Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) prieš šią savaitę vyksiantį valdančiosios tarybos posėdį paragino nares imtis skubių veiksmų dėl įtemptos dyzelino pasiūlos pasaulyje. Agentūros vykdomasis direktorius Fatihas Birolis kreipėsi į vyriausybes, ragindamas paspartinti jau anksčiau sutartus strateginių atsargų išleidimus, pirmenybę teikiant būtent dyzelinui.
Pasak IEA, dalis šalių dar nėra iki galo įvykdžiusios įsipareigojimų, prisiimtų kovo mėnesį, kai buvo sutarta į rinką išleisti 400 mln. barelių naftos. Agentūra prašo likusias apimtis išleisti greičiau, o kai kurios valstybės, kaip pažymima, jau yra pateikusios daugiau, nei buvo pažadėjusios.
Be to, šalys narės paprašytos įvertinti, ar reikalingi papildomi dyzelino išleidimai iš strateginių rezervų. Jei taip, vyriausybės raginamos pateikti aiškų planą, kokius kiekius galėtų pasiūlyti ir kokiu grafiku tai būtų padaryta.
Kas stumia dyzelino kainas aukštyn
Dyzelino kainas pastaruoju metu kelia keli vienu metu susidėję veiksniai: sutrikęs žaliavinės naftos gabenimas, rafinavimo pajėgumų ribojimai ir geopolitiniai konfliktai. Straipsnyje minimi trikdžiai Persijos įlankos regione ir rafinerijų pažeidimai reiškia, kad net ir atsigavus žaliavos srautams, degalų pasiūla gali atsilikti nuo paklausos.
Rinkos dalyviai akcentuoja ir struktūrinę problemą: dyzelino rinka dažnai būna jautresnė nei benzino, nes dyzelinas plačiai naudojamas logistikoje, pramonėje ir žemės ūkyje. Kai pasiūla susitraukia, kainų šuoliai greičiau persiduoda prekių transportui ir galiausiai vartotojų kainoms.
Ką svarstys IEA ir G7
IEA valdančioji taryba šiuos klausimus turėtų aptarti spalio 15 dieną. Iki posėdžio agentūra siekia gauti patvirtinimus, kad likusios kovo mėnesio kvotos bus įgyvendintos, o prireikus būtų galima susitarti ir dėl papildomų dyzelino išleidimų.
G7 jau anksčiau skelbė apie planus išleisti iki 100 mln. barelių naftos, siekiant suvaldyti energijos kainas. Vis dėlto straipsnyje minimas vidinis dokumentas rodo, kad šios apimtys iš esmės būtų skirtos ne naujai priemonei, o neįvykdytų ankstesnių įsipareigojimų užbaigimui, todėl rinkai tai gali reikšti mažesnį efektą, nei tikisi vartotojai.
Dokumente teigiama, kad iš 400 mln. barelių plano jau buvo išleista 326 mln. barelių, o dėl kai kurių šalių perteklinio įvykdymo G7 įvardytas 100 mln. barelių kiekis teoriškai tilptų į tą patį ankstesnį veiksmų paketą, jei visos valstybės įvykdytų pažadus.
Sankcijos, Rusijos dyzelinas ir poveikis Europai
IEA pareiškimas pasirodė po žinių apie Jungtinių Amerikos Valstijų sprendimą laikinai sušvelninti sankcijas rusiškam dyzelinui, leidžiant jo prekybą ir pristatymą iki 2027 metų balandžio 7 dienos, įskaitant importą į Jungtines Amerikos Valstijas. Maskva paskelbė esanti pasirengusi tiekti naftą ir naftos produktus pasaulinėms rinkoms.
„Esu įsitikinęs, kad tai teigiamai paveiks visą pasaulio ekonomiką“, – sakė Vladimiras Putinas, cituojamas Rusijos pusės pranešime.
Europos sankcijos, kaip nurodoma, išlieka, tačiau bet koks papildomas dyzelino kiekis pasaulinėje rinkoje teoriškai galėtų mažinti kainų spaudimą. Vis dėlto realus poveikis priklausys nuo to, kiek dyzelino Rusija pajėgs pagaminti ir pristatyti, nes rafinerijų pažeidimai riboja gamybą.
Tuo metu etaloninės „Brent“ naftos kaina, kaip skelbiama, išliko virš 100 JAV dolerių už barelį ribos. Perskaičiavus pagal apytikrį 0,92 euro už JAV dolerį kursą, tai sudaro apie 92 eurus už barelį, o Europos dyzelino ateities sandoriai smuko apie 3 proc., iki maždaug 1 437 JAV dolerių už toną, tai yra apie 1 320 eurų už toną.
IEA tikisi, kad koordinuotas strateginių atsargų panaudojimas galėtų sumažinti šoką rinkoje, tačiau pabrėžia, kad sprendimų efektyvumą lems greitis ir tai, ar visos šalys realiai įvykdys prisiimtus įsipareigojimus.
Leave a Reply