CP v2

Tag: Mityba

  • Moterys po 50-ies: 6 paprasti vakaro įpročiai, kurie gali pagerinti miegą ir savijautą

    Perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiu daugelis moterų susiduria su miego sutrikimais, naktiniu prakaitavimu ir karščio bangomis, o tai ilgainiui atsiliepia energijai bei bendrai savijautai. Specialistai pabrėžia, kad vakaro rutina gali turėti didelę reikšmę miego kokybei, ypač kai organizme vyksta hormoniniai pokyčiai.

    Vienas dažniausių patarimų – atsisakyti alkoholio vakare. Alkoholis kai kuriems žmonėms gali padėti greičiau užmigti, tačiau dažnai suprastina miego struktūrą, didina prabudimų tikimybę ir ryte palieka didesnį nuovargį. Jei norisi vakarinio gėrimo ritualo, verta rinktis nealkoholinius variantus.

    Kai kuriose publikacijose kaip alternatyva minimos rūgščiųjų vyšnių sultys, siejamos su natūraliais junginiais, dalyvaujančiais miego reguliavime. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad reakcija individuali, o sergant cukriniu diabetu ar ribojant cukrų reikėtų atidžiai vertinti tokio gėrimo sudėtį ir kiekį.

    Po 50 metų raumenų masė natūraliai mažėja, o menopauzės metu šis procesas gali spartėti dėl estrogenų pokyčių. Dėl to vakare gali praversti lengvas baltymų turintis užkandis, pavyzdžiui, graikiškas jogurtas ar varškė, ypač jei dieną buvo fizinio aktyvumo. Tokia mitybos detalė kai kurioms moterims padeda palaikyti sotumą ir atsigavimą per naktį.

    Ne mažiau svarbi ir burnos higiena prieš miegą. Su amžiumi dažnėja dantenų problemos, burnos sausumas ir kiti pokyčiai, kurie gali turėti įtakos ne tik dantims, bet ir bendrai sveikatai bei gyvenimo kokybei. Reguliarus dantų valymas ir tarpdančių priežiūra yra paprastas, bet reikšmingas vakaro įprotis.

    Praktinis patarimas – šalia lovos pasistatyti stiklinę vandens. Naktinis prakaitavimas ar šiltesnė patalpa gali didinti skysčių netekimą, todėl vanduo po ranka kartais padeda greičiau nusiraminti ir grįžti į miegą. Vis dėlto verta stebėti, ar gausus gėrimas vakare nedidina prabudimų dėl dažnesnio noro šlapintis.

    Kalbant apie papildus, dažnai minimas magnio glicinatas kaip viena lengviau toleruojamų formų. Magnis svarbus nervų sistemai ir raumenų atsipalaidavimui, tačiau papildus reikėtų vartoti atsakingai: įvertinti sąveikas su vaistais ir pasitarti su gydytoju ar vaistininku, ypač turint inkstų funkcijos sutrikimų.

    Dar viena paprasta priemonė – diafragminis kvėpavimas, kai lėtai įkvepiama per nosį, leidžiant kilti pilvui, o tada ramiai iškvepiama. Toks kvėpavimas gali sumažinti įtampą ir padėti kūnui pereiti į poilsio būseną, o ilgalaikėje perspektyvoje prisidėti prie geresnės miego higienos.

    Jei miego problemos tęsiasi kelias savaites, vargina stiprūs naktiniai simptomai ar ryškiai krenta darbingumas, verta kreiptis į šeimos gydytoją ar ginekologą. Kartais pakanka koreguoti įpročius, tačiau daliai moterų gali prireikti išsamesnio ištyrimo ir individualiai parinkto gydymo.

  • Močiutės kolageno triukas grįžta: mėsos drebučiai odai ir sąnariams – ką sako mokslas?

    Drebučiai ir mėsos želė daugeliui siejasi su tradicine virtuve, tačiau pastaruoju metu šis patiekalas vėl minimas ir kaip natūralus kolageno šaltinis. Kolagenas yra baltymas, sudarantis didelę jungiamojo audinio dalį, todėl jis svarbus odai, kremzlėms, sausgyslėms ir kaulams. Su amžiumi kolageno gamyba organizme mažėja, o tai siejama su odos elastingumo pokyčiais ir didesniu sąnarių diskomfortu.

    Moksliniai tyrimai dažniausiai vertina ne pačius drebučius, o geriamuosius kolageno peptidus, kurie gaminami hidrolizuojant kolageną į lengviau įsisavinamas daleles. Dalis klinikinių tyrimų rodo, kad kelių mėnesių kolageno peptidų vartojimas gali pagerinti odos drėgmę ir elastingumą, o kai kuriems žmonėms sumažinti sąnarių skausmą, ypač esant krūviui. Vis dėlto poveikis nėra stebuklingas, o rezultatai priklauso nuo dozės, vartojimo trukmės, amžiaus, mitybos ir bendros sveikatos.

    Drebučiuose kolageno išties yra, nes ilgai verdant kiaulių ar galvijų kojas, sąnarius, odą ir kaulus į sultinį pereina jungiamojo audinio baltymai. Tačiau suvalgytas kolagenas virškinimo metu suskaidomas į aminorūgštis ir mažesnius peptidus, todėl organizmas jį naudoja pagal poreikį, o ne automatiškai „nuneša“ į veidą ar sąnarius. Dėl to mėsos drebučius verta vertinti kaip baltymų šaltinį, o ne garantuotą grožio procedūrą lėkštėje.

    Norint, kad drebučiai būtų maistingi, svarbiausia rinktis dalis, kuriose gausu kremzlės ir odos, ir virti ilgai, ant mažos kaitros. Įprastai siekiama, kad sultinys sustingtų be papildomos želatinos, nes tai reiškia, kad išsiskyrė pakankamai natūralių baltymų. Skonį ir maistinę vertę padeda subalansuoti daržovės, prieskoniai, o druską verta riboti, nes didesnis natrio kiekis mityboje siejamas su kraujospūdžio didėjimu.

    Ekspertai taip pat primena, kad didžiausia rizika slypi ne kolagene, o bendrame patiekalo profilyje. Drebučiai dažnai būna riebūs, o kai kuriuose receptuose netrūksta druskos, todėl žmonėms, turintiems padidėjusį cholesterolį, aukštą kraujospūdį ar sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, verta rinktis liesesnę mėsą ir mažesnes porcijas. Jei tikslas yra oda, plaukai ir nagai, svarbiausi išlieka pakankamas baltymų kiekis, vitaminas C, cinkas, varis, kokybiškas miegas ir apsauga nuo saulės.

    Jei norisi praktiško sprendimo, drebučius galima gaminti iš kiaulių kojų, jautienos sąnarių ar vištos dalių su oda, ilgai verdant ir nugraibant riebalus. Atvėsinus sultinį patogu nuimti sustingusį riebalų sluoksnį, taip sumažinant bendrą riebumą. O svarbiausia taisyklė išlieka paprasta: tradiciniai drebučiai gali būti skanus ir sotus patiekalas, tačiau geriausiai veikia tuomet, kai yra subalansuotos mitybos dalis, o ne vienintelis „kolageno planas“.

  • „Consumer Reports“ sudėliojo geriausių itališkų padažų reitingą: „Rao’s“ liko už borto

    Daugelio virtuvėse stiklainis pomidorinio padažo makaronams yra kasdienybė: jis gelbsti, kai reikia greitos vakarienės, ir tampa atsarginiu planu netikėtoms situacijoms. Vis dėlto nauja „Consumer Reports“ atlikta daugiau nei 40 populiarių stiklainiuose parduodamų padažų apžvalga parodė, kad geriausiai įvertintas pasirinkimas nėra plačiai žinomas „Rao’s“.

    Vertinime aukščiausias pozicijas užėmė mažiau natrio turintys marinara tipo padažai, kuriuos „Consumer Reports“ išskyrė kaip sėkmingą kompromisą tarp skonio ir mitybinės sudėties. Tarp lyderių paminėti „The Silver Palate“ ir „Victoria“ produktai, o „Rao’s“ gavo aukštą, bet ne pirmą įvertinimą.

    „Consumer Reports“ bandymų metodikoje didesnis svoris suteiktas maistingumui nei skoniui. Pirmiausia buvo vertinamas druskos, cukraus ir sočiųjų riebalų kiekis porcijoje, vėliau analizuotas skonis ir galiausiai atsižvelgta į kainos bei kokybės santykį.

    Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad beveik pusė išbandytų padažų buvo rekomenduoti dėl dviejų priežasčių vienu metu: jie pasirodė skanūs ir kartu turėjo palankesnius mitybinius rodiklius. Tai rodo, kad stiklainiuose parduodami padažai vis dažniau kuriami taip, kad atitiktų augantį pirkėjų poreikį rinktis mažiau druskos ir pridėtinio cukraus turinčius produktus.

    Dar viena išvada aktuali skeptikams, manantiems, kad mažiau druskos turintys padažai būtinai bus prėskesni. Apžvalga leidžia manyti, kad dalis gamintojų sugeba išlaikyti ryškų pomidorų ir žolelių profilį net sumažinus natrio kiekį, o kai kurie aukštai įvertinti variantai skoniu priartėja prie naminių.

    Ekspertai taip pat primena, kad stiklaininis padažas daugeliui namų virtuvės šeimininkų yra tik bazė. Prie jo dažnai pridedama keptos vištienos, daržovių, žolelių ar prieskonių, o norint sodresnio skonio galima naudoti ir nedidelį kiekį vyno ar kitų receptuose įprastų ingredientų.

    Marinara tipo padažai sudarė didelę dalį reitinge vertintų produktų, todėl pirkėjams, ieškantiems greito sprendimo darbo dienomis, atsiranda daugiau aiškumo, į ką verta atkreipti dėmesį parduotuvėje. Pagrindinė rekomendacija išlieka paprasta: lyginant etiketes verta tikrinti druskos ir pridėtinio cukraus kiekius, nes skirtumai tarp prekės ženklų gali būti reikšmingi.

  • Ką griežtai riboti vartojant „Ozempic“: produktai, kurie dažniausiai sukelia pykinimą

    Kaip veikia GLP-1 vaistai

    „Ozempic“ ir kiti GLP-1 grupės vaistai mažina apetitą ir sulėtina skrandžio išsituštinimą, todėl sotumas ateina greičiau ir trunka ilgiau. Dėl to daliai žmonių sumažėja suvartojamų kalorijų kiekis, o kartu gali kristi svoris.

    Šie vaistai taip pat veikia cukraus kiekio kraujyje kontrolę, skatindami insulino išsiskyrimą, kai gliukozės padaugėja, ir mažindami gliukagono sekreciją. Tačiau organizmo poreikis baltymams, skysčiams ir mikroelementams niekur nedingsta.

    Praktikoje didžiausia rizika atsiranda tuomet, kai dėl sumažėjusio alkio pradedama praleidinėti valgymus ir gerti per mažai skysčių. Tai gali baigtis nuolatiniu pykinimu, silpnumu, vidurių užkietėjimu, o svoriui krentant per greitai gali mažėti raumenų masė.

    Ką verta valgyti pirmiausia

    Kadangi sotumas užklumpa greitai, medikai dažnai rekomenduoja kiekvieną valgymą pradėti nuo baltymų. Baltymai padeda išsaugoti raumenis ir suteikia ilgiau trunkantį sotumą, ypač kai porcijos sumažėja.

    Dažniausiai gerai toleruojami pasirinkimai yra kiaušiniai, liesa paukštiena, žuvis, varškė ar natūralus jogurtas, o augalinėje mityboje tinka tofu, lęšiai, pupelės ir riešutai. Jei pykinimas vargina, praktiškiau rinktis švelnesnio skonio, neapsunkinančius patiekalus.

    Daržovės turėtų sudaryti reikšmingą raciono dalį, nes jos padeda gauti skaidulų, vitaminų ir mineralų. Naudinga rinktis skirtingų spalvų daržoves, nes skirtingi pigmentai siejami su skirtingomis biologiškai aktyviomis medžiagomis.

    Vaisius ir uogas verta valgyti saikingai, ypač jei cukraus kontrolė jautri arba vaisiai tampa dažnu desertu. Kai kurie dietologai rekomenduoja laikyti juos saldžiu priedu ir orientuotis į maždaug 200 gramų per dieną porciją, dažniau renkantis mažiau cukraus turinčias uogas.

    Produktai, kurie dažniausiai pablogina savijautą

    Vartojant GLP-1 vaistus virškinimas jau būna sulėtėjęs, todėl riebus ir stipriai perdirbtas maistas dažniau sukelia sunkumo jausmą, rėmenį, pykinimą ar viduriavimą. Ypač problemiški gali būti gruzdinti patiekalai ir labai riebūs padažai, nes jie ilgiau užsibūna skrandyje.

    Alkoholis taip pat laikomas rizikingu pasirinkimu, nes gali sustiprinti virškinamojo trakto diskomfortą ir didinti hipoglikemijos tikimybę, ypač žmonėms, kurie kartu vartoja ir kitus gliukozę mažinančius vaistus. Jei žmogus vis tiek renkasi alkoholį, gydytojai paprastai ragina apsiriboti minimaliais kiekiais ir atidžiai stebėti savijautą.

    Jei valgoma per greitai ar porcijos per didelės, pykinimas ir pilvo pūtimas pasireiškia dažniau, nes sotumo signalas ateina anksčiau nei įprastai. Tokiais atvejais dažnai padeda lėtesnis valgymas, mažesnės porcijos ir paprastesni, ne aštrūs patiekalai.

    Svorio kritimo tempas ir kada kreiptis į gydytoją

    Saugus svorio mažėjimas dažnai siejamas su maždaug 1 kilogramo per savaitę tempu, nors individuali dinamika gali skirtis. Jei svoris krenta pastebimai greičiau, atsiranda ryškus nuovargis, galvos svaigimas ar nuolatinis pykinimas, tai gali signalizuoti per didelį kalorijų deficitą ar skysčių trūkumą.

    Siekiant to išvengti, praktinė rekomendacija yra valgyti mažomis porcijomis kas kelias valandas ir gerti pakankamai vandens, ypač jei vargina vidurių užkietėjimas. Lengvas pasivaikščiojimas po valgymo kai kuriems žmonėms padeda sumažinti sunkumo jausmą.

    Jei šalutiniai poveikiai nepraeina, stiprėja skausmas, atsiranda vėmimas ar nepavyksta normaliai maitintis, būtina pasitarti su gydytoju. Dozės koregavimas, vartojimo režimo peržiūra ar laikinas švelnesnis racionas dažnai sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į gretutines ligas ir vartojamus vaistus.

  • Gydytoja perspėja: Omega-3 papildai ne visada reikalingi – štai kiek žuvies užtenka sveikatai

    Omega-3 riebalų rūgštys siejamos su širdies ir kraujagyslių, smegenų veiklos bei regėjimo sveikata, tačiau papildai ne visada yra būtini. Gydytojai pabrėžia, kad daugeliu atvejų pakanka tinkamai sudėliotos mitybos, o pagrindinis šaltinis turėtų būti žuvis.

    Kiek žuvies pakanka per savaitę?

    Dažniausiai rekomenduojama per savaitę suvalgyti bent 2 porcijas riebios žuvies, o idealiu atveju – 3. Tai sudarytų apie 250–350 gramų per savaitę, arba maždaug 40–45 gramus per dieną, jei kiekį išskaidytumėte tolygiau.

    Riebios žuvies pasirinkimas nebūtinai turi būti lašiša, kuri dažnai laikoma standartu. Omega-3 galima gauti ir iš įprastesnių, dažnai pigesnių variantų, pavyzdžiui, silkės, sardinių ar skumbrės, kurios taip pat yra vertingas EPA ir DHA šaltinis.

    „Jei lygintume vištieną ir jūrinę žuvį, pavyzdžiui, jūrinį ešerį ar doradą, žuvis dažniau turės daugiau omega-3 riebalų rūgščių nei vištienos ar kalakutienos gabalėlis“, – sakė gydytoja.

    Specialistai akcentuoja, kad balta mėsa savaime nėra žalinga, tačiau žuvies trūkumas racione gali reikšti, kad reguliariai negaunate reikšmingos EPA ir DHA dalies. Būtent šios formos omega-3 paprastai siejamos su didžiausia nauda širdžiai ir kraujotakai.

    Kada omega-3 papildai gali būti naudingi?

    Papildomas omega-3 vartojimas dažniau svarstomas žmonėms, kurių kraujyje padidėjęs trigliceridų kiekis. Trigliceridai yra viena pagrindinių riebalų formų organizme, o didesnės jų reikšmės siejamos su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

    Papildai gali būti aktualūs ir tiems, kurie dėl skonio, alergijų, mitybos įpročių ar kitų priežasčių apskritai nevalgo žuvies. Tokiais atvejais vien mityba pasiekti rekomenduojamą EPA ir DHA kiekį gali būti sudėtinga.

    Atskira grupė yra vegetarai ir veganai. Nors linų sėmenys, ispaninio šalavijo sėklos ir graikiniai riešutai turi alfa-linoleno rūgšties, žmogaus organizmas ją tik nedidele dalimi paverčia į EPA ir DHA, todėl gali būti pasirenkami papildai iš dumblių, kurie yra DHA ir EPA šaltinis.

    Kokios rizikos svarbiausios?

    Didelės omega-3 dozės kai kuriems žmonėms gali didinti kraujavimo riziką. Ypač atsargūs turėtų būti vartojantys kraują skystinančius vaistus ar turintys krešėjimo sutrikimų, nes gali padidėti kraujavimo tikimybė.

    Dar viena dažna praktinė problema – nemalonus poskonis ar atsirūgimas po vartojimo. Tokiu atveju gydytojai dažnai pataria peržiūrėti preparato formą ar kokybę, o ne didinti dozę savarankiškai.

    Daugeliui sveikų suaugusiųjų dažnai minimas orientyras yra apie 250–500 miligramų EPA ir DHA per parą, pirmenybę teikiant maistui. Jei tokio kiekio iš mitybos surinkti nepavyksta, tuomet su specialistu galima aptarti, ar konkrečiu atveju verta rinktis kokybišką omega-3 papildą.

  • Cholesterolį gali mažinti ir be vaistų: 5 produktai, kuriuos vyrams verta valgyti kasdien

    Kaip mityba veikia cholesterolį?

    Padidėjęs mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolis siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Specialistai pabrėžia, kad daliai žmonių reikalingi vaistai, tačiau mitybos korekcijos gali reikšmingai prisidėti prie rodiklių gerinimo.

    Didžiausią naudą dažniausiai duoda tirpios skaidulos ir nesočiosios riebalų rūgštys. Tirpios skaidulos virškinamajame trakte suriša tulžies rūgštis, o organizmui jas atstatant sunaudojama daugiau cholesterolio.

    Pupelės ir lęšiai

    Konservuotos ar virtos pupelės yra vienas paprasčiausių būdų didinti skaidulų kiekį racione. Tyrimai rodo, kad reguliarus ankštinių vartojimas siejamas su mažesniu bendrojo ir MTL cholesterolio lygiu.

    Lęšiai taip pat vertinami dėl skaidulų ir augalinių baltymų, be to, juose yra junginių, siejamų su cholesterolio apykaitos reguliavimu. Praktinis sprendimas paprastas: lęšius ar pupeles patogu dėti į sriubas, salotas ir troškinius.

    Chia sėklos ir avižos

    Chia sėklos turi daug tirpių skaidulų, kurios brinksta skystyje ir lėtina virškinimą. Dėl to jos dažnai rekomenduojamos kaip lengvas priedas prie košės, kokteilio ar per naktį brinkinto pudingo.

    Avižos išsiskiria beta gliukanu – tirpių skaidulų rūšimi, kurios poveikis cholesterolio mažinimui yra plačiai aprašytas mitybos gairėse. Reguliariai valgoma avižinė košė ar avižų sėlenos dažnai siejamos su geresniais lipidų rodikliais.

    Graikiniai riešutai

    Iš riešutų ypač dažnai išskiriami graikiniai, nes juose gausu nesočiųjų riebalų ir alfa linoleno rūgšties. Tokia sudėtis siejama su palankesniu MTL cholesterolio lygiu ir širdies bei kraujagyslių rizikos mažinimu.

    Vis dėlto riešutai yra kaloringi, todėl svarbus kiekis: dažniausiai rekomenduojama nedidelė porcija kasdien. Jei riešutai sūrūs ar kepti aliejuje, nauda gali būti mažesnė dėl perteklinės druskos ir papildomų riebalų.

    Gydytojai primena, kad vien tik produktų įtraukimas ne visada kompensuoja kitus rizikos veiksnius, tokius kaip rūkymas, mažas fizinis aktyvumas ar antsvoris. Jei cholesterolio rodikliai išlieka aukšti, verta aptarti individualų planą ir tyrimų dažnį su šeimos gydytoju.

  • Prasidėjo abrikosų sezonas: saldūs vaisiai stiprina regėjimą ir žarnyną, bet svarbu saikas

    Abrikosai – kas slypi jų sudėtyje

    Abrikosų sezonas įsibėgėja vasarą, todėl šviežių vaisių dabar dažniau atsiranda parduotuvėse ir turguose. Šie vaisiai vertinami dėl ryškaus skonio, o jų maistinė sudėtis siejama su nauda regėjimui, odai ir virškinimui.

    Abrikosai yra beta karoteno šaltinis, kurį organizmas paverčia vitaminu A. Ši medžiaga svarbi normaliai regos funkcijai, ypač regėjimui prieblandoje, o taip pat prisideda prie odos ir gleivinių būklės palaikymo.

    Vaisiuose taip pat yra vitamino C ir vitamino E, kurie veikia kaip antioksidantai ir padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso. Be to, abrikosuose aptinkamas kalis, siejamas su normalia nervų sistemos veikla ir kraujospūdžio reguliavimu.

    Švieži ar džiovinti: kuo skiriasi

    Švieži abrikosai dažnai pasirenkami kaip lengvas užkandis, nes 100 gramų paprastai turi apie 48 kilokalorijas. Jie taip pat pasižymi santykinai žemu glikeminiu indeksu, todėl daugeliui žmonių tinka kaip saldesnė alternatyva desertams.

    Džiovinti abrikosai yra labiau koncentruotas produktas: juose paprastai būna daugiau skaidulų ir mineralinių medžiagų, bet kartu ir daugiau kalorijų bei natūralių cukrų. Dėl to jie gali būti naudingi, kai reikia energijos ar daugiau skaidulų, tačiau porcijas verta kontroliuoti.

    Skaidulos siejamos su geresne žarnyno veikla ir reguliarumu, todėl džiovinti abrikosai neretai pasirenkami, kai vargina vidurių užkietėjimas. Vis dėlto per didelis jų kiekis jautresniems žmonėms gali sukelti pilvo pūtimą ar diskomfortą.

    Kam verta būti atsargesniems

    Žmonėms, turintiems cukrinį diabetą ar insulino rezistenciją, svarbu atkreipti dėmesį į bendrą angliavandenių kiekį, ypač renkantis džiovintus vaisius. Praktinis patarimas – juos valgyti mažesnėmis porcijomis ir derinti su baltymais ar riebalais, kad gliukozės svyravimai būtų švelnesni.

    Renkantis džiovintus abrikosus verta pasitikrinti sudėtį: kai kuriuose produktuose gali būti pridėtinio cukraus ar konservantų. Kuo trumpesnė sudėtis, tuo lengviau įvertinti, ką iš tiesų valgote.

    Abrikosus nesunku įtraukti į kasdienį meniu: jie tinka košėms, glotnučiams, varškei, jogurtui ar desertams, o virtuvėje dera ir su sūresniais skoniais. Iš jų taip pat verdamos uogienės ir gaminami padažai, tačiau tokiuose gaminiuose cukraus kiekis paprastai būna gerokai didesnis.

    „Daugiausia naudos duoda paprastas principas: rinktis sezoninius vaisius ir laikytis saiko, o džiovintus vartoti kaip mažą, koncentruotą užkandį“, – sako mitybos specialistai.

  • Kraujospūdis šokinėja? Dietologai įvardijo daržovę, kurią verta valgyti dažniau

    Kasdienė mityba gali turėti apčiuopiamą poveikį kraujospūdžiui, ypač jei jis linkęs kilti. Specialistai pabrėžia, kad vien stebuklingo produkto nėra, tačiau dalis daržovių ir vaisių dėl savo sudėties gali padėti palaikyti sveikesnius rodiklius.

    Viena dažniausiai minimų daržovių tarp mitybos rekomendacijų sergant hipertenzija yra burokėlis. Jo nauda siejama su natūraliais nitratais, kurie organizme virsta azoto oksidu ir gali padėti atpalaiduoti kraujagysles, taip prisidedant prie kraujospūdžio mažėjimo.

    „Burokėliai yra vienas praktiškiausių būdų papildyti mitybą natūraliais nitratais, kurie siejami su geresne kraujagyslių funkcija“, – sako dietologas.

    Mokslinėje literatūroje aprašyta, kad burokėlių sultys ar burokėlių vartojimas gali būti susijęs su nedideliu sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio sumažėjimu. Poveikis dažniau fiksuojamas, kai produktas vartojamas reguliariai, o rezultatai priklauso nuo bendro gyvenimo būdo, amžiaus, vartojamų vaistų ir druskos kiekio racione.

    Vis dėlto gydytojai primena, kad burokėliai nėra vaistų pakaitalas, o sergant hipertenzija svarbiausia laikytis gydymo plano. Jei kraujospūdis dažnai viršija įprastas ribas arba jau vartojate vaistus, prieš didesnius mitybos pokyčius verta pasitarti su šeimos gydytoju ar dietologu.

    Kraujospūdžiui palankioje mityboje dažnai akcentuojami ir kiti produktai, ypač turintys kalio, skaidulų bei polifenolių. Prie jų priskiriami bananai, lapinės daržovės, ankštiniai, uogos, taip pat pilno grūdo produktai, kurie padeda mažinti bendrą širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

    Ne mažiau svarbu riboti druską, dažniau rinktis neperdirbtą maistą ir stebėti sočiųjų riebalų bei pridėtinio cukraus kiekį. Reguliarus fizinis aktyvumas, sveikas kūno svoris, kokybiškas miegas ir mažesnis alkoholio vartojimas taip pat siejami su geresne kraujospūdžio kontrole.

  • Mažai kalorijų, bet stipri galia: gydytojai pataria vasarą dažniau valgyti cukinijas

    Cukinija vasarą dažnai atsiduria lėkštėje ne be priežasties: ji turi labai daug vandens, todėl yra lengva, sultinga ir tinka karščiams. Dėl mažo kaloringumo ji gali padidinti patiekalo tūrį, todėl sotumo jausmas atsiranda greičiau, nors energinės vertės pridedama nedaug.

    Mitybos specialistai pabrėžia, kad cukinija naudinga ne vien dėl vandens kiekio. Joje yra kalio, kuris svarbus raumenų darbui ir skysčių pusiausvyrai, taip pat vitamino C ir įvairių augalinių junginių, siejamų su antioksidacine apsauga.

    Ypatingo dėmesio cukinija sulaukia kalbant apie akis, nes jos išorinėse dalyse aptinkama karotenoidų, tarp jų liuteino ir zeaksantino. Šios medžiagos kaupiamos tinklainėje, ypač geltonojoje dėmėje, kuri svarbi ryškiam, detaliam matymui ir skaitymui.

    „Liuteinas ir zeaksantinas veikia kaip natūralūs šviesos filtrai ir padeda mažinti oksidacinį stresą akyje“, – aiškina gydytojai, vertinantys mitybos reikšmę regos funkcijoms.

    Tai aktualu žmonėms, kurie daug laiko praleidžia prie ekranų, vairuoja sutemus ar dirba ryškiai apšviestose patalpose. Nors vienas produktas nepakeis akių ligų gydymo, kasdienė mityba gali prisidėti prie reikalingų medžiagų gavimo su maistu.

    Dar viena svarbi detalė – paruošimo būdas. Tyrimai rodo, kad trumpa terminė apdorojimo trukmė padeda geriau išlaikyti tekstūrą, spalvą ir dalį jautresnių medžiagų, o kai kuriais atvejais trumpas kepinimas su nedideliu riebalų kiekiu gali pagerinti kai kurių junginių pasisavinimą.

    Kadangi liuteinas ir zeaksantinas geriau įsisavinami kartu su riebalais, cukiniją verta trumpai apkepti su trupučiu alyvuogių aliejaus, grilinti ar kepti orkaitėje. Geriausiai tinka jaunos, tvirtos cukinijos su plona odele, o sūdyti rekomenduojama tik gaminimo pabaigoje, kad daržovė neišleistų per daug vandens.

    Ilgas troškinimas ar virimas cukiniją greitai paverčia vandeninga mase, todėl ji praranda malonią struktūrą ir gali praskiesti padažus. Dėl to praktiškiausia rinktis greitus būdus: trumpą kepimą keptuvėje, garinimą ar kepimą aukštesnėje temperatūroje.

    Cukinija gali tapti ir lengvesne alternatyva garnyrams, kurie paprastai turi daugiau kalorijų, pavyzdžiui, ryžiams ar makaronams. Plonomis juostelėmis supjaustyta cukinija trumpai pašildoma keptuvėje, o tada derinama su pomidorų padažu, pesto, jogurtu, žolelėmis ar baltymų šaltiniais.

    Vis dėlto medikai pabrėžia, kad tai nėra gydymo priemonė ir ji nepakeičia gydytojo paskirtų vaistų ar specializuotos papildų terapijos. Tačiau kaip kasdienis daržovių pasirinkimas cukinija gali būti paprastas būdas praturtinti mitybą ir vasarą valgyti lengviau.

  • Balti ar rudi kiaušiniai – kuris sveikesnis? Ekspertai griauna mitą apie lukšto spalvą

    Balti ar rudi kiaušiniai – kuris sveikesnis? Ekspertai griauna mitą apie lukšto spalvą

    Rudi kiaušiniai daugelį metų turi geresnį įvaizdį: parduotuvėse jie dažnai atrodo „namiškesni“, todėl dalis pirkėjų automatiškai juos laiko sveikesniais. Tačiau mitybos specialistai pabrėžia, kad lukšto spalva pati savaime beveik nieko nepasako apie kiaušinio maistinę vertę.

    Lukšto atspalvis pirmiausia yra genetinis požymis, susijęs su vištų veisle ir pigmentais, kurie formuojasi kiaušiniui kiaušintakyje. Dėl to vienos vištos deda baltus, kitos – rudus, o kai kurios veislės gali padėti ir gelsvus, melsvus ar žalsvus kiaušinius, tačiau tai nėra kokybės sertifikatas.

    Ar lukšto spalva keičia sudėtį?

    Jei vištos šeriamos panašiai ir laikomos panašiomis sąlygomis, baltų ir rudų kiaušinių skirtumai paprastai būna minimalūs. Lukštas neparodo, kiek kiaušinyje bus baltymų, vitaminų ar cholesterolio, todėl vien pagal spalvą spręsti apie „sveikumą“ yra klaidinanti praktika.

    Maistinę vertę daug labiau lemia pašaras, laikymo sąlygos, kiaušinio šviežumas ir tai, ar pašarai buvo papildomai praturtinti, pavyzdžiui, omega-3 riebalų rūgštimis. Skonio skirtumai, kuriuos kartais įžvelgia pirkėjai, dažniau susiję su šviežumu ar mityba, o ne su lukšto pigmentu.

    Kodėl rudi kiaušiniai kartais brangesni?

    Kaina parduotuvėje ne visada atspindi maistinę vertę: rudi kiaušiniai gali kainuoti daugiau dėl didesnių vištų veislių auginimo kaštų, ūkių specifikos ar rinkodaros. Tai nereiškia, kad baltas kiaušinis yra prastesnis arba rudas automatiškai yra ekologiškas.

    Renkantis verta atkreipti dėmesį ne į spalvą, o į ženklinimą ant lukšto. Pirmasis skaitmuo nurodo laikymo būdą: 0 reiškia ekologinę gamybą, 1 – laisvą laikymą, 2 – laikymą ant kraiko, 3 – laikymą narvuose.

    Neapsigaukite ir dėl trynio spalvos

    Dar vienas paplitęs mitas – kad ryškiai oranžinis trynys reiškia aukštesnę kokybę ar „laimingą vištą“. Iš tiesų trynio spalva labiau atspindi pašaro sudėtį: ją stiprina kukurūzai, liucerna, žaliosios žaliavos ar natūralūs augaliniai pigmentai.

    Vis dėlto blyškesnis trynys nereiškia, kad kiaušinis menkavertis. Nepriklausomai nuo lukšto spalvos, kiaušiniai yra visavertis baltymų šaltinis, o trynyje yra riebaluose tirpių vitaminų ir mineralų bei regėjimui svarbių medžiagų, tokių kaip liuteinas ir zeaksantinas.

    Praktiškiausia taisyklė perkant paprasta: daugiau pasako kodas, galiojimo data, šviežumas ir laikymo sąlygos, o ne lukšto atspalvis. Namuose kiaušinius rekomenduojama laikyti šaldytuve, stabilioje temperatūroje, ir vengti pakuočių su įtrūkusiais lukštais.