NATO vadovybė pripažįsta, kad Europai šiandien trūksta greitai įgyvendinamų alternatyvų „Palantir“ kuriamoms karo DI technologijoms. Apie tai kalbėjo admirolas Pierre’as Vandier, einantis NATO vyriausiojo sąjungininkų pajėgų transformacijos vado pareigas ir atsakingas už inovacijas bei pasirengimą ateities karui.
NATO sprendimą remtis „Palantir“ sprendimais lėmė greitis ir praktinis poreikis. Aljansas 2025 metų kovą įsigijo „Maven Smart System“ sistemą, skirtą gerinti žvalgybos analizę, taikinių parinkimą, situacijos mūšio lauke suvokimą ir planavimą, taip pat spartinti sprendimų priėmimą pasitelkiant dirbtinį intelektą.
Sprendimas „iš lentynos“
P. Vandier teigė, kad NATO pasirinko jau patikrintą sprendimą, kurį anksčiau naudojo Jungtinės Valstijos, nes alternatyvų, galinčių būti pristatytų per trumpą laiką, šiuo metu beveik nėra. Pasak jo, aljansui kritiškai svarbu gauti veikiančias sistemas ne per dešimtmetį, o per mėnesius ar kelerius metus.
„Jie pasakė: imkime tai, kas jau yra paruošta ir ką naudojo Jungtinės Valstijos. Kiek man žinoma, šiandien „Palantir“ neturi realaus konkurento“, – sakė P. Vandier.
NATO pabrėžia, kad šis pasirinkimas nėra įsipareigojimas vienam tiekėjui visam laikui, tačiau praktikoje tokios platformos dažnai sukuria priklausomybę dėl integracijų, duomenų struktūrų ir apmokymų. Kritikai Europoje ne kartą akcentavo, kad perėjimas prie kito tiekėjo gali būti brangus ir užtrukti, ypač kai sistemos tampa kasdienės veiklos dalimi.
Europos priklausomybė nuo JAV gynybos technologijų
Diskusiją aštrina ir platesnis Europos nerimas dėl priklausomybės nuo JAV gynybos technologijų, ypač kai geopolitinė aplinka tampa mažiau nuspėjama. Straipsnyje pažymima, kad pastaraisiais metais viešojoje erdvėje skambėjo signalų, verčiančių Europos valstybes aktyviau galvoti apie savo pajėgumus ir savarankiškumą.
Tuo pat metu Europoje jau atsiranda atskirų bandymų rinktis vietinius tiekėjus. Pavyzdžiui, Vokietijos vidaus žvalgybos institucija neseniai pasirinko Prancūzijos DI bendrovę „ChapsVision“, o šalies skaitmenizavimo ministras viešai ragino kurti europinę alternatyvą, kuri mažintų priklausomybę nuo JAV tiekėjų.
Kas NATO ir Europai svarbiausia?
P. Vandier išskyrė, kad Europos debatas apie skaitmeninį suverenumą dažnai supainioja kelias skirtingas problemas. Viena jų yra priklausomybė nuo vieno tiekėjo, kita – priklausomybė nuo neeuropinės infrastruktūros, o trečia – duomenų kontrolė ir nuosavybė.
NATO požiūriu, artimiausias praktinis tikslas yra mažinti riziką, kai kritinėse grandyse atsiranda vienas dominuojantis tiekėjas. Tai, anot P. Vandier, galima pasiekti vystant sąveikias sistemas ir atvirus skaitmeninius sprendimus, kad prie aljanso tinklų galėtų jungtis daugiau įmonių, o šalys galėtų keisti tiekėjus arba juos rotuoti.
Ilguoju laikotarpiu problema, pasak NATO vado, yra struktūrinė: Europa daug metų nepakankamai investavo į kai kurias bazines technologijas. Tai apima lustų gamybą, debesijos infrastruktūrą ir kitus kritinius skaitmeninius pajėgumus, nuo kurių priklauso ir modernių gynybos DI sistemų kūrimas bei diegimas.
Trumpuoju laikotarpiu realistiškiausia kryptis, kurią pabrėžia NATO, yra ne absoliuti technologinė autonomija, o duomenų kontrolė. Tai reiškia, kad europiečiai turėtų turėti apdorotų duomenų nuosavybę, su jais susijusią intelektinę nuosavybę ir aiškiai spręsti, ką ir su kuo dalintis.
Leave a Reply