JAV prezidento Donaldo Trumpo nusivylimas NATO sąjungininkais dėl jų laikysenos Irano karo pradžioje nemažėja, teigia JAV ambasadorius Europos Sąjungoje Andrew Puzderis. Jo teigimu, Vašingtonas tikėjosi bent minimalaus praktinio palaikymo, tačiau dalis Europos valstybių atsisakė suteikti prieigą prie bazių ar oro erdvės.
Interviu metu ambasadorius sakė negalintis patvirtinti, kad prezidento pozicija pastarosiomis savaitėmis sušvelnėjo. Pasak jo, Baltieji rūmai Europos sprendimus vertina kaip signalą apie sąjungininkų patikimumą krizių metu.
Ginčas dėl bazių ir oro erdvės
Kaip nurodoma, JAV nepasitenkinimą sustiprino kelių šalių sprendimai riboti amerikiečių kariuomenės galimybes naudotis infrastruktūra Europoje. Tarp minimų pavyzdžių įvardijami atvejai, kai Italija ir Ispanija nesuteikė prieigos prie kai kurių karinių objektų ar leidimų skrydžiams, susijusiems su operacijomis prieš Iraną.
Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris iš pradžių buvo atsargus dėl JAV prašymo naudotis britų bazėmis Kipre, tačiau vėliau leido tai daryti, pabrėždamas „konkretų ir ribotą gynybinį tikslą“. Vokietija prieigos prie JAV bazių formaliai neribojo, bet viešai kritikavo karo tikslus ir strategiją.
Vašingtonas kalba apie pareigą
Andrew Puzderio teigimu, Trumpo administracija mano, kad Europos valstybės turėjo pareigą bent jau neužkirsti kelio logistikai, atsižvelgiant į ilgalaikį JAV vaidmenį ginant Europos žemyną. Jis akcentavo, kad Jungtinės Valstijos dešimtmečiais finansavo ir palaikė bazes Europoje, todėl tikėjosi abipusiškumo.
„Kai jos net neleidžia mums skristi virš jų teritorijos ar naudotis mūsų bazėmis jų šalyse, Jungtinės Valstijos, o ypač prezidentas Trumpas, bus labai nepatenkinti“, – sakė Andrew Puzderis.
Ambasadorius taip pat tvirtino, kad ši situacija privertė Vašingtoną kelti klausimą, kiek patikimi yra Europos partneriai. Jo teigimu, jei sąjungininkai nėra pasirengę pritarti net ribotoms priemonėms, kyla klausimas, kokių įsipareigojimų jie laikytųsi rimtesnės krizės atveju.
Hormūzo sąsiauris ir platesnės pasekmės
Tekste teigiama, kad JAV ir Izraelis vasario 28 dieną pradėjo plataus masto oro smūgius prieš Iraną, o Teheranas atsakė faktiškai uždarydamas Hormūzo sąsiaurį. Tai yra vienas svarbiausių pasaulio jūrinių „butelio kaklelių“, per kurį gabenama reikšminga dalis pasaulinės naftos ir dujų, todėl sutrikimai jame didina energijos kainų spaudimą ir kelia nestabilumą.
Įtampos fone Donaldas Trumpas viešai kritikavo NATO sąjungininkus socialiniuose tinkluose ir užsiminė, kad prisimins atsisakymą padėti. Pranešama, kad po šio konflikto Vašingtonas sumažino dalį karinių pajėgumų, kuriuos NATO galėtų panaudoti Europos žemyne karo metu, taip pat paskelbė apie karių skaičiaus Europoje mažinimą.
Vėliau Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos vedama tarptautinė koalicija ėmėsi veiksmų ruošiantis atnaujinti laivybą Hormūzo sąsiauryje pasibaigus karo veiksmams, siekiant sumažinti ekonominę žalą ir gesinti transatlantinę įtampą. Paklaustas, ar Europos pradinė reakcija buvo didelė klaida, ambasadorius sutiko, kad toks vertinimas yra tikslus.
Leave a Reply