Menas ir kultūrinė veikla gali būti susiję su lėtesniu biologiniu senėjimu, rodo naujas mokslinis tyrimas. Biologinis amžius atspindi, kaip organizmas sensta ląstelių lygiu, ir neretai tiksliau nei kalendorinis amžius parodo bendrą sveikatos būklę.
Tyrime, publikuotame mokslo žurnale Innovations in Aging, dalyvavo apie 3 500 suaugusiųjų. Dalyvių buvo klausiama, kaip dažnai per pastaruosius metus jie užsiėmė kultūrine veikla, pavyzdžiui, dainavo, piešė, lankėsi muziejuose, taip pat kiek judėjo sportuodami.
Mokslininkai šiuos atsakymus palygino su biologiniu amžiumi, apskaičiuotu epigenetiniais laikrodžiais. Tai tyrimų metodai, kurie biologinį amžių vertina pagal DNR metilinimo pokyčius, siejamus su senėjimo procesais.
Ką parodė rezultatai
Rezultatai parodė aiškią sąsają tarp dažnesnio įsitraukimo į meną ir kultūrą bei lėtesnio biologinio senėjimo. Vienas iš naudotų epigenetinių laikrodžių rodė, kad žmonės, kurie tokia veikla užsiėmė bent tris kartus per metus, senėjo apie 2 proc. lėčiau nei tie, kurie tai darė tik vieną ar du kartus.
Dar ryškesnis efektas matytas didėjant dažniui: kas mėnesį užsiimantys dalyviai senėjo apie 3 proc. lėčiau, o kas savaitę tai darę žmonės apie 4 proc. lėčiau. Tyrėjai nurodė, kad ryšys išliko įvertinus ir kitus veiksnius, tokius kaip kūno masės indeksas, rūkymas ar išsilavinimas.
Įdomu tai, kad tyrimo autoriai pabrėžė: pagal gautus duomenis meninė ir kultūrinė veikla biologinio senėjimo kontekste gali būti panašiai reikšminga kaip ir fizinis aktyvumas. Vis dėlto tai nereiškia, kad vienas įprotis gali pakeisti kitą, greičiau kalbama apie skirtingų sveikatai naudingų veiksnių sumą.
Kodėl tai gali veikti
Vienas pagrindinių aiškinimų yra streso mažinimas. Ilgalaikis stresas siejamas su uždegiminiais procesais organizme, o šie gali prisidėti prie spartesnio biologinio senėjimo.
Menas ir kultūra neretai suteikia socialinio ryšio, sąmoningumo ir emocinės savireguliacijos patirties. Tokia veikla gali padėti „perjungti“ dėmesį, sumažinti įtampą ir kasdienį psichologinį krūvį, ypač jei užsiėmimai tampa reguliaria rutinos dalimi.
Kaip pradėti, kad būtų paprasta
Nauda gali būti pasiekiama skirtingais keliais, todėl nereikia rinktis sudėtingų ar brangių užsiėmimų. Tam gali tikti skaitymas, šokiai, piešimas, dainavimas, rašymas dienoraštyje ar apsilankymai kultūros renginiuose, svarbiausia yra reguliarumas.
Tyrime daugiausia dėmesio skirta suaugusiesiems, o didžiausia nauda dažniau akcentuojama vyresniame amžiuje, ypač nuo 40 metų. Specialistai pabrėžia, kad geriausi rezultatai paprastai siejami ne su vienu įpročiu, o su deriniu: pakankamu miegu, subalansuota mityba, judėjimu ir prasminga, streso lygį mažinančia veikla.
Leave a Reply