Tag: Mityba

  • Gydytojai griauna pusryčių mitus: ar tikrai citrusai ir košės kenkia tuščiu skrandžiu?

    Gydytojai griauna pusryčių mitus: ar tikrai citrusai ir košės kenkia tuščiu skrandžiu?

    Socialiniuose tinkluose nuolat kartojami patarimai apie pusryčius dažnai skamba kaip griežtos taisyklės: esą citrusai, košės ar aštresnis maistas ryte neva „suėda“ skrandį ir sukelia opas. Tačiau šiuolaikinė gastroenterologija šiuos teiginius vertina gerokai ramiau ir pabrėžia kontekstą: daug kas priklauso nuo žmogaus sveikatos ir pasirinkto produkto sudėties.

    Gydytojai primena, kad skrandžio terpė natūraliai yra labai rūgšti, todėl vien citrusinių vaisių rūgštys sveikam žmogui paprastai nėra priežastis opoms atsirasti. Opaligę dažniausiai lemia kiti veiksniai, o ne konkretus vaisius ar stiklinė sulčių ryte.

    Citrusai tuščiu skrandžiu

    Teiginys, kad citrusai ryte „sudirgina gleivinę“ ir dėl to atsiranda opa, dažniausiai neatitinka mokslo žinių apie skrandžio rūgštingumą. Kita vertus, kai kuriems žmonėms rūgštesni produktai gali sustiprinti nemalonius pojūčius, ypač jei yra padidėjęs jautrumas.

    Didžiausias atsargumas reikalingas tiems, kuriems diagnozuotas gastritas, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa arba gastroezofaginio refliukso liga. Tokiais atvejais rūgštūs produktai gali paaštrinti rėmenį, deginimą ar skausmą, todėl mitybą verta aptarti su gydytoju.

    Košės ir dribsniai: ne visi vienodi

    Mitai dažnai suplaka į vieną krūvą visas kruopas ir dribsnius, nors poveikis organizmui labai skiriasi. Pilno grūdo produktai, tokie kaip avižos ar grikiai, paprastai suteikia ilgesnį sotumą, daugiau skaidulų ir tolygesnę energiją dienos pradžiai.

    Kita situacija su saldintais pusryčių dribsniais, balta duona ar bandelėmis, kuriose daug greitųjų angliavandenių. Tokie pusryčiai gali lemti staigesnį gliukozės šuolį ir vėlesnį kritimą, po kurio greitai vėl norisi valgyti.

    Aštrus ir riebus maistas ryte

    Įspėjimai dėl itin riebaus ar aštraus maisto ryte turi daugiau realaus pagrindo, tačiau svarbu tikslumas. Toks maistas daliai žmonių gali apsunkinti virškinimą, skatinti rėmenį, pilvo sunkumą ar refliukso simptomus, ypač jei tai kartojasi nuolat.

    Vis dėlto sveikam žmogui vienas aštresnis patiekalas pusryčiams paprastai nesukelia „mechaninių pažeidimų“ ar staigaus uždegimo. Problemos dažniau kyla tada, kai jau yra virškinamojo trakto sutrikimų arba mityba ilgą laiką išlieka nesubalansuota.

    Specialistai pabrėžia, kad universaliausia kryptis yra subalansuoti pusryčiai, kuriuose yra baltymų, sudėtinių angliavandenių ir gerųjų riebalų. Praktikoje tai gali būti košė su riešutais ir vaisiais, natūralus jogurtas su uogomis, kiaušiniai su daržovėmis ar pilno grūdo duona su baltyminiu priedu.

  • Gydytoja įspėja: nuo spalio šį produktą verta valgyti kas savaitę – nauda nustebins

    Gydytoja įspėja: nuo spalio šį produktą verta valgyti kas savaitę – nauda nustebins

    Rudeniui pereinant į žiemą, kai saulės mažiau, o peršalimų sezonas įsibėgėja, gydytojai vis dažniau primena apie vieną riziką – vitamino D trūkumą. Jis susijęs ne tik su kaulų sveikata, bet ir su normalia imuninės sistemos veikla.

    Šeimos gydytojų praktikoje tai ypač aktualu žmonėms, kurie didžiąją dienos dalį praleidžia patalpose, dirba biuruose ar nuotoliu. Trumpėjant dienoms natūralios šviesos gaunama mažiau, todėl daliai gyventojų vitaminas D gali sumažėti iki nepakankamo lygio.

    Zivys kaip natūralus pasirinkimas

    Kaip paprastesnį mitybos sprendimą medikai dažnai įvardija riebias žuvis. Tarp dažniausiai minimų pasirinkimų yra lašiša, silkė ir skumbrė – produktai, kuriuose natūraliai aptinkama vitamino D.

    Rekomendacija paprasta: nuo spalio įsivesti taisyklę bent kartą per savaitę į meniu įtraukti riebios žuvies patiekalą. Be vitamino D, žuvis taip pat yra baltymų šaltinis, o tai svarbu raumenų funkcijai ir bendrai organizmo būklei.

    Kada vien mitybos gali neužtekti?

    Specialistai pabrėžia, kad vien mityba ne visada padengia individualų vitamino D poreikį, ypač jei žmogus mažai būna lauke arba turi didesnę trūkumo riziką. Tokiais atvejais verta pasitarti su šeimos gydytoju dėl tyrimų ir, jei reikia, papildų.

    Taip pat primenama, kad imuniteto stiprinimas nėra vieno produkto nuopelnas. Subalansuota mityba, pakankamas miegas ir reguliarus judėjimas dažniausiai daro didžiausią poveikį, o stebuklingų maisto produktų, galinčių akimirksniu apsaugoti nuo ligų, nėra.

    Saldumynai ir greitieji angliavandeniai

    Atvėsus orams daug kas dažniau renkasi saldumynus ar krakmolingus užkandžius, nes jie trumpam suteikia energijos ir pagerina nuotaiką. Tačiau po staigesnio energijos šuolio neretai seka greitesnis nuovargis ir vėl grįžta noras užkąsti saldžiai.

    Gydytojai pataria šį ratą stabdyti paprastais įpročiais: reguliariai valgyti, rinktis daugiau daržovių, vaisių ir baltymų šaltinių. Praktinė gairė, kuri dažnai kartojama mitybos rekomendacijose, yra siekti kelių daržovių ir vaisių porcijų per dieną.

    „Nėra vieno produkto, kuris vienas pats sustiprintų imunitetą labiau nei įprastai – tam svarbiausias yra bendras gyvenimo būdas“, – sako šeimos gydytojai, kalbėdami apie sezoninius peršalimus.

  • Mokslininkai įspėja: ši vaisių forma siejama su retesnėmis širdies ligomis – sultys neprilygsta

    Mokslininkai įspėja: ši vaisių forma siejama su retesnėmis širdies ligomis – sultys neprilygsta

    Ką parodė didelė duomenų analizė

    Tyrėjai iš Šiaurės Dakotos universiteto išanalizavo 371 038 suaugusiųjų sveikatos ir gyvensenos duomenis, vertindami, kaip dažnai jie valgo visus vaisius ir kaip dažnai geria 100 proc. vaisių sultis. Šią informaciją mokslininkai palygino su širdies ir kraujagyslių ligomis bei jų rizikos veiksniais.

    Analizėje buvo atsižvelgta į galinčius daryti įtaką veiksnius, tarp jų amžių, pajamas, išsilavinimą ir rūkymą. Įvertinus šiuos skirtumus, ryškiausiai išsiskyrė būtent ryšys tarp retesnio visų vaisių vartojimo ir prastesnių širdies sveikatos rodiklių.

    Visi vaisiai ir sultys duoda nevienodą signalą

    Žmonės, kurie visus vaisius valgė rečiau, dažniau pranešė turintys padidėjusį kraujospūdį, padidėjusį cholesterolį, taip pat jiems dažniau buvo nustatyta išeminė širdies liga ar buvęs miokardo infarktas. Tuo metu 100 proc. sulčių vartojimo dažnis nesudarė tokio nuoseklaus vaizdo.

    Statistiškai reikšmingi ryšiai sulčių grupėje pasirodė tik dviejose vietose ir skirtingomis kryptimis: dažnesnis sulčių vartojimas buvo siejamas su miokardo infarktu, o retesnis sulčių vartojimas buvo siejamas su didesniu cholesteroliu. Dėl prieštaringų krypčių bendro išvados modelio, kaip visų vaisių atveju, susidaryti nepavyko.

    Kodėl vaisius dažnai pranašesnis už sultis

    Vienas pagrindinių galimų paaiškinimų yra skaidulos. Spaudžiant sultis didelė dalis skaidulų, esančių vaisiuje, pašalinama, o būtent jos gali lėtinti cukrų pasisavinimą ir prisidėti prie palankesnio cholesterolio profilio.

    Reikšmės gali turėti ir polifenoliai bei kiti bioaktyvūs junginiai, kurių kiekis ir sudėtis visame vaisiuje ir sultyse gali skirtis. Be to, sultys paprastai išgeriamos greičiau, todėl lengviau suvartoti didesnį cukrų kiekį, nei suvalgant tiek pat vaisių.

    Tyrime užfiksuotas ir vartojimo dažnio skirtumas: dalyviai visus vaisius vidutiniškai valgė 1,06 karto per dieną, o 100 proc. sultis gėrė apie 0,3 karto per dieną, tai yra maždaug kartą per tris dienas. Mokslininkai pabrėžia, kad šias sąsajas dar reikia tikslinti papildomais tyrimais.

    Tyrėjai akcentuoja, kad rezultatai neįrodo, jog 100 proc. sultys sukelia širdies ligas arba yra savaime žalingos. Vis dėlto bendra žinutė gana aiški: renkantis tarp sulčių ir viso vaisiaus, viso vaisiaus pasirinkimas dažniau siejamas su palankesne širdies ir kraujagyslių sveikata.

    Praktiškai tai reiškia, kad vaisiai turėtų išlikti kasdienės mitybos dalimi, o sultys gali būti tik papildymas, o ne pakaitalas. Jei sultys vartojamos, rekomenduojama rinktis 100 proc. sultis be pridėtinio cukraus ir nepamiršti, kad jos nepakeičia skaidulų gaunamo efekto.

  • Moliūgas ir cukrus kraujyje: viena gaminimo klaida gali viską apversti aukštyn kojomis

    Moliūgas nebūtinai sukelia staigų cukraus kiekio kraujyje šuolį, tačiau tai labai priklauso nuo porcijos dydžio ir paruošimo būdo. Mitybos specialistai pabrėžia, kad pats moliūgas gali būti subalansuotos mitybos dalis ir tiems, kurie stebi gliukozės rodiklius.

    Dažniausiai klaida slypi ne pačiame produkte, o jo pateikime: moliūgas neretai virsta desertų pagrindu, į kurį pridedama daug cukraus, sirupų ar rafinuotų miltų. Tokie priedai keičia bendrą patiekalo maistinę vertę ir gali gerokai paspartinti angliavandenių įsisavinimą.

    Vienoje nedidelėje porcijoje, pavyzdžiui, apie pusėje stiklinės moliūgų tyrės, paprastai būna maždaug 10 gramų angliavandenių ir keli gramai skaidulų. Skaidulos lėtina gliukozės patekimą į kraują, todėl saikingas kiekis dažnai turi palyginti nedidelį glikeminį poveikį.

    Kur slypi didžiausia klaida?

    Problema prasideda tada, kai moliūgas patiekiamas kaip saldus pyragas, bandelės įdaras ar gėrimų sirupas. Tokiu atveju pagrindinę glikeminę naštą sudaro ne moliūgas, o pridėtinis cukrus ir greitai pasisavinami angliavandeniai, todėl gliukozės kontrolė gali tapti sudėtingesnė.

    Jei tikslas yra stabilesnis cukraus kiekis kraujyje, saugesnis pasirinkimas dažniausiai būna keptas moliūgas arba tyrė be pridėtinio cukraus. Taip išlaikomas natūralus produkto skonis ir lengviau kontroliuojamas bendras angliavandenių kiekis.

    Su kuo valgyti, kad poveikis būtų švelnesnis?

    Mitybos specialistai pataria angliavandenių turinčius produktus derinti su baltymais ir nesočiaisiais riebalais, nes tai gali sulėtinti suvalgymo poveikį gliukozei. Praktikoje tai reiškia, kad moliūgas dažnai geriau „veikia“ kartu su natūraliu nesaldintu jogurtu, sėklomis, ankštinėmis kultūromis ar liesais baltymais.

    Toks derinys paprastai suteikia ilgesnį sotumo jausmą ir padeda išvengti greito alkio sugrįžimo, kuris neretai skatina papildomus užkandžius. Vis dėlto net ir pasirinkus palankesnį derinį svarbiausia išlieka saikas, nes per didelė porcija gali padidinti bendrą angliavandenių kiekį.

    Galiausiai, moliūgo atsisakyti vien dėl salstelėjusio skonio dažniausiai nereikia. Daug svarbiau stebėti porcijas, vengti pridėtinio cukraus ir rinktis gaminimo būdus, kurie nepaverčia daržovės desertu su dideliu greitųjų angliavandenių kiekiu.

  • Paprastas kasdienis įprotis gali kenkti smegenims: daug kas tai pamiršta dirbdami

    Paprastas kasdienis įprotis gali kenkti smegenims: daug kas tai pamiršta dirbdami

    Vanduo būtinas normaliai organizmo veiklai: jis padeda palaikyti kraujo tūrį, pernešti maistines medžiagas ir reguliuoti kūno temperatūrą. Skysčių netenkame nuolat, ne tik su šlapimu ar prakaitu, bet ir kvėpuodami, todėl atsargas reikia reguliariai papildyti.

    Kai skysčių gauname per mažai arba jų netenkame daugiau nei įprastai, pavyzdžiui, per karščius, sportuojant, karščiuojant, viduriuojant ar vemiant, gali išsivystyti dehidratacija. Vienas jautriausių organų skysčių trūkumui yra smegenys, nes net nedideli vandens balanso pokyčiai gali paveikti savijautą.

    Mokslinių tyrimų apžvalgos rodo, kad skysčių trūkumas siejamas su prastesne nuotaika, didesniu nuovargiu ir sumažėjusiu budrumu. Tačiau poveikis konkrečioms pažintinėms funkcijoms, tokioms kaip atmintis ar reakcijos laikas, tyrimuose nėra vienodai aiškus, nes daug lemia sąlygos ir tiriama grupė.

    Kada poveikis išryškėja labiausiai?

    Ryškesni pokyčiai dažniau fiksuojami tuomet, kai skysčių netenkama daugiau. Tyrimuose dažnai minima riba, kai kūno masė sumažėja maždaug 2 proc. ar daugiau, tuomet dažniau pastebimas didesnis nuovargis, suprastėjusi nuotaika ir mažesnis dėmesingumas.

    Svarbu tai, kad dehidratacija ne visada prasideda stipriu troškuliu. Įspėjamieji ženklai gali būti burnos džiūvimas, galvos skausmas ar svaigimas, mieguistumas, retesnis šlapinimasis bei tamsesnė šlapimo spalva, taip pat sunkiau susikaupti.

    Jei po kelių valandų darbo prie kompiuterio darosi sunkiau „surinkti mintis“, atsiranda bukas galvos skausmas ar neįprastas mieguistumas, verta prisiminti, kada paskutinį kartą gėrėte vandens. Vis dėlto tokie simptomai gali turėti ir kitų priežasčių, todėl užsitęsus ar stiprėjant savijautai reikėtų pasitarti su gydytoju.

    Kiek vandens iš tikrųjų reikia?

    Populiarus patarimas visiems išgerti tiksliai du litrus vandens per dieną yra supaprastinimas. Europos maisto saugos tarnyba nurodo orientacines bendro vandens suvartojimo reikšmes: apie 2 litrus per dieną moterims ir apie 2,5 litro per dieną vyrams, tačiau kalbama apie visą vandenį iš gėrimų ir maisto.

    Poreikis skiriasi priklausomai nuo kūno sudėjimo, aktyvumo, aplinkos temperatūros ir sveikatos būklės. Jis padidėja sportuojant, per karščius, karščiuojant ar netenkant daugiau skysčių, todėl universalios normos, tinkančios visiems, nėra.

    Prie skysčių balanso prisideda ir maistas: daug vandens turi daržovės bei vaisiai, taip pat sriubos, jogurtai ir kiti didesnio vandeningumo produktai. Kasdienybėje paprasčiausia strategija yra gerti reguliariai visą dieną, ypač dirbant sėdimą darbą, kai troškulio signalai dažnai ignoruojami.

    Kam būtinas didesnis budrumas?

    Ypatingą dėmesį skysčių vartojimui turėtų skirti vyresnio amžiaus žmonės, nes su amžiumi troškulio pojūtis gali silpnėti. Dėl to dehidratacija kartais praslysta nepastebėta, o jos pasekmės gali būti sunkesnės.

    Jeigu atsiranda stiprus silpnumas, sąmonės sutrikimai, alpimas ar kiti ryškūs simptomai, tai gali būti reikšmingos dehidratacijos požymiai. Tokiais atvejais būtina nedelsti ir kreiptis skubios medicinos pagalbos.

  • Šias žuvis senjorams verta valgyti 2 kartus per savaitę: padeda raumenims ir širdžiai

    Šias žuvis senjorams verta valgyti 2 kartus per savaitę: padeda raumenims ir širdžiai

    Kodėl žuvis vyresniame amžiuje svarbi?

    Senstant organizmo mitybos poreikiai keičiasi, o vienas svarbiausių tikslų tampa raumenų masės ir jėgos išsaugojimas. Tam ypač reikalingi visaverčiai baltymai, kurių žuvis paprastai suteikia daug, be to, ji dažnai būna minkštesnė ir lengviau sukramtoma nei dalis mėsos.

    Gydytojai ir mitybos specialistai pabrėžia, kad su amžiumi didėja sarkopenijos, tai yra progresuojančio raumenų masės ir jėgos mažėjimo, rizika. Ši būklė siejama su didesne griuvimų tikimybe, lėtesniu atsistatymu po ligų ir mažesniu savarankiškumu kasdienėje veikloje.

    Omega-3, vitaminas D ir B12: ko ieškoti lėkštėje?

    Kita reikšminga priežastis rinktis žuvį yra omega-3 riebalų rūgštys, ypač EPA ir DHA, kurių daugiausia turi riebios jūrinės žuvys. Jos siejamos su širdies ir kraujagyslių sistemos funkcija, o vyresniame amžiuje tai tampa ypač aktualu dėl dažnesnio padidėjusio kraujospūdžio ir dislipidemijos.

    Žuvis taip pat gali būti svarbus vitamino D ir vitamino B12 šaltinis, be to, joje yra jodo, seleno, fosforo. Kad nauda būtų didžiausia, praktikoje rekomenduojama derinti riebesnes žuvis dėl omega-3 ir liesesnes dėl baltymų bei mažesnio riebalų kiekio.

    Kokias žuvis verta rinktis senjorams?

    Tarp dažniausiai rekomenduojamų variantų minimos lašiša, silkė, sardinės, atlantinė skumbrė ir upėtakis. Šios žuvys padeda lengviau surinkti omega-3 kiekį, o kartu suteikia ir kokybiškų baltymų, reikalingų raumenų būklei palaikyti.

    Silkė ir konservuotos sardinės dažnai yra lengvai prieinamos, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į druskos kiekį. Per didelis natrio vartojimas gali apsunkinti kraujospūdžio kontrolę, todėl sūdyti, marinuoti gaminiai ar paruoštos salotos turėtų būti renkami atsakingai.

    Liesesnės žuvys, tokios kaip menkė, jūrinis lydekas ar polakas, tinka tiems, kurie prasčiau toleruoja riebesnį maistą. Vis dėlto jos paprastai turi mažiau omega-3, todėl neturėtų visiškai pakeisti riebios žuvies, jei tik leidžia sveikata ir mitybos planas.

    Renkantis tuną verta nepamiršti, kad skirtingos rūšys kaupia nevienodą gyvsidabrio kiekį, o didesnės plėšrios žuvys paprastai jo turi daugiau. Dėl to patariama tuną laikyti mitybos įvairove, o ne vienintele nuolatine žuvimi racione.

    Kaip paruošti, kad būtų sveikiau?

    Didelę reikšmę turi gaminimo būdas, nes net ir maistinga žuvis gali tapti sunkiu patiekalu, jei ji storai apvoliojama ir kepama dideliame riebalų kiekyje. Senjorams dažniausiai geriau tinka orkaitėje kepta, garuose ruošiamа arba troškinta žuvis, kuri išlieka minkšta ir lengviau virškinama.

    Taip pat verta riboti stipriai sūdytus, rūkytus, gausiai apdorotus gaminius ir patiekalus su sunkiais padažais. Tai ypač svarbu tiems, kurie turi padidėjusį kraujospūdį, širdies ir kraujagyslių ligų riziką ar padidėjusį cholesterolį.

    Praktiškas orientyras yra du žuvies patiekalai per savaitę, iš kurių bent vienas galėtų būti iš riebios žuvies, turinčios daugiau omega-3. Geriausi rezultatai siejami su įvairove, kai rotuojamos kelios rūšys, taip mažinant ir galimą nepageidaujamų teršalų poveikį.

  • Kava su triguba doze: „Death Wish Coffee“ pupelės šokiruoja kofeino kiekiu, bet ar saugu?

    Rinkoje daugėja itin stiprių gėrimų, žadančių daugiau energijos nei įprastas kavos puodelis, tačiau vienas vardas minimas ypač dažnai. „Death Wish Coffee“ garsėja agresyvia rinkodara ir akcentu, kad tai ne eilinė kava, o produktas ieškantiems maksimalios kofeino dozės.

    Įprastame užplikytos kavos puodelyje dažniausiai būna apie 90–95 miligramus kofeino, nors tikslus kiekis priklauso nuo pupelių rūšies, skrudinimo ir ruošimo būdo. Tuo metu „Death Wish Coffee“ siūlomos „Power Surge“ pupelės deklaruoja apie 210 miligramų kofeino 177 mililitrų puodelyje, t. y. maždaug tris kartus daugiau pagal tūrį nei vidutiniškai.

    Toks skirtumas daugiausia siejamas su pupelių sudėtimi. Nors pasaulyje dominuoja arabikos pupelės, robusta paprastai turi gerokai daugiau kofeino, o kai kurie stiprumą akcentuojantys mišiniai remiasi būtent robustos dalimi. Dėl to kava gali tapti kartesnė ir aštresnė, bet tuo pačiu suteikti stipresnį stimuliuojantį efektą.

    Kuo rizikinga triguba dozė?

    Medicinos ekspertai pabrėžia, kad sveikiems suaugusiesiems įprastai rekomenduojama neviršyti 400 miligramų kofeino per dieną. Jei viename nedideliame „Power Surge“ puodelyje yra apie 210 miligramų, vien toks gėrimas sudaro daugiau nei pusę rekomenduojamos paros ribos.

    Praktikoje rizika didėja, kai stipri kava derinama su kitais kofeino šaltiniais, pavyzdžiui, arbata, energiniais gėrimais, kola ar net kai kuriais papildais. Per didelės dozės dažniau sukelia nerimą, drebulį, širdies plakimo pojūtį, dirglumą, miego sutrikimus ir virškinamojo trakto dirginimą.

    Dar vienas svarbus niuansas yra tai, kad skirtingi žmonės kofeiną toleruoja nevienodai, o jautrumą gali lemti genetika, kūno masė, miego trūkumas, vartojami vaistai ar lėtinės būklės. Nėščiosioms ir žindančioms, taip pat žmonėms, turintiems širdies ritmo sutrikimų ar nerimo sutrikimų, dėl kofeino kiekio verta pasitarti su gydytoju.

    Ar tokia kava bent skani?

    Skonio vertinimai dažnai išsiskiria: vieni giria stiprumą ir poveikį, kiti skundžiasi kartumu bei degėsių natomis. Tai nestebina, nes robustos dalis ir orientacija į kofeino kiekį ne visada sutampa su tuo, ko ieško specialty kavos gerbėjai, vertinantys aromato niuansus ir rūgšties balansą.

    Norintiems išbandyti tokią kavą specialistai pataria pradėti nuo mažesnio kiekio, negerti vėlai vakare ir stebėti organizmo reakciją. Jei tikslas yra budrumas, o ne maksimalus stimuliavimas, dažnai pakanka įprastos kavos arba mažesnės, bet dažniau vartojamos dozės, neperžengiant saugių dienos ribų.

  • Ilgaamžių mėgstamas gėrimas kasdien namuose: ką apie kavą sako tyrimai ir gydytojai

    Ilgaamžių mėgstamas gėrimas kasdien namuose: ką apie kavą sako tyrimai ir gydytojai

    Kava yra vienas dažniausiai geriamų gėrimų pasaulyje, o jos poveikis sveikatai jau seniai kelia diskusijas. Labiausiai žinomas kavos komponentas yra kofeinas, tačiau gėrime taip pat yra chlorogeninių rūgščių ir kitų polifenolių, siejamų su antioksidaciniu poveikiu.

    Didelės apimties mokslinių darbų apžvalgos rodo, kad daugelyje stebėjimo tyrimų kavos vartojimas dažniau siejamas su nauda nei žala. Dažniausiai palankiausios sąsajos fiksuojamos geriant maždaug 3–4 puodelius per dieną, tačiau tai nereiškia, kad būtent kava tiesiogiai pailgina gyvenimą.

    Vienas dažniausiai minimų ryšių yra su 2 tipo cukriniu diabetu: prospektyvinių tyrimų metaanalizės rodo statistiškai mažesnę riziką tarp reguliariai kavą geriančių žmonių. Įdomu tai, kad panašios tendencijos aptinkamos ir vartojant kavą be kofeino, todėl svarbūs gali būti ne vien kofeino, bet ir kitų junginių mechanizmai.

    Ilgą laiką buvo manoma, kad kava kenkia širdžiai, tačiau naujesni duomenys piešia sudėtingesnį vaizdą. Apžvalgos nurodo, kad daugumai sveikų žmonių reguliarus, saikingas vartojimas, dažnai įvardijamas kaip 2–3 puodeliai per dieną, paprastai nesiejamas su didesne aritmijų rizika, nors individualus jautrumas skiriasi.

    Per didelis kofeino kiekis kai kuriems žmonėms gali sukelti nerimą, rankų drebėjimą, miego sutrikimus ar širdies plakimą. JAV Maisto ir vaistų administracija nurodo, kad daugumai sveikų suaugusiųjų iki 400 miligramų kofeino per dieną paprastai laikoma riba, kuri dažniausiai nesukelia neigiamų pasekmių.

    Svarbus ne tik puodelių skaičius, bet ir paruošimo būdas. Espresso ir nefiltruota kava gali turėti daugiau diterpenų, ypač kafestolio ir kahveolio, o šie junginiai, vartojant daugiau, gali didinti bendrojo ir MTL cholesterolio rodiklius.

    Tai patvirtina ir dalis populiacinių tyrimų, kuriuose didesnis espresso kiekis siejamas su kiek aukštesnėmis cholesterolio reikšmėmis. Dėl to mitybos specialistai dažnai pabrėžia, kad kavą verta vertinti kaip kasdienį įprotį, kuriam galioja saiko taisyklė, o ne kaip gėrimą be ribų.

    Kalbant apie ilgaamžiškumą, dažnai minimos vadinamosios mėlynosios zonos, kuriose gyvena neįprastai daug garbaus amžiaus sulaukiančių žmonių. Kava tradiciškai geriama tokiose vietovėse kaip Ikaria Graikijoje, Sardinija Italijoje ar Nikojos regionas Kosta Rikoje, tačiau jų ilgaamžiškumas siejamas ir su aktyviu gyvenimu, stipriais socialiniais ryšiais bei mažiau perdirbtu maistu.

    Atskiruose tyrimuose, nagrinėjusiuose vyresnius Ikarijos gyventojus, tradicinė graikiška kava buvo siejama su geresniais kraujagyslių endotelio funkcijos rodikliais. Vis dėlto tokie rezultatai savaime neįrodo priežastinio ryšio ir negali būti laikomi garantu, kad kava apsaugo nuo ligų.

    Praktinė išvada paprasta: daugumai sveikų žmonių kava gali būti subalansuotos mitybos dalis, jei ji geriama saikingai ir nepadauginama cukraus ar kaloringų priedų. O turint širdies ritmo sutrikimų, nerimo ar miego problemų, dėl tinkamo kiekio verta pasitarti su gydytoju ir stebėti individualią organizmo reakciją.

  • Baltymų mada užvaldė parduotuves: mitybos specialistė paaiškino, kada tai tik marketingas

    Baltymais praturtinti batonėliai, jogurtai, desertai ir gėrimai per pastaruosius metus tapo įprasta prekybos centrų lentynų dalimi. Gamintojai vis dažniau pabrėžia didelį baltymų kiekį, žadėdami daugiau sotumo, geresnį atsistatymą po sporto ir patogų būdą maitintis subalansuotai.

    Vis dėlto mitybos specialistai primena, kad užrašas ant pakuotės dar negarantuoja, jog produktas yra naudingas kasdienai. Vertę lemia ne vien baltymų skaičius, bet ir sudėtis, pridėtinio cukraus kiekis, riebalai, saldikliai bei bendra energinė vertė.

    Kam baltyminiai produktai išties praverčia?

    Tokie produktai dažniausiai pasirenkami dėl patogumo, kai nėra laiko pilnaverčiam maistui, o baltymų racione trūksta. Jie gali būti naudingi aktyviai sportuojantiems, fiziškai dirbantiems, taip pat žmonėms, kuriems dėl apetito, amžiaus ar sveikatos būklės sudėtingiau surinkti pakankamą baltymų kiekį iš įprasto maisto.

    Mitybos specialistai dažnai remiasi bendra kryptimi, kad daugumai sveikų suaugusiųjų per parą pakanka apie 0,8 gramo baltymų vienam kūno masės kilogramui, o sportuojantiems poreikis gali būti didesnis. Tačiau net ir tuomet patogūs baltyminiai užkandžiai turėtų likti priedu, o ne pagrindu.

    Kodėl užrašas baltyminis gali klaidinti?

    Baltyminis batonėlis gali turėti daugiau baltymų nei įprastas saldus užkandis, bet kartu būti gausus cukraus ar sočiųjų riebalų. Kai kuriuose produktuose nemažą dalį sudėties sudaro saldikliai ir itin perdirbtos sudedamosios dalys, todėl vien baltymų kiekis neparodo viso vaizdo.

    „Yra ir naudos, ir stipraus marketingo. Baltymai organizmui tikrai reikalingi, o tokie produktai gali padėti, kai iš įprasto maisto jų pritrūksta. Tačiau užrašas ant pakuotės savaime nepadaro produkto sveikesnio, vis tiek reikia žiūrėti į sudėtį, cukrų, riebalus ir bendrą kaloringumą“, – sakė mitybos specialistė Julija Dragulova.

    Ekspertai pataria vertinti ir porcijos dydį, nes reklamuojamas „didelis baltymų kiekis“ neretai apskaičiuotas visai pakuotei, o ne vienai porcijai. Ne mažiau svarbu prisiminti, kad baltymai nėra vienintelis kokybiško užkandžio kriterijus: svarbios skaidulos, mikroelementai ir kuo mažesnis pridėtinio cukraus kiekis.

    Baltymus lengva gauti ir iš įprasto maisto

    Baltymų šaltinių netrūksta kasdieniame racione: mėsa, žuvis, kiaušiniai, varškė, ankštiniai, taip pat riešutai ir sėklos gali padėti pasiekti tikslą be specialių užrašų ant pakuotės. Daugeliui žmonių būtent įvairus, mažiau perdirbtas maistas išlieka paprasčiausias kelias užtikrinti organizmui reikalingas medžiagas.

    Baltyminiai jogurtai ar batonėliai gali būti patogus sprendimas kelionėje ar po treniruotės, tačiau jų nereikėtų nei sureikšminti, nei laikyti privaloma kasdienio meniu dalimi. Galiausiai svarbiausia, kaip konkretus produktas dera jūsų mityboje ir ar jo sudėtis atitinka realius poreikius.

  • Kava ir juoda arbata į šalį? Šis natūralus gėrimas, rodo tyrimai, padeda mažinti kraujospūdį

    Ieškantiems alternatyvos kavai ar juodajai arbatai vis dažniau siūlomas džiovintų hibisko žiedų gėrimas. Jis išsiskiria rubino spalva ir gaiviu, lengvai sutraukiančiu skoniu, kuris neretai lyginamas su spanguolėmis ar granatais.

    Hibisko užpilas tinka gerti tiek karštas vėsesniu metų laiku, tiek atšaldytas kaip vasariškas gėrimas su ledukais. Dėl to jis dažnai pasirenkamas norint sumažinti kofeino vartojimą, ypač vakarais.

    Ką rodo klinikiniai tyrimai?

    Moksliniai duomenys hibiską sieja su kraujospūdžio mažėjimu. Metaanalizė, apžvelgusi 17 klinikinių tyrimų ir publikuota mokslo žurnale Nutrition Reviews, parodė, kad reguliariai vartojant hibisko užpilą sistolinis kraujospūdis vidutiniškai sumažėdavo daugiau nei 7 mmHg.

    Sveikatos specialistai pabrėžia, kad toks pokytis daliai žmonių gali būti kliniškai reikšmingas, ypač jei kartu koreguojama mityba ir fizinis aktyvumas. Vis dėlto hibiskas nėra vaistas, todėl diagnozuotos hipertenzijos atveju gydymo savavališkai keisti nereikėtų.

    Taip pat svarbu įvertinti individualias aplinkybes. Jei vartojate kraujospūdį mažinančius vaistus ar turite lėtinių ligų, dėl reguliaraus hibisko vartojimo verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

    Kaip tinkamai paruošti hibisko užpilą?

    Užpilui dažniausiai pakanka į puodelį įberti vieną kaupiną arbatinį šaukštelį džiovintų hibisko žiedlapių ir užpilti karštu, bet ne verdančiu vandeniu. Rekomenduojama vandens temperatūra apie 90 laipsnių.

    Gėrimą patariama plikyti uždengtą 5–10 minučių, priklausomai nuo norimo intensyvumo. Jei skonis atrodo per aitrus, jį galima sušvelninti nedideliu kiekiu medaus, taip pat pagardinti apelsino ar obuolio skiltele arba cinamonu.

    Atšaldytas hibisko gėrimas gali tapti alternatyva saldiesiems gaiviesiems gėrimams, tačiau pridėtinio cukraus kiekį verta kontroliuoti. Norint ilgalaikės naudos kraujospūdžiui, svarbiausia išlieka bendras gyvenimo būdas: druskos ribojimas, svorio kontrolė, judėjimas ir pakankamas miegas.