Jungtinės Valstijos ir Iranas pastarosiomis dienomis signalizavo tam tikrą pažangą derybose dėl karo pabaigos, tačiau esminiai klausimai lieka neišspręsti. Didžiausia įtampa kyla dėl Irano prisodrinto urano atsargų ir galimų mokesčių laivybai per Hormūzo sąsiaurį.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio teigė matantis gerus ženklus, kad susitarimas gali būti pasiekiamas. Vis dėlto jis perspėjo, kad susitarimas būtų sunkiai įmanomas, jei Teheranas siektų įtvirtinti nuolatinę laivybos kontrolę ir apmokestinimą Hormūzo sąsiauryje.
„Niekas pasaulyje nepalaiko mokesčių sistemos. Tai negali įvykti ir būtų nepriimtina“, – sakė Marco Rubio.
Hormūzo sąsiauris ir laivyba
Hormūzo sąsiauris Persijos įlankoje yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos koridorių, per kurį įprastai keliauja apie 20 proc. pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautų. Bet koks jo ribojimas ar apmokestinimas rinkose paprastai reiškia staigią rizikos premiją, brangstančius krovinius ir augančias draudimo kainas.
Pranešama, kad buvo aptariamos galimos schemos, susijusios su mokėjimų ar rinkliavų sistema už laivybą, o tai Vašingtonas vertina kaip bandymą peržengti tarptautinės laivybos principus. JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė tokią iniciatyvą ir pabrėžė, kad sąsiauris, jo teigimu, turi išlikti atviras ir laisvas.
„Mes norime, kad jis būtų atviras. Mes norime, kad jis būtų laisvas. Mes nenorime mokesčių. Tai tarptautinis vandens kelias“, – sakė Donaldas Trumpas.
Prisodrintas uranas lieka kliūtis
Kitas kertinis derybų akmuo yra Irano prisodrinto urano atsargos. Vašingtonas spaudžia Teheraną atsisakyti dalies atsargų ar išgabenti jas iš šalies, argumentuodamas, kad jos gali būti panaudotos branduolinio ginklo programai.
Iranas tvirtina, kad jo programa esą yra taiki, o prisodrintas uranas reikalingas civiliniams tikslams. Tuo pat metu Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Mojtaba Khamenei, remiantis viešai cituotais šaltiniais, nurodė, kad arti ginklams tinkamo lygio prisodrintas uranas neturėtų būti siunčiamas į užsienį.
Karinis fonas ir tarpininkavimas
Nors viešojoje erdvėje skamba diplomatiniai pareiškimai, situaciją apsunkina ir kariniai veiksniai. JAV Centrinė vadavietė nurodė, kad lėktuvnešio USS Abraham Lincoln smogiamosios grupės pajėgos išlaiko aukščiausią parengtį Arabijos jūroje, kartu vykdydamos Irano uostų blokadą.
Diplomatinėms pastangoms papildomos reikšmės suteikia ir tarpininkavimo kanalai. Pranešta, kad Pakistano kariuomenės vadas Asim Munir lankėsi Irano sostinėje, o tokie vizitai vertinami kaip bandymas išlaikyti derybų ryšį ir mažinti eskalacijos riziką.
Kol kas abi pusės viešai kalba apie galimą susitarimą, tačiau esminiai sprendimai dėl urano ir Hormūzo sąsiaurio režimo išlieka kertiniai. Būtent šie klausimai lems, ar pažangos signalai virs realiu taikos susitarimu, ar derybos vėl įstrigs.
Leave a Reply