DI bumas plečiasi už technologijų ribų
JAV rinkų komentatorius Jimas Crameris teigia, kad duomenų centrų ir dirbtinio intelekto bumas tampa vis labiau visa apimančiu reiškiniu, o nauda ima sklisti po įvairius sektorius – nuo energetikos iki pramonės. Jo vertinimu, tai nebe siaura technologijų istorija, o platesnis ekonomikos persitvarkymas, kurį skatina milžiniškos investicijos į skaičiavimo galią.
Tokį vaizdą sustiprina ir didžiųjų technologijų bendrovių kryptis: „Microsoft“, „Amazon“ ir „Google“ per savo debesijos padalinius didina pajėgumus, kad galėtų aptarnauti augantį DI modelių poreikį. Rinkoje tai dažnai atsispindi stipresniais lūkesčiais įmonėms, kurios tiekia infrastruktūrą, įrangą ir energiją.
Penkių sluoksnių „pyragas“: kas laimi iš DI
Aiškindamas, kodėl DI tema paliečia vis daugiau bendrovių, Crameris rėmėsi „Nvidia“ vadovo Jenseno Huango populiarinta penkių sluoksnių schema. Ji aprašo susijusių pramonės šakų grandinę, kur kiekvienas sluoksnis yra būtinas tam, kad DI sprendimai veiktų ir būtų diegiami mastu.
Pirmasis sluoksnis – energija. Duomenų centrams reikia didžiulių elektros kiekių, todėl investuotojų dėmesys dažniau krypsta į elektros gamintojus ir tinklų infrastruktūros grandį, o šalia to – įrangą, kuri padeda užtikrinti patikimą tiekimą ir rezervą.
Antrasis sluoksnis – puslaidininkiai. Crameris kaip pavyzdžius mini „Nvidia“ ir jos konkurentus, taip pat atminties, duomenų saugyklų ir lustų gamybos įrangos bendroves, nes be jų neįmanoma nei treniruoti, nei vykdyti DI modelių dideliu mastu.
Trečiasis sluoksnis – duomenų centrų techninė infrastruktūra. Čia patenka serveriai, aušinimas, elektros įranga, tinklo sprendimai ir optiniai ryšiai, nes būtent šios sritys leidžia sujungti tūkstančius spartintuvų į vieną veikiančią sistemą ir išlaikyti stabilų darbą.
Nuo debesijos iki programų: viršutinis sluoksnis
Ketvirtasis sluoksnis – DI modeliai ir debesija. Cramerio logika paprasta: kuo daugiau įmonių diegia DI, tuo daugiau skaičiavimo ir duomenų apdorojimo perkelia į debesijos platformas, o tai didina paklausą tokiems sprendimams kaip „Microsoft“ Azure, „Amazon“ Web Services ar „Google Cloud“.
Penktasis sluoksnis – programos, su kuriomis tiesiogiai dirba vartotojai ir verslai. Jis pabrėžia, kad būtent šiame etape DI tampa matomas kasdienybėje, o spartėjantis įrankių diegimas skatina naują paklausą visai grandinei – nuo elektros iki tinklų ir lustų.
„Dirbtinis intelektas yra neišvengiamas. Jis nuožmus. Ir jis neša turtus tiems, kurie tuo patikėjo“, – sakė J. Crameris.
Vis dėlto tokios rekomendacijos išlieka nuomonės pobūdžio ir negarantuoja rezultatų. Analitikai dažnai pabrėžia, kad DI temoje svarbiausios rizikos yra vertinimų šuoliai, cikliškos puslaidininkių paklausos bangos, energijos ir tinklų pralaidumo ribojimai bei griežtėjantis reguliavimas, ypač duomenų ir modelių naudojimo srityse.
Leave a Reply