Lenkija didina gynybos užsakymus vietos pramonei: šiuo metu į šalies gamintojus grįžta 40 proc.

Vietos pramonės dalis auga

Lenkijos gynybos ministerijos ginkluotės įsigijimų ir modernizavimo sutartys vis dažniau atitenka šalies gynybos pramonei. Šiuo metu apie 40 proc. lėšų pagal tokias sutartis lieka vietos gamintojams, kai prieš aštuonerius metus ši dalis siekė kiek daugiau nei 20 proc.

Toks pokytis rodo kryptingą bandymą mažinti priklausomybę nuo importo, ypač karo Ukrainoje kontekste, kai Europos valstybės susiduria su amunicijos ir technikos tiekimo terminais bei ribotais gamybos pajėgumais. Lenkijos atveju didesnė vietos komponentė taip pat siejama su politiniu tikslu stiprinti nacionalinį saugumą per vietinę gamybą ir aptarnavimą.

Dideli kontraktai ir SAFE kontekstas

Artimiausiu metu Lenkijoje numatoma pasirašyti virtinę stambių sutarčių, susijusių su ginkluotės pirkimais ir modernizacija. Tarp minimų krypčių yra pėstininkų kovos mašinos „Borsuk“, savaeigės artilerijos sistemos „Krab“, 155 mm amunicija ir specializuoti laivai.

Šie planai siejami ir su Europos Sąjungos iniciatyvomis, skirtomis gynybos pajėgumų stiprinimui, įskaitant finansinius instrumentus, kuriais valstybės narės gali remtis spartindamos pirkimus. Gynybos rinkoje tai dažnai reiškia papildomą spaudimą: pirkimai turi vykti greitai, bet kartu didėja reikalavimas, kad kuo didesnė vertės dalis būtų sukurta Europoje.

Ambicija – 50 ir 50

Nors 40 proc. vietos pramonės dalis vertinama kaip aiškus progresas, ekspertai pabrėžia, kad tai vis dar rodo reikšmingą priklausomybę nuo importuojamų sprendimų ir komponentų. Kartu tai palieka erdvės priartėti prie seniai keliamo tikslo, kad vietos ir importo dalys būtų apylygės.

„Stabili, kiek mažesnė nei 40 proc. vietos pramonės dalis rodo priklausomybę nuo importo, bet kartu suteikia perspektyvą pasiekti 50 ir 50 santykį“, – sakė saugumo analitikas Marekas Świerczyńskis.

Lenkijos valdžios deklaracijose pastaruoju metu skamba ir dar ambicingesni skaičiai: teigiama, kad naujuose pirkimuose vietos gynybos pramonei galėtų atitekti daugiau nei 80 proc. lėšų. Didelė dalis jų esą nukeliautų valstybinėms įmonėms, veikiančioms po Polska Grupa Zbrojeniowa skėčiu.

Naudos tikimasi ir privačiam sektoriui, ypač įmonėms, kurios kuria bepiločių sprendimus, žvalgybos sistemas ir vadinamąją klaidžiojančią amuniciją. Tokie produktai pastaraisiais metais tapo vienais paklausiausių Europoje, nes karas parodė jų reikšmę tiek žvalgyboje, tiek tiksliam smūgiui, tiek sąnaudų ir efektyvumo santykyje.