ar lapiniai kopūstai yra vieni jautriausių šaldymui, nes jų traškumą palaiko ląstelių turgoras, kurį lengvai suardo ledo kristalai. Atitirpinus lapai suglemba, praranda formą ir tampa minkšti.

    Jei lapines daržoves norite turėti atsargoje, geriausia jas pirkti šviežias ir suvartoti greitai. Šaldyti špinatai ar lapiniai kopūstai labiau tinka sriuboms, troškiniams, omletams ar glotnučiams, kur tekstūra nėra lemiama.

    Agurkai ir pomidorai

    Agurkuose yra apie 95 proc. vandens, todėl užšalęs vanduo išplečia audinius, o atitirpinus išsiskiria drėgmės perteklius. Dėl to agurkai tampa vandeningi ir minkšti, o traškumo beveik nelieka.

    Pomidorų minkštimas taip pat stipriai nukenčia, nes ledo kristalai pažeidžia vaisiaus struktūrą. Atitirpinti pomidorai dažniau tinka padažams, sriuboms ar troškiniams, bet ne salotoms ar sumuštiniams, kur reikia tvirtų riekelių.

    Jei norite išsaugoti agurkus žiemai, praktiškesni sprendimai yra rauginimas ar marinavimas, nes taip geriau išlaikoma tekstūra. Pomidorams alternatyva gali būti pasterizuoti padažai, tyrės ar konservavimas, priklausomai nuo poreikio.

    Ridikėliai ir salierai

    Ridikėliai turi daug vandens, todėl po šaldymo praranda traškumą, gali tapti minkšti ar net kiek kempiniški, taip pat dažnai išskiria daug skysčio. Dėl to jie prastai tinka šviežiam vartojimui, nors kai kada gali būti panaudoti termiškai apdorojamuose patiekaluose.

    Salierai vertinami dėl aiškios, traškios tekstūros, tačiau šaldymas ją dažnai sugadina: atitirpinus stiebai suminkštėja, gali tapti plaušingi ir išleisti daug drėgmės. Jei salierus norite užšaldyti maisto gaminimui, juos verta supjaustyti ir trumpai apdoroti, kad vėliau būtų patogiau naudoti sriuboms ar troškiniams.

    Ekspertai dažnai rekomenduoja prieš šaldant dalį daržovių trumpai blanširuoti, nes tai padeda geriau išlaikyti spalvą, skonį ir maistinę vertę. Taip dažniau ruošiami brokoliai, žiediniai kopūstai, morkos, šparaginės pupelės, žirneliai, briuseliniai kopūstai ar kukurūzai.

  • Ne sportas ir ne miegas: Dasha Kvitkova atskleidė, kas iš tiesų greitai atkuria jėgas

    Ukrainos tinklaraštininkė ir viešosios erdvės veikėja Dasha Kvitkova pasidalijo, kaip atgauna jėgas po itin įtemptų dienų. Anot jos, ilgą laiką atrodė, kad atsigavimas būtinai turi reikšti išvyką, telefono išjungimą ar kelių dienų dingimą iš kasdienybės.

    Vis dėlto laikui bėgant ji suprato, kad nuo savęs nepabėgsi, o tikras persikrovimas prasideda ne aplinkoje, o galvoje. Kvitkova teigė gyvenanti labai aktyviai: nuolatiniai renginiai, žmonės, filmavimai, greitas tempas ir atsakomybės jausmas ilgainiui kaupiasi ir virsta nuovargiu.

    Kas padeda greičiausiai atsigauti?

    Pasak jos, stipriausias energijos šaltinis yra šeima. Laikas su artimaisiais, anot Kvitkovos, padeda sugrąžinti aiškumą ir jausmą, kas gyvenime yra tikra, o kas tėra triukšmas.

    Ypatingą vaidmenį ji priskyrė vaikams, kurie, jos žodžiais, geba sugrąžinti į dabarties akimirką. Būtent tada mažiau vietos lieka nerimui, informaciniam fonui ir nuolatiniam skubėjimui, o dėmesys natūraliai persikelia į tai, kas vyksta čia ir dabar.

    Tyla, kuri grąžina į save

    Kitas dalykas, kuris ją gelbsti, yra absoliuti tyla, kai lieka viena. Tokiose akimirkose, pasak Kvitkovos, nebegalima pasislėpti nei už darbo, nei už socialinių tinklų, todėl tenka susidurti su tikrąja savijauta.

    Ji pabrėžė, kad būtent ši ramybė tampa persikrovimu: kai mintys sulėtėja, o kūnas pagaliau gauna signalą, jog galima atsipalaiduoti. Tai, anot jos, padeda grįžti į ritmą be papildomo spaudimo sau.

    Taisyklė, kuri saugo nuo perdegimo

    Kvitkova išskyrė vieną paprastą principą: jei nori daug energijos atiduoti pasauliui, pirmiausia turi išmokti dalį jos susigrąžinti sau. Priešingu atveju, anot jos, vieną dieną galima tiesiog atsibusti visiškai išsekus.

    Ji pridūrė, kad gyvenimas aplink nuolat keičiasi, tačiau ryšys su savimi padeda išlaikyti vidinę atramą. Tokia nuostata, jos teigimu, leidžia ir toliau judėti pirmyn net tada, kai tempas nesulėtėja.

  • Gydytojai ragina valgyti kasdien: vaisius, kainuojantis centus, bet nauda nustebins

    Nors parduotuvių lentynose vis dažniau akį traukia egzotiški vaisiai ir brangios uogos, kasdienėje mityboje didžiausią naudą dažnai duoda paprasti, lengvai prieinami pasirinkimai. Vienas jų – obuoliai, kurie dėl skaidulų ir augalinių junginių derinio siejami su geresne širdies ir medžiagų apykaitos sveikata.

    Obuoliuose gausu tirpiųjų skaidulų, ypač pektino. Ši skaidulų rūšis virškinamajame trakte padeda surišti dalį tulžies rūgščių, todėl ilgainiui gali prisidėti prie mažesnio mažo tankio lipoproteinų, vadinamojo blogojo cholesterolio, kiekio kraujyje.

    Kuo obuoliai naudingi kasdien?

    Obuoliai taip pat gali padėti stabiliau kontroliuoti apetitą. Skaidulos ir didelis vandens kiekis suteikia sotumo, todėl kai kuriems žmonėms lengviau išvengti užkandžiavimo ir per didelio kalorijų kiekio per dieną.

    Svarbus ir poveikis cukraus kiekiui kraujyje: skaidulos lėtina angliavandenių pasisavinimą, tad po valgio gliukozės šuoliai būna mažesni. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie siekia geresnės medžiagų apykaitos kontrolės ar nori mažinti antsvorio riziką.

    Kodėl verta valgyti su žieve?

    Didelė dalis biologiškai aktyvių medžiagų kaupiasi obuolio žievėje. Joje yra daugiau skaidulų ir polifenolių, kurie veikia kaip antioksidantai ir siejami su mažesniais uždegiminiais procesais organizme.

    Tiesa, žievę verta rinktis tik tada, kai vaisius švarus: obuolį reikėtų kruopščiai nuplauti po tekančiu vandeniu, o jei kyla abejonių dėl apdorojimo, galima nulupti. Kasdieniam pasirinkimui dažnai patogūs mažesni obuoliai, kuriuos lengviau suvalgyti kaip greitą užkandį.

    Keptas obuolys – lengvesnis variantas

    Obuoliai naudingi ne tik žali: termiškai apdoroti vaisiai daugeliui žmonių būna lengviau virškinami. Keptas obuolys gali tapti paprastu desertu vakarui, kai norisi kažko saldaus, bet neapsunkinančio skrandžio.

    Tačiau svarbu nepersistengti su papildomu cukrumi ar sirupais, nes tuomet bendras deserto maistingumas prastėja. Jei norisi daugiau skonio, dažnai pakanka cinamono, kelių riešutų ar šaukšto natūralaus jogurto.

  • Smūgis kepenims: konservų juodasis sąrašas, kurių geriau nepirkti net per akcijas

    Konservai daugeliui atrodo saugus ir patogus pasirinkimas, tačiau dalis jų gali tapti rimtu išbandymu kepenims ir širdies bei kraujagyslių sistemai. Didžiausios rizikos dažniausiai slypi ne pačiame produkte, o jo apdorojime, druskos kiekyje ir prastesnės kokybės riebaluose.

    Dietologai ir visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad svarbiausia vertinti etiketę: sudėtį, druską, riebalų tipą ir priedus. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suaugusiesiems per parą neviršyti 5 gramų druskos, tačiau kai kurios konservų rūšys vienoje porcijoje gali sudaryti reikšmingą šios normos dalį.

    Rūkyti žuvies konservai aliejuje

    Rūkyti žuvies konservai, pavyzdžiui, šprotai, dažnai įvardijami kaip produktas, kurį verta vartoti rečiau. Intensyvaus rūkymo metu gali susidaryti policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, tarp jų ir benzo[a]pirenas, siejamas su ilgalaikėmis sveikatos rizikomis.

    Problema paaštrėja, kai žuvis laikoma aliejuje, kuris ilgai sandėliuojamas ir gali oksiduotis, ypač jei naudojami prastesnės kokybės riebalai. Praktinis patarimas paprastas: dažniau rinktis sardines ar tuną savo sultyse, taip sumažinant papildomų riebalų ir kalorijų kiekį.

    Pigi mėsos konservų klasika

    Žemiausios kainos segmentui priskiriami mėsos konservai neretai gaminami iš mechaniškai atskirtos mėsos, kurioje gali būti daugiau jungiamojo audinio, odos ir kremzlių. Kad skonis būtų ryškesnis, o galiojimas ilgesnis, tokie produktai dažnai būna itin sūrūs ir su daugiau maisto priedų.

    Per didelis natrio kiekis siejamas su padidėjusiu kraujospūdžiu ir skysčių kaupimusi organizme, o tai ypač aktualu žmonėms, turintiems hipertenziją ar inkstų problemų. Saugiau rinktis konservus, kurių sudėtyje aiškiai įvardyta mėsos dalis, o druskos kiekis yra mažesnis.

    Marinuotos daržovės su actu

    Pramoniniu būdu marinuoti agurkai, pomidorai ar grybai dažnai gaminami su daugiau acto ir cukraus, kad skonis būtų stabilus ir vienodas. Skirtingai nei raugintos daržovės, tokie produktai paprastai neturi natūralių fermentacijos bakterijų, kurios būdingos fermentuotiems produktams.

    Didelis rūgštingumas kai kuriems žmonėms gali sustiprinti rėmenį ar dirginti skrandį, ypač jei yra gastrito ar refliukso simptomų. Kasdienai dažniau tinka raugintos daržovės arba marinuoti produktai su aiškiai nurodytu mažesniu druskos ir cukraus kiekiu.

    Norint sumažinti rizikas, verta laikytis kelių principų: rinktis trumpesnę sudėtį, mažesnį druskos kiekį, vengti nuolat kartojamų itin sūrių konservų ir dažniau teikti pirmenybę produktams savo sultyse. Jei kyla abejonių dėl konkretaus produkto poveikio sveikatai, saugiausia pasitarti su šeimos gydytoju ar dietologu.

  • Špinatai po didinamuoju stiklu: mitai apie geležį ir paslėpta tiesa apie oksalatus

    Špinatai daugeliui tapo sveikos mitybos simboliu, tačiau apie juos vis dar sklando klaidinančių įsitikinimų. Dažniausias mitas siejamas su geležimi: špinatuose jos yra, bet ne tiek, kiek ilgus metus buvo kartojama populiariojoje kultūroje.

    Svarbu ir tai, kad špinatuose esanti geležis yra neheminė, todėl organizmas ją pasisavina prasčiau nei heminę geležį iš mėsos ar žuvies. Geležies pasisavinimą lemia visas valgis: vieni produktai ją didina, kiti gali slopinti.

    Ar špinatai tik apie geležį?

    Špinatai vertingi ne vien dėl geležies. Jie suteikia vitamino K, folatų, beta karoteno, vitamino C, taip pat kalio, magnio ir skaidulų, kurios svarbios žarnyno veiklai ir sotumo jausmui.

    Žalieji lapai išsiskiria ir antioksidantais, ypač liuteinu bei zeaksantinu, kurie siejami su regėjimo apsauga. Dėl to špinatai dažnai rekomenduojami kaip dalis įvairios, daržovėmis turtingos mitybos.

    Oksalatai: kada tai tampa problema?

    Špinatuose yra oksalatų, dar vadinamų oksalo rūgšties druskomis. Virškinamajame trakte jie gali jungtis su kalciu ir sudaryti sunkiau tirpius junginius, todėl daliai žmonių tai aktualu dėl mineralų pasisavinimo ar polinkio į tam tikro tipo inkstų akmenligę.

    Praktikoje daugeliui sveikų žmonių saikingas špinatų vartojimas problemų nesukelia, ypač jei mityba įvairi. Didesnę reikšmę turi bendras oksalatų kiekis racione, skysčių vartojimas ir individualūs sveikatos veiksniai.

    Su kuo derinti, kad būtų naudingiau?

    Dažnai patariama špinatus valgyti su vitamino C šaltiniais, nes vitaminas C gali padėti geriau pasisavinti neheminę geležį. Dėl to špinatus verta derinti su citrina, paprika, petražolėmis ar kitais vitamino C turtingais produktais.

    Taip pat minimas derinimas su kalcio turinčiais produktais, nes kalcis gali sumažinti dalies oksalatų pasisavinimą. Vis dėlto reikia prisiminti, kad kalcis tuo pačiu gali mažinti geležies pasisavinimą, todėl svarbiausia balansas ir visos dienos mitybos kontekstas.

    Galiausiai verta atskirti pačius špinatus nuo priedų: daržovė yra mažai kaloringa, tačiau patiekalą smarkiai išaugina riebūs padažai, grietinėlė ar dideli sūrių kiekiai. Norint sveikesnio rezultato, padeda paprastesnis paruošimas ir daugiau daržovių lėkštėje.

  • Iki saldainio saldumo, bet žarnynui kaip šepetys: džiovintos klementinos slepia rekordą

    Džiovintos klementinos vis dažniau pasirodo parduotuvių lentynose kaip užkandis be pridėtinio cukraus. Pagrindinė jų vertė – labai didelis skaidulų kiekis: 100 gramų gali būti apie 29 gramus skaidulų, tad toks produktas iš esmės priartėja prie daugelio suaugusiųjų rekomenduojamos paros normos.

    Skaidulos siejamos su geresne žarnyno veikla, reguliariu tuštinimusi ir ilgesniu sotumu, todėl tokie užkandžiai dažnai pasirenkami vietoj saldumynų. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad džiovinant vaisius sumažėja vandens, o cukrūs ir kalorijos tampa labiau koncentruoti, todėl porcijos dydis turi reikšmę.

    Džiovintose klementinose taip pat gali būti pektinų, o citrusiniuose vaisiuose natūraliai aptinkami flavonoidai ir karotenoidai. Šios medžiagos vertinamos dėl antioksidacinių savybių, o beta karotenas organizme gali virsti vitaminu A, kuris svarbus regėjimui ir normaliai imuninės sistemos veiklai.

    Kiek jų suvalgyti, kad nepersistengtumėte?

    Didelis skaidulų kiekis tinka ne visiems ir ne visada. Staigiai padidinus skaidulų kiekį racione gali atsirasti pilvo pūtimas, spazmai ar diskomfortas, ypač jei trūksta skysčių, todėl tokius produktus verta įtraukti palaipsniui ir gerti daugiau vandens.

    Praktiška porcija daugeliui žmonių gali būti apie 30 gramų, ypač jei tai tik viena iš kelių dienos skaidulų „stotelių“. Sergantiems diabetu ar ribojantiems energijos kiekį racione verta vertinti ne tik skaidulas, bet ir bendrą angliavandenių kiekį bei rinktis produktus be saldiklių ir be pridėtinio cukraus.

    Kaip panaudoti virtuvėje?

    Patogiausias būdas – valgyti kaip užkandį kelionėje ar darbe, kai norisi kažko saldaus, bet norite išvengti desertų. Dėl ryškesnio citrusinio skonio jos gali padėti sumažinti poreikį papildomai saldinti ar užkandžiauti dažniau.

    Džiovintas klementinas galima smulkinti ir dėti į avižinę košę, muslį, granolą ar natūralų jogurtą, taip pat naudoti kepiniuose vietoj razinų. Jos tinka ir gėrimams, pavyzdžiui, arbatai ar užpilams, nes suteikia saldumo ir aromato be cukraus šaukštelio.

    Jos gali praversti ir sūriuose patiekaluose, ypač prie paukštienos ar kiaulienos, kai norisi saldžiarūgščio akcento. Citrusinės natos gerai dera su prieskoniais ir padažais, todėl nedidelis kiekis gali pakeisti dalį kitų saldinančių ingredientų.

  • Sode raunama piktžolė gali būti valgoma: žvaigždėtoji portulaka siejama su lieknėjimu

    Žvaigždėtoji portulaka, dar vadinama paprastąja žliūge (lot. Stellaria media), daugeliui sodininkų yra tik įkyri piktžolė. Vis dėlto ši plačiai paplitusi augalų rūšis Europoje nuo seno minima kaip valgoma žaluma, o švelnus jos skonis dažnai lyginamas su jaunais žirneliais.

    Žliūgė auga vėsesnėse ir drėgnesnėse vietose, todėl pasirodo anksti pavasarį ir neretai išlieka iki vėlyvo rudens. Augalą galima atpažinti iš plonų, besidriekiančių stiebų, smulkių baltų žiedelių ir būdingos vienos plaukelių juostos palei stiebą.

    Maistinė vertė ir ką sako mokslas

    Žliūgėje aptinkama vitamino C, taip pat kitų antioksidacinių junginių, tarp jų fenolinių medžiagų ir karotenoidų. Tokie junginiai mityboje siejami su uždegiminių procesų mažinimu, tačiau tai nereiškia, kad pats augalas yra gydomoji priemonė ar tiesiogiai tirpdo riebalus.

    Tekstuose apie žliūgę dažnai minimos saponinų grupės medžiagos, kurioms priskiriamas priešuždegiminis ir šlapimą varantis poveikis. Vis dėlto saponinai gali dirginti virškinamąjį traktą, todėl rekomenduojama laikytis saiko, o jautresniems žmonėms rinktis termiškai apdorotą žaliavą.

    Lieknėjimo tema čia dažniausiai susijusi ne su stebuklingu efektu, o su praktika: šviežios žalumos turi mažai kalorijų, suteikia sotumo ir gali padėti sumažinti užkandžiavimą. Specialistai pabrėžia, kad tvarų svorio mažėjimą lemia bendras energijos balansas, mitybos kokybė, miegas ir fizinis aktyvumas, o ne vienas produktas.

    Kaip ją naudoti virtuvėje?

    Valgomi jauni, šviesiai žali ūgliai, geriausia renkami prieš žydėjimą, kai skonis švelniausias. Žliūgė tinka į salotas, varškės užtepėles, sriubas ar žaliuosius kokteilius, o kai kurie ją naudoja kaip alternatyvą špinatams.

    Jei kyla abejonių dėl virškinamojo trakto jautrumo, saugesnis pasirinkimas yra trumpas apvirimas ir vandens nupylimas. Taip pat svarbu rinkti tik švariose vietose, toliau nuo intensyvaus eismo, purškiamų laukų ar galimai užterštų teritorijų.

    Kada reikėtų būti atsargiems?

    Nėščiosioms, žindančioms, alergiškiems žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis prieš įtraukiant laukinius augalus į racioną verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu. Taip pat nerekomenduojama ragauti augalo, jei nesate visiškai tikri dėl jo atpažinimo.

    Pradedantiesiems patariama pradėti nuo mažo kiekio ir stebėti savijautą. Kaip ir su bet kuria laukine žaliava, svarbiausia yra saikas, švara ir teisingas identifikavimas.

  • Šefų triukas kiaušiniams lupti: į vandenį dėkite 12 g druskos ir lukštas nuslys per sekundes

    Kietai virtų kiaušinių lupimas neretai virsta kantrybės išbandymu, ypač kai kiaušiniai labai švieži. Tokiais atvejais po lukštu esanti plėvelė tvirčiau „prilimpa“ prie baltymo, todėl lukštas skyla smulkiais gabalėliais ir sunkiai atsiskiria.

    Virtuvės šefai pataria pradėti dar virimo metu: į vandenį įberti apie 12 gramų druskos ir įpilti šlakelį acto arba citrinos sulčių. Manoma, kad toks derinys padeda lengviau atskirti lukštą nuo baltymo ir sumažina tikimybę, kad lupant nusiplėš dideli baltymo gabalai.

    Išvirus svarbiausia kiaušinių nepalikti karštame vandenyje. Juos reikėtų iškart išgriebti ir perkelti į labai šaltą vandenį, geriausia su ledukais, nes staigus atvėsinimas padeda baltymui nežymiai susitraukti ir atsitraukti nuo lukšto.

    Jei reikia greitai nulupti kelis kiaušinius, praverčia ir vadinamasis stiklainio metodas. Į stiklainį įpilkite šiek tiek vandens, įdėkite virtą kiaušinį, užsukite dangtelį ir kelias sekundes energingai pakratykite, tuomet lukštas dažnai sutrūkinėja ir nusiima gerokai lengviau.

    Vis dėlto verta žinoti, kad su pačiais šviežiausiais kiaušiniais net ir šie triukai gali veikti prasčiau. Tokiu atveju geriausią rezultatą paprastai duoda druskos ir acto ar citrinos sulčių derinys bei iškart po virimo atliekamas šokas lediniu vandeniu.

  • „Google“ naujovė leidžia per minutę susitvarkyti turinį: kaip sekti Terazgotuje.pl?

    „Google“ Lenkijoje pristatė patogesnį būdą greitai susiderinti, kokius šaltinius ir temas žmogus nori matyti pirmiausia. Nauja funkcija leidžia rankiniu būdu pasirinkti pageidaujamą leidinį ar svetainę ir ją pažymėti kaip prioritetinę, kad turinys dažniau patektų į rekomendacijas.

    Praktiškai tai reiškia, kad naršant per „Google“ programėlę ar naudojantis paieška, galima paspausti sekimo ar pažymėjimo veiksmą ir taip duoti signalą, jog konkretus šaltinis yra svarbus. Vėliau receptai, patarimai ar naujienos iš pasirinkto kanalo gali būti rodomi aukščiau, ypač skiltyse, kur „Google“ formuoja personalizuotą srautą.

    „Personalizacija veikia geriausiai tada, kai vartotojas pats aiškiai parodo, ką nori matyti dažniau, o ko mažiau“, – teigia skaitmeninio turinio strategai, vertinantys „Google“ rekomendacijų sistemos pokyčius.

    Turinio rekomendacijos „Google“ aplinkoje remiasi kelių tipų signalais: paieškos užklausomis, naršymo istorija, buvimo vietos kontekstu, įrenginio nustatymais ir tiesioginiais vartotojo veiksmais, pavyzdžiui, sekimu ar pasirinkimu rodyti mažiau tam tikro turinio. Būtent tiesioginiai veiksmai paprastai laikomi vienu stipriausių signalų, nes jie mažina atsitiktinių rekomendacijų dalį.

    Norint sekti pasirinktą šaltinį, dažniausiai pakanka rasti jį „Google“ programėlėje arba naršyklėje ir pasirinkti sekimo veiksmą, kuris kai kuriuose ekranuose pažymimas žvaigždutės piktograma ar mygtuku Sekti. Taip pat galima naudotis „Google“ nustatymais, kuriuose leidžiama pridėti konkrečią svetainę prie pageidaujamų šaltinių sąrašo.

    Šis pokytis ypač aktualus vartotojams, kurie ieško patikimų receptų ir nori sumažinti riziką pataikyti ant neaiškios kilmės ar prastai patikrintų patarimų. Maisto turinyje klaidos kainuoja ne tik sugadintą patiekalą, bet kartais ir sveikatos rizikas, pavyzdžiui, netinkamą produktų laikymą ar nepakankamą terminį apdorojimą, todėl prioritetinių šaltinių pasirinkimas tampa praktišku kasdieniu sprendimu.

    „Google“ rekomendacijų kryptis pastaraisiais metais aiški: daugiau kontrolės vartotojui, daugiau konteksto ir daugiau kokybės signalų turiniui. Dėl to tokios funkcijos kaip šaltinių sekimas tampa ne tik patogumo įrankiu, bet ir būdu susikurti stabilesnį, mažiau atsitiktinumų valdomą informacijos srautą.