Švieži abrikosai – vieni lengviausių sezoninių vaisių: 100 gramų jų turi apie 48 kilokalorijas. Be vandens ir natūralaus saldumo, jie suteikia skaidulų, kurios prisideda prie sotumo ir reguliaraus virškinimo.
Dažniausiai minimas jų privalumas – kalis, svarbus elektrolitas. Kalis padeda palaikyti skysčių pusiausvyrą, normalų raumenų darbą ir nervinių impulsų perdavimą, taip pat prisideda prie normalios kraujospūdžio kontrolės, jei jo gaunama pakankamai su mityba.
Džiovintuose abrikosuose mineralai tampa kur kas labiau koncentruoti, nes pašalinama didžioji dalis vandens. Dėl to 100 gramų džiovintų abrikosų gali turėti apie 1 100 miligramų kalio, tačiau kartu ženkliai išauga ir energinė vertė – dažnai iki maždaug 240 kilokalorijų.
Praktikoje tai reiškia, kad švieži abrikosai labiau tinka kasdieniam užkandžiui, ypač jei siekiama mažinti suvartojamų kalorijų kiekį. Džiovintus abrikosus verta laikyti labiau priedu, o ne neribojamu užkandžiu, nes įprastoje porcijoje greitai susidaro daugiau cukrų ir kalorijų.
Abrikosai taip pat vertinami dėl beta karoteno, iš kurio organizmas gamina vitaminą A, svarbų regėjimui ir imuninei sistemai. Juose aptinkama ir antioksidantų, tarp jų vitaminų C ir E, o kai kuriuose šaltiniuose akcentuojami ir akims naudingi karotenoidai liuteinas bei zeaksantinas.
Geriausia abrikosus valgyti žalius, gerai prinokusius ir, jei įmanoma, su odele – taip gaunama daugiau skaidulų. Jie tinka su natūraliu jogurtu, kefyru ar varške, gali pagardinti košes, o sūresniuose deriniuose dažnai naudojami salotose su feta, riešutais ar paukštiena.
Už sezono ribų galima rinktis šaldytus ar džiovintus abrikosus. Šaldyti tinka kokteiliams ir desertams, o džiovinti – košėms, granolai ar kepiniams, tik svarbu atkreipti dėmesį į porciją ir rinktis variantus be pridėtinio cukraus.
Leave a Reply