Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu balandžio 27 dieną pareiškė, kad „Hezbollah“ raketos ir bepiločiai orlaiviai išlieka viena pagrindinių grėsmių, todėl Izraelis, jo teigimu, privalo išlaikyti karinį spaudimą. Šis pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai Izraelio kariuomenė pranešė plečianti smūgius Libane, nors formaliai galioja paliaubos.
Pasak B. Netanyahu, didžiausią riziką kelia 122 milimetrų raketos ir dronai, todėl atsakas esą turi apimti ir operacinius veiksmus, ir technologinius sprendimus. Izraelio pusė akcentuoja, kad paliaubų sąlygos palieka teisę veikti prieš planuojamas, neišvengiamas arba jau vykdomas atakas.
Libano prezidentas Josephas Aounas tuo pat metu sakė, kad tiesioginės derybos su Izraeliu yra būdas užbaigti Izraelio ir „Hezbollah“ karą. Jis viešai kritikavo tuos, kurie, jo žodžiais, įtraukė Libaną į konfliktą dėl išorinių interesų, ir pabrėžė siekį nutraukti karo būseną.
„Aš siekiu užbaigti karo būklę su Izraeliu ir nepriimsiu žeminančio susitarimo“, – sakė Josephas Aounas.
„Hezbollah“ lyderis Naimas Qassemas atmetė tiesioginių derybų idėją, pavadinęs ją sunkia klaida ir ragindamas valdžią atsitraukti. Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas savo ruožtu perspėjo, kad derybų atmetimas gali turėti itin skaudžių pasekmių Libanui.
Remiantis viešai skelbta informacija, pastarosiomis savaitėmis Vašingtone vyko JAV tarpininkaujami kontaktai, kuriuose dalyvavo abiejų šalių atstovai. JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo paskelbęs 10 dienų paliaubas, prasidėjusias balandžio 17 dieną, o vėliau pranešta apie jų pratęsimą dar trims savaitėms.
Vis dėlto fronte įtampa išlieka. Libano valstybinė žiniasklaida pranešė apie Izraelio aviacijos smūgius keliuose pietų miestuose, artilerijos apšaudymą ir griovimo operacijas atskirose vietovėse, o „Hezbollah“ skelbė surengusi kelias atakas prieš Izraelio pajėgas pietuose.
Konflikto foną dar labiau apsunkina ginčai Libano viduje dėl „Hezbollah“ vaidmens ir ginkluotės. Aounas teigia, kad derybos neturėtų būti laikomos išdavyste, o tikrasis Libano interesas yra stabilumas ir karo rizikos mažinimas, tačiau „Hezbollah“ šią kryptį kritikuoja kaip nuolaidžiavimą.
Izraelio kariuomenė taip pat yra paskelbusi apie veikimą vadinamojoje „geltonojoje linijoje“ – maždaug 10 kilometrų gylio ruože Libano teritorijoje palei sieną, į kurį civiliams buvo patarta negrįžti. Libano institucijos skelbė, kad nuo kovos veiksmų pradžios kovo 2 dieną žuvo 2 521 žmogus.
Diplomatinės pastangos kol kas neduoda tvaraus lūžio, o abi pusės toliau bando primesti savo taisykles dėl paliaubų interpretacijos. Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo JAV tarpininkavimo efektyvumo ir nuo to, ar Libano politinei vadovybei pavyks sutarti dėl vienos derybinės linijos.
Leave a Reply