Blog

Lenkijoje artėja neterminuotų vairuotojo pažymėjimų era pabaiga. Visi vairuotojai privalės pasikeisti vairuotojo pažymėjimus, o tie, kurie turi neterminuotus blankus, gaus naujus dokumentus su nustatytu galiojimo terminu.

Primename, kad neterminuoti vairuotojo pažymėjimai Lenkijoje buvo išduodami iki 2013 m. sausio. Po šios datos pasikeitus taisyklėms, net jei vairuotojui nebuvo jokių sveikatos apribojimų ir jis galėjo turėti neterminuotas teises, pats dokumentas buvo išduodamas tik 15 metų laikotarpiui. Tačiau nauja tvarka nebuvo taikoma atgaline data, todėl neterminuotų blankų turėtojai kurį laiką galėjo juos pasilikti.

Vis dėlto pagal naujausius reikalavimus neterminuoto vairuotojo pažymėjimo privilegija nebegalioja niekam. Neterminuotų pažymėjimų turėtojai privalės dokumentus pasikeisti į naujus, atitinkančius bendrą europinį standartą, ne vėliau kaip laikotarpiu nuo 2028 m. sausio 19 d. iki 2033 m. sausio 18 d. Konkreti data dar nėra nustatyta – ją turės patvirtinti už transportą atsakingas ministras. Taigi iki privalomos keitimo pabaigos dar liko keleri metai.

Šiuo metu pareiga keisti vairuotojo pažymėjimą aktuali pirmiausia tiems, kurie turi terminuotą dokumentą, išduotą trumpesniam nei 15 metų laikotarpiui, pavyzdžiui, dėl sveikatos būklės ar negalios, galinčios daryti įtaką gebėjimui vairuoti.

Taip pat skubėti nereikia tiems, kurie vairuotojo pažymėjimą gavo 2013 m. ir turi 15 metų galiojimo terminą – tokio dokumento keitimas dar kurį laiką nebus aktualus. Vairuotojo pažymėjimą keisti privalo ir tie, kurie pakeitė vardą ar pavardę, pavyzdžiui, po santuokos.

Vairuotojo pažymėjimo keitimas paprastai nėra sudėtingas procesas – jį galima atlikti keliais pagrindiniais žingsniais, pateikiant reikalingus dokumentus ir sumokant nustatytus mokesčius.

Kaip ir keičiant kitus dokumentus, už naują blanką reikia sumokėti. Standartinė kaina siekia apie 23 eurus, jei nereikia pateikti naujų medicininių pažymų. Jei sveikatos patikra būtina, papildomai gali tekti sumokėti dar apie 46 eurus.

Jei pasibaigus dokumento galiojimui vairuotojas jo nepasikeistų, pasekmės gali būti rimtos. Pagal teisės aktus asmuo, neturintis galiojančio vairuotojo pažymėjimo, laikomas neturinčiu galiojančių teisės vairuoti. Tokiu atveju gali grėsti bauda nuo maždaug 346 iki net 1 154 eurų. Jei byla pasiektų teismą, sankcijos gali būti dar griežtesnės – be didelės piniginės baudos gali būti skiriamas ir draudimas vairuoti motorines transporto priemones nuo pusės metų iki trejų metų.

Vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminas nurodomas dokumento 4b laukelyje, o vairavimo teisių galiojimo data – 11 laukelyje, esančiame dokumento kitoje pusėje.

Dažniausiai kelių policijos patikrinimas apsiriboja vairuotojo ir transporto priemonės dokumentų patikra bei blaivumo patikrinimu. Visgi realios pareigūnų teisės yra gerokai platesnės – jie gali užduoti ir kelis „klastingus“ klausimus apie patį automobilį.

Teoriškai pareigūnas vairuotoją turėtų sustabdyti tik tada, kai šis padaro pažeidimą. Kelių patikros procedūroje numatyta, kad pareigūnas privalo prisistatyti, nurodyti laipsnį ir aiškiai įvardyti patikrinimo priežastį. Todėl žaidimai spėlionėmis, pavyzdžiui, klausimas „Ar žinote, kodėl jus sustabdžiau?“, neturėtų būti taikomi. Iš to akivaizdu, kad sustabdymui turi būti konkretus pagrindas.

Praktikoje situacija paprastesnė: pareigūnai gali remtis nuostatomis, leidžiančiomis vykdyti patikrą, jei yra įtarimas dėl pažeidimo ar nusikaltimo. Ši sąvoka pakankamai plati, todėl ginčytis dėl sustabdymo pagrįstumo dažniausiai nėra prasmės. Dažnai protingiau ramiai bendradarbiauti ir nuo pat pradžių parodyti, kad neturite ką slėpti.

Paprastai patikra baigiasi dokumentų patikrinimu, o prireikus – ir administracinio nusižengimo fiksavimu. Neretai pareigūnai tuo pačiu atlieka ir blaivumo patikrinimą. Tačiau teisės aktai leidžia daugiau: pagrįstais atvejais pareigūnai gali apžiūrėti automobilį ar net atlikti jo patikrą, jei, jų vertinimu, yra įtarimų dėl pažeidimo ar nusikaltimo.

Pasitaiko ir techninės būklės patikrų: pareigūnai gali vertinti automobilio būklę, užfiksuoti ridą, patikrinti privalomą įrangą. Kalbama ne tik apie tinkamą apšvietimą ar geros būklės padangas. Automobilyje taip pat turi būti privaloma įranga, o vairuotojas privalo žinoti, kur ji yra, ir gebėti ją parodyti.

Svarbu ne tik turėti, bet ir saugiai vežti privalomą įrangą. Pavyzdžiui, netinkamai pritvirtintas gesintuvas gali kelti pavojų keleiviams staiga stabdant ar avarijos metu. Už tai gali būti skirta bauda iki 47 eurų, remiantis nuostata, kad transporto priemonė naudojama taip, jog kelia grėsmę žmonių saugumui automobilio viduje ar už jo ribų.

Vis dėlto tai dar ne viskas. Gesintuvo nebuvimas automobilyje arba vairuotojo nesugebėjimas jo parodyti gali sukelti dar rimtesnių pasekmių. Patikros metu pareigūnas gesintuvo ieškoti neprivalo – jei vairuotojas jo neranda ir neparodo, tai gali būti vertinama taip, lyg jo apskritai nebūtų. Tokiu atveju gali grėsti bauda nuo maždaug 5 iki 700 eurų, taikant administracinę atsakomybę už kelių eismo saugumo ar tvarkos taisyklių pažeidimą. Tiesa, maksimali suma tokiais atvejais skiriama itin retai.

Vairuotojai, važiuojantys kai kuriais vingiuotais kelių ruožais Vokietijoje, gali pastebėti neįprastą ženklinimą – baltus ratilus, nupieštus palei važiuojamosios dalies vidurio liniją, ypač posūkiuose. Tai dalis platesnio eksperimento ir programos, skirtos sumažinti motociklininkų avarijų skaičių ir gelbėti gyvybes.

Programa šiuo metu bandoma Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje ir neseniai pratęsta iki 2027 metų spalio pabaigos. Acheno technikos universitetas „RWTH Aachen“ atlieka mokslinius tyrimus, vertindamas šio sprendimo veiksmingumą. Pirmieji rezultatai laikomi pakankamai perspektyviais, todėl ženklinimas pradedamas taikyti ir kituose ruožuose.

Baltieji ratilai piešiami išilgai kelio ašies ir veikia kaip vizualus orientyras motociklininkams. Jie padeda išlaikyti saugesnę važiavimo trajektoriją posūkiuose, pirmiausia – tinkamą atstumą nuo priešpriešinio eismo juostos.

Posūkiai yra vietos, kuriose fiksuojama daugiausia motociklų avarijų. Ypač pavojingi laikomi kairieji posūkiai. Jei motociklininkas į tokį posūkį įvažiuoja per staigiai, jo kūnas, ypač liemuo, gali išsikišti už kelio ašies ir patekti į priešpriešinio eismo zoną. Esant didesniam greičiui net ir nedidelis vidurio linijos kirtimas gali baigtis frontiniu susidūrimu.

Skelbiama, kad kasmet Vokietijoje įvyksta apie 30 tūkst. su motociklais susijusių avarijų, kuriose žūsta daugiau nei 500 žmonių. Didžioji dalis tokių įvykių nutinka motociklų sezono metu – nuo kovo iki spalio. Dažniausios priežastys – vairavimo klaidos ir greičio nepritaikymas prie sąlygų.

Šios idėjos ištakos – Austrijoje, kur panašus ženklinimas buvo bandomas dar 2016 metais. Austrijos Kelių eismo saugumo tarybos atstovas Martinas Winkelbaueris pažymėjo, kad pilotinės programos ruožuose po ženklinimo įvedimo nebuvo užfiksuota sunkių avarijų su sužeistaisiais.

Austrijoje aštuoniuose ištirtuose ruožuose (posūkiuose) avarijų su kūno sužalojimais skaičius sumažėjo 42 proc. Vokietijoje bandomajame ruože motociklininkų, pasirinkusių saugesnę važiavimo trajektoriją, dalis padvigubėjo.

„RWTH Aachen“ tyrimai remiasi ir termovizorinių kamerų vaizdo analize. Pabrėžiama, kad šios kameros nefiksuoja valstybinių numerių ar veidų, todėl surinkti duomenys išlieka anonimiški.

Vienas didžiausių sprendimo privalumų – paprastas įgyvendinimas. Remiantis Austrijos bandymų duomenimis, medžiagos ir ženklinimo įrengimo kaina viename ruože siekia apie 1 tūkst. eurų.

Programą remia Vokietijos Federalinis kelių tyrimų institutas ir Šiaurės Reino-Vestfalijos valdžios institucijos. Kol kas sprendimo diegti ženklinimą visos šalies mastu nėra, tačiau jei tolesnių metų rezultatai patvirtins veiksmingumą, baltieji ratilai gali atsirasti ir gerokai daugiau kelių ruožų.

Baudos taškų ribai artėjant prie 24, vis daugiau vairuotojų ieško būdų, kaip išvengti papildomų įrašų ir galimo vairuotojo pažymėjimo praradimo. Teisininkai atkreipia dėmesį į paprastą ir teisėtą sprendimą, kuris gali padėti „laimėti laiko“, tačiau kartu slepia ir rizikų, apie kurias kalbama rečiau.

Baudos taškų sistema veikia taip, kad taškai į vairuotojo apskaitą patenka tada, kai jis priima skirtą baudą, arba kai sankcija paskiriama įsiteisėjus teismo sprendimui. Dėl to dalis vairuotojų atsisako priimti baudą ne vien tais atvejais, kai yra įsitikinę savo teisumu – kai kurie tokią taktiką pasirenka norėdami atidėti taškų „įskaitymą“.

Pagal nustatytą tvarką bauda laikoma įsiteisėjusia tik tuomet, kai vairuotojas sutinka ją priimti. Praktikoje tai reiškia, kad patikrinimo kelyje metu pasirašomas baudos dokumentas. Nuo tos akimirkos byla laikoma užbaigta, o paskirta atsakomybė – tiek finansinė, tiek taškų – pradedama taikyti.

Jeigu vairuotojas nusprendžia atsisakyti priimti baudą, pareigūnas šiuo keliu bylos užbaigti nebegali. Tuomet jis turi parengti medžiagą ir kreiptis į teismą. Būtent teismas sprendžia, ar pažeidimas buvo padarytas, ir kokia nuobauda turi būti paskirta.

Esminis skirtumas tarp baudos priėmimo vietoje ir bylos nagrinėjimo teisme – momentas, kada baudos taškai atsiranda vairuotojo apskaitoje. Priėmus baudą patikrinimo metu, ji įsiteisėja iš karto, o taškai į sistemą paprastai patenka be delsimo.

Tačiau svarbu nepamiršti dar vieno niuanso: taškų „galiojimo“ laikotarpis pradedamas skaičiuoti ne nuo pažeidimo dienos, o nuo baudos sumokėjimo. Tai reiškia, kad 12 mėnesių terminas, po kurio taškai išnyksta iš apskaitos, skaičiuojamas nuo faktinio apmokėjimo dienos. Vadinasi, baudos mokėjimo atidėliojimas taškų nei „įšaldo“, nei pagreitina jų panaikinimo – priešingai, jų išnykimo momentas nusikelia į vėlesnę datą.

Kai byla atsiduria teisme, mechanizmas veikia kitaip: taškai neatsiranda iš karto, o tik įsiteisėjus teismo sprendimui. Iki tol nauji taškai nepridedami prie bendros vairuotojo taškų sumos.

Tokį sprendimą vairuotojai dažniausiai pasirenka tada, kai mano, kad taisyklių nepažeidė, arba kai kyla abejonių dėl aplinkybių. Pavyzdžiui, kai pasikeitė eismo organizavimas, tačiau tai nebuvo tinkamai įvertinta, arba kai vairuotojui kyla klausimų dėl greičio matavimo ar kitų kontrolės veiksmų. Atsisakymas priimti baudą suteikia galimybę savo poziciją ginti teisme.

Antra priežastis – teismų darbo tempas. Kartais sprendimo tenka laukti ilgiau nei metus, o per tą laiką gali „nusinulinti“ anksčiau gauti taškai. Kitaip tariant, vairuotojas tokiu būdu bando nusipirkti laiko.

Vis dėlto atsisakymas priimti baudą nereiškia, kad atsakomybės pavyks išvengti. Byla tiesiog perkeliama iš administracinės procedūros į teismą. Teisininkai tai vadina procesine strategija ir pabrėžia, kad pats veiksmas yra teisėtas. Tačiau jeigu teismas pripažįsta vairuotojo kaltę, taškai vis tiek bus įrašyti, o papildomai gali tekti padengti ir bylinėjimosi išlaidas.

Be to, teismas nėra saistomas pareigūno pasiūlytos baudos dydžio. Jei pareigūnas už pažeidimą gali skirti baudą iki maždaug 1 150 eurų, teismas administracinio nusižengimo byloje gali skirti baudą, siekiančią net apie 6 900 eurų. Taip pat verta įvertinti, kad ne visur bylos nagrinėjamos lėtai – ypač už didžiųjų miestų ribų, todėl rizika, kad taškai vis tiek greitai atsiras apskaitoje, išlieka.

Dėl to teisininkai pabrėžia: atsisakyti priimti baudą labiausiai apsimoka tada, kai vairuotojas iš tiesų mano nepadaręs pažeidimo arba kai yra realių abejonių dėl pažeidimo aplinkybių.

Kol byla nėra užbaigta įsiteisėjusiu sprendimu, nauji taškai oficialiai nepapildo vairuotojo taškų sumos. Būtent dėl šios priežasties per patikrinimus kelyje vis dažniau pasitaiko situacijų, kai vairuotojai pasirenka baudos nepriimti.

Nuo 2026 m. vasario 19 d. Lenkijos keliuose įsigaliojo naujas kelio ženklas F-23. Kadangi tai naujovė, nemažai vairuotojų vis dar nežino, ką reiškia ženklas su keturiomis rodyklėmis ir kokios taisyklės taikomos jį pamačius.

Ženklas F-23 informuoja apie kelio ruožo pradžią, kuriame įrengta centrinė daugiafunkcė eismo juosta. Tai atskirta juosta tarp priešingomis kryptimis važiuojančių srautų. Ji skirta tik konkretiems manevrams: pirmiausia posūkiui į kairę bei įsiliejimui į eismą iš kiemų, stovėjimo aikštelių ar šalutinių kelių.

Šios juostos negalima laikyti papildoma juosta važiavimui tiesiai ar naudoti lenkimui. Jos tikslas – suvaldyti eismą vietose, kur dažnai kyla konfliktų tarp pagrindiniu keliu važiuojančių automobilių ir tų, kurie į eismą įsijungia iš šalutinių įvažiavimų. Ženklas turi mėlyną foną ir baltą eismo juostų schemą. Jei ruožas su daugiafunkce juosta yra ilgesnis nei 500 metrų, ženklinimas kartojamas. Tokios kelio atkarpos pabaiga žymima ženklo versija su prierašu „pabaiga“.

Daugiafunkcę juostą leidžiama naudoti tik atliekant konkretų manevrą. Tai aktualu ruošiantis posūkiui į kairę, įsiliejant į eismą iš šalutinio kelio, taip pat išvažiuojant iš stovėjimo aikštelės ar privačios valdos.

Vairuotojas į centrinę juostą turėtų įvažiuoti tik manevro atlikimo laikui ir iškart ją palikti, kai manevras baigtas. Draudžiama ja važiuoti ilgesnį atstumą, apvažiuoti spūstis ar naudoti kaip juostą važiavimui tiesiai. Be to, ruožuose, kuriuose galioja ženklas F-23, taikomas ir lenkimo draudimas. Taip siekiama sumažinti susidūrimų riziką situacijose, kai keli automobiliai vienu metu naudojasi juosta posūkiui ar įsiliejimui į eismą.

Centrinės daugiafunkcės juostos kai kuriose gatvėse veikė ir anksčiau, tačiau trūko vieningo ženklinimo, todėl kildavo sumaištis. Vieni vairuotojai tokią juostą laikė papildoma eismo juosta, kiti apskritai nežinojo, ar ja galima naudotis.

Pasak „Infrastruktūros ministerijos“, aiškių taisyklių stoka lėmė didesnį susidūrimų skaičių, dažnesnį pirmumo nepraleidimą bei staigius stabdymus. Naujos nuostatos skirtos suvienodinti eismo organizavimą visoje šalyje ir pritaikyti taisykles realioms kelio sąlygoms.

Pakeitimai įtvirtinti vasario pradžioje paskelbtu teisės aktu. Nuo 2026 m. vasario 19 d. jie galioja visuose miestuose.

Vis dėlto, net ir įsigaliojus naujoms taisyklėms, daugelis vairuotojų kartoja tas pačias klaidas. Dažniausiai centrinę juostą naudoja važiavimui tiesiai, mėgina ja apvažiuoti spūstis, lenkia kitus automobilius arba sustoja joje be aiškios būtinybės.

Toks elgesys provokuoja staigius stabdymus ir didina avarijų riziką. Ypač pavojingos situacijos susidaro, kai vairuotojai iš abiejų krypčių vienu metu bando įvažiuoti į šią juostą neįvertinę aplinkybių. Policija skelbia planuojanti sustiprintas patikras vietose, kur įvestas naujasis ženklinimas. Netinkamas naudojimasis daugiafunkce juosta gali būti vertinamas kaip eismo trukdymas arba kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas.

Ugniagesių automobilis autostradoje važiuoja apie 90 km/h, greitosios pagalbos ekipažas magistralėje juda lėčiau nei įprastas srautas – tokios situacijos pasitaiko dažnai. Dalis vairuotojų tuomet svarsto, ar leidžiama teisėtai aplenkti specialiąsias tarnybas, kai jos važiuoja su įjungtais signalais. Esminis kriterijus – vieta: ar manevras atliekamas iki ženklo D-42, t. y. gyvenvietėje, ar už jo ribų.

Kelių eismo taisyklėse numatyta aiški nuostata: gyvenvietėje draudžiama lenkti privilegijuotą transporto priemonę. Tuo tarpu už gyvenvietės ribų tokio tiesioginio draudimo nėra. Tai reiškia, kad užmiestyje, greitkeliuose ar automagistralėse greitosios pagalbos ar ugniagesių automobilį, važiuojantį su signalais, teoriškai galima lenkti – bet tik ten, kur lenkimas apskritai leidžiamas, ir laikantis ypatingo atsargumo.

Svarbu suprasti, kad ne kiekviena greitoji ar policijos automobilis automatiškai laikomas privilegijuota transporto priemone. Toks statusas galioja tik tada, kai vienu metu naudojami:

• mėlyni švyturėliai;
• kintamo tono garsinis signalas;
• įjungtos artimosios arba tolimosios šviesos.

Jeigu greitoji važiuoja be šviesos ir garso signalų, ji laikoma įprastu eismo dalyviu – tokiu atveju ją galima lenkti visur, kur lenkimas leidžiamas, tiek gyvenvietėje, tiek už jos ribų.

Privilegijuotos transporto priemonės sąvoka taikoma ir transporto kolonoms, kurių pradžioje ir pabaigoje važiuoja privilegijuoti automobiliai, papildomai naudojantys raudoną mirksintį signalą. O kai transporto priemonė stovi, pakanka, kad būtų įjungti mėlyni arba raudoni ir mėlyni mirksintys švyturėliai.

Draudimas gyvenvietėje lenkti privilegijuotą transporto priemonę yra absoliutus – nesvarbu, kiek eismo juostų yra gatvėje ar kokiu greičiu važiuoja automobilis su įjungtais signalais. Už tokį pažeidimą gresia 87 eurų bauda ir 3 baudos taškai.

Atskirai išskiriamas elgesys, su kuriuo dažnai susiduriama spūstyse: kai vairuotojai „prisikabina“ prie specialiųjų tarnybų ir važiuoja kitų eismo dalyvių suformuotu gelbėjimo koridoriumi. Už gelbėjimo koridoriaus blokavimą arba neteisėtą naudojimą galima gauti iki 578 eurų baudą, o jei pareigūnai įvertina, kad toks elgesys kėlė pavojų eismo saugumui, vairuotojas gali netekti teisės vairuoti.

Nors už gyvenvietės ribų lenkimas nėra tiesiogiai draudžiamas, verta įsivertinti, ar toks sprendimas apskritai prasmingas. Pavyzdžiui, ugniagesių automobilis autostradoje beveik visada skuba į įvykį – už kelių kilometrų gali laukti avarija, užblokuota juosta ar vykstanti gelbėjimo operacija. Aplenkti specialiąsias tarnybas ir netrukus įstrigti spūstyje prie įvykio vietos ne tik nepadės sutaupyti laiko, bet ir gali apsunkinti tarnybų darbą.

Vienos juostos keliuose užmiestyje lenkti galima tik ten, kur tai leidžia ženklinimas ir ženklai: nėra ištisinės linijos ir negalioja lenkimo draudimas. Vis dėlto būtina prisiminti, kad specialiųjų tarnybų transportas gali staigiai pakeisti važiavimo kryptį, sukti ar sustoti, todėl toks manevras reikalauja ypatingo atsargumo ir visiško užtikrintumo, kad nebus sukelta grėsmė bei netrukdoma tarnyboms.

Taisyklės įpareigoja visus eismo dalyvius nedelsiant duoti kelią privilegijuotoms transporto priemonėms. Dviejų juostų kelyje viena kryptimi kairiąja juosta važiuojantys automobiliai traukiasi prie kairiojo važiuojamosios dalies krašto, dešiniąja – prie dešiniojo, sudarydami pravažiavimą per vidurį. Keliuose, kur viena kryptimi yra trys ar daugiau juostų, vidurine ir dešiniąja juosta važiuojantys traukiasi į dešinę. Jei reikia, vairuotojas privalo ir visiškai sustoti, kad užtikrintų specialiųjų tarnybų pravažiavimą.

Kelių ženklai D-3 ir C-5 – vienas dažniausių pavyzdžių, kai simboliai atrodo beveik identiškai, tačiau jų reikšmė visiškai skirtinga. Abu ženklai turi baltą į viršų nukreiptą rodyklę mėlyname fone, todėl dalis vairuotojų juos supainioja arba prisimena netiksliai.

Dauguma kelių ženklų tarpusavyje skiriasi aiškiai: skiriasi ne tik spalvos, bet ir rodyklių forma bei ženklo tipas. Visgi C-5 ir D-3 atvejis išsiskiria tuo, kad vizualiai jie labai panašūs, nors vienas yra privalomasis (nurodomasis) ženklas, o kitas – informacinis.

Apvalus mėlynas ženklas C-5, nors ir neatrodo „grėsmingas“ kaip draudžiamieji ženklai su raudonu apvadu, yra svarbus privalomasis ženklas. Jis nurodo, kaip privaloma važiuoti sankryžoje arba vietoje, kur teoriškai būtų galima pasirinkti kitą važiavimo kryptį. Rodyklės kryptis parodo, kuria ženklo puse reikia važiuoti.

C-5 reiškia privalomą važiavimą tiesiai. Tai reiškia, kad vairuotojas gali judėti tik pirmyn, o posūkiai į kairę ar dešinę draudžiami. Šis reikalavimas galioja artimiausioje sankryžoje arba ten, kur būtų įmanoma pasirinkti kitą kryptį. Dažniausiai toks ženklas statomas intensyvaus eismo vietose, kad vairuotojai negalėtų sukti (dažniausiai – į kairę) ir nesukeltų papildomų trikdžių.

Neatsižvelgimas į ženklą C-5 gali kainuoti 250 zlotų, tai yra apie 58 eurus, ir 5 baudos taškus.

Tuo metu D-3 priklauso informaciniams ženklams – jie vairuotojui pateikia informaciją apie eismo organizavimą konkrečioje vietoje. Tokie ženklai dažniausiai būna stačiakampiai arba kvadratiniai, mėlyname fone pateikiami balti simboliai. Informaciniai ženklai taip pat gali būti papildomi lentelėmis su papildoma informacija.

D-3 reiškia vienpusio eismo kelią, tai yra įspėjimą, kad įvažiuojama į gatvę, kur eismas leidžiamas tik viena kryptimi. Svarbu prisiminti, kad kitoje tokios gatvės pusėje paprastai būna ženklas B-2 (įvažiuoti draudžiama). Jei vairuotojas ignoruoja šį draudimą ir važiuoja prieš eismą, rizikuoja gauti baudą iki 500 zlotų, tai yra iki maždaug 116 eurų, ir 5 baudos taškus.

Baudžiama ir apsisukimas vienpusio eismo kelyje – už tokį pažeidimą numatyta 200 zlotų bauda, tai yra apie 46 eurus.

Nors abu ženklai vizualiai panašūs ir abu susiję su važiavimu tiesiai, jų esmė skiriasi. C-5 įpareigoja važiuoti tik tiesiai ir draudžia posūkius į abi puses. Tuo tarpu D-3 tik informuoja, kad važiuojama vienpusio eismo keliu, bet savaime nedraudžia sukti nei į kairę, nei į dešinę.

Jeigu vienpusio eismo kelyje norima sukti į kairę, automobilį reikėtų rikiuoti arčiau kairiojo važiuojamosios dalies krašto.

Balta skiautė ar rankšluostis, pakabintas ant automobilio šoninio veidrodėlio, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti nereikšminga detalė. Vis dėlto tam tikrose šalyse tai yra aiškus ženklas, perduodantis svarbią žinutę kitiems vairuotojams ir tarnyboms. Pamatę tokį signalą, kai kur žmonės supranta, kad situacija yra specifinė ir reikalauja atitinkamos reakcijos.

Toks paprotys jau seniai paplitęs Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vairuotojai kartais pakabina baltą rankšluostį ar kitą šviesų audinio gabalą tuomet, kai dėl gedimo priversti palikti automobilį kelkraštyje ir trumpam pasišalina ieškoti pagalbos arba kviesti techninę tarnybą.

Šis ženklas atlieka kelias funkcijas. Pirmiausia jis informuoja kitus eismo dalyvius ir gelbėjimo tarnybas, kad automobilyje, tikėtina, nėra žmonių, kuriems reikėtų skubios pagalbos. Antra, jis leidžia suprasti, kad transporto priemonė nėra apleista ir savininkas ketina sugrįžti. Trečia, kai kuriose vietovėse tai gali būti signalas tvarkos palaikymo tarnyboms neskubėti priimti sprendimo dėl automobilio nutempimo, nes sustojimas laikinas.

Vis dėlto šio ženklo prasmė JAV gali skirtis priklausomai nuo valstijos. Pavyzdžiui, Šiaurės Karolinoje balta medžiaga ant veidrodėlio dažniausiai reiškia automobilio gedimą ir kartu nurodo, kad jis nebuvo paliktas likimo valiai.

Minesotoje tas pats signalas kartais aiškinamas kitaip: jis gali rodyti staigius vairuotojo ar keleivių sveikatos sutrikimus. Kai kuriais atvejais tai net suprantama kaip ženklas, jog vairuotojas sąmoningai gali pažeisti kelių eismo taisykles, nes yra gyvybei pavojingoje situacijoje ir skuba į ligoninę.

Taip pat pabrėžiama, kad tokia signalizavimo forma labiau paplitusi ten, kur įspėjamasis trikampis nėra privaloma automobilio įranga. Tokiose vietose vairuotojai ieško alternatyvių būdų pranešti apie gedimą ar išskirtines aplinkybes.

Lietuvoje (kaip ir daugelyje Europos šalių) baltas rankšluostis ant nevažiuojančio automobilio nėra nei įprastas, nei visuotinai atpažįstamas ženklas. Dėl to jis gali klaidinti kitus eismo dalyvius: vieni tai gali palaikyti pagalbos šauksmu, kiti – pavojaus signalu. Tokia dviprasmybė kartais gali sukelti nereikalingas reakcijas, pavyzdžiui, be būtinybės stabdyti automobilius ar kviesti tarnybas.

Todėl svarbiausia vadovautis Lietuvoje galiojančiomis taisyklėmis. Sugedus automobiliui reikia įjungti avarinius žibintus ir pastatyti įspėjamąjį trikampį nustatytu atstumu nuo transporto priemonės. Taip situacija tampa aiški ir suprantama visiems eismo dalyviams.