Elono Musko kontroliuojama bendrovė „SpaceX“ Teksase svarsto itin didelės lustų gamyklos projektą „Terafab“, kurio apimtis, viešai paskelbtuose dokumentuose, vertinama nuo maždaug 50 mlrd. iki 109 mlrd. eurų. Tokie skaičiai išryškėjo vietos valdžiai pateiktame pranešime dėl planuojamų nekilnojamojo turto mokesčių lengvatų.
Dokumentuose nurodoma, kad pirmasis projekto etapas galėtų kainuoti apie 50 mlrd. eurų, o pilnas komplekso įgyvendinimas, jei būtų statoma visa apimtimi, priartėtų prie 109 mlrd. eurų. Grimeso apygardoje numatytas viešas svarstymas dėl siūlomų mokestinių paskatų, kurios įprastai taikomos pritraukiant stambias investicijas ir darbo vietas.
Pasak projekto komunikacijos, „Terafab“ siekiama sujungti kelias kritines grandis vienoje vietoje: loginių lustų gamybą, atminties sprendimus ir pažangų lustų sujungimą bei pakuotę. Tokia integracija tampa vis svarbesnė, nes modernūs DI skaičiavimo lustai vis dažniau remiasi ne tik mažesniais litografijos procesais, bet ir pažangiu pakavimu, leidžiančiu jungti kelis kristalus į vieną sistemą.
Kam būtų skirti lustai
Numatoma, kad gamykla galėtų aptarnauti „SpaceX“ poreikius, taip pat Musko valdomas su DI susijusias veiklas ir „Tesla“. Pastaraisiais metais didžiųjų technologijų ir pramonės įmonių strategijoje ryškėja bendra kryptis: kritinių lustų tiekimą stengtis užsitikrinti ilgesniam laikui, mažinant priklausomybę nuo išorinių gamintojų.
Ši kryptis susijusi ir su globalia rizika. Lustų rinka itin jautri geopolitiniams veiksniams, o pažangiausių gamybos pajėgumų trūkumas jau ne kartą sukėlė tiekimo grandinių sutrikimų automobilių pramonėje, telekomunikacijose ir duomenų centruose.
„Intel“ įsitraukimas ir JAV lustų bumas
Prie „Terafab“ projekto viešai minimas ir „Intel“ vaidmuo, siejamas su projektavimo, gamybos bei pakavimo kompetencijomis. Pastaruoju metu JAV aktyviai plečia vietinę puslaidininkių ekosistemą, o investicijos į naujas gamyklas ir pakavimo pajėgumus tapo vienu svarbiausių strateginių prioritetų.
Rinkoje tai vertinama kaip atsakas į sparčiai augančią DI infrastruktūros paklausą, kai duomenų centrams reikia vis daugiau didelio našumo komponentų. Be to, pažangus pakavimas tampa „siaurąja vieta“, nes net ir turint prieigą prie gamybos, ribojančiu veiksniu gali tapti galutinis lustų sujungimas ir paruošimas sistemoms.
Kodėl tokie skaičiai realistiški
Dešimčių milijardų eurų investicijos lustų pramonėje nėra išimtis: moderni gamykla reikalauja ne tik pastatų, bet ir itin brangios įrangos, švaros infrastruktūros, milžiniškų energijos bei vandens resursų, o taip pat aukštos kvalifikacijos specialistų. Todėl projektai dažnai skaidomi į etapus, pradedant nuo mažesnių tyrimų ar pilotinių linijų.
Kol kas viešai pateikti skaičiai atspindi planuojamą kapitalo investicijų rėžį, o ne galutinį įsipareigojimą. Galutinė projekto apimtis priklausys nuo to, ar bus suderintos mokestinės paskatos, partnerystės, technologiniai sprendimai ir realus šių lustų poreikis artimiausiais metais.
Leave a Reply