Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama žarnyno ir smegenų ryšiui: žarnyne esanti nervų sistema glaudžiai bendrauja su centrine nervų sistema, o savijautą veikia ir mūsų mikrobiota. Tyrimai rodo, kad žarnyne pagaminama didelė dalis serotonino, o mikroorganizmų pusiausvyros sutrikimai gali būti siejami su nerimu, prastesniu miegu ar nuotaikos svyravimais.
Šį reiškinį aiškina vadinamoji mikrobiotos–žarnyno–smegenų ašis, kuri įtraukia imuninės sistemos signalus, klajoklio nervą ir hormoninį atsaką į stresą. Kai mityba skurdi, o racione daug itin perdirbto maisto bei cukraus, dažniau fiksuojami disbiozės požymiai, kurie kai kuriems žmonėms gali sutapti su prastesne emocine savijauta.
2013 metais mokslinėje literatūroje įsitvirtino terminas psichobiotikai: taip vadinami tam tikri probiotikų bakterijų štamai, kurie, vartojami tinkamais kiekiais, gali turėti teigiamą poveikį su stresu susijusiems simptomams. Svarbu pabrėžti, kad tai nėra stebuklinga priemonė, o ypač esant ryškiems depresijos ar nerimo požymiams reikalinga šeimos gydytojo ar psichikos sveikatos specialisto konsultacija.
„Mityba gali būti svarbi psichikos sveikatos palaikymo dalis, tačiau ji nepakeičia diagnostikos ir gydymo, kai simptomai ryškūs“, – pabrėžia klinikinėje praktikoje dažnai kartojamą principą specialistai.
Vienas paprasčiausių būdų palaikyti mikrobiotos įvairovę yra reguliariai į racioną įtraukti fermentuotus produktus ir pakankamai skaidulų. Tai dažnai nėra brangu: daug kas priklauso nuo įpročių, porcijų ir to, ar renkamės natūralius, o ne cukrumi pagardintus gaminius.
Fermentuoti produktai kasdienai
Tradicinės daržovių raugintos gėrybės, pavyzdžiui, rauginti kopūstai ar rauginti agurkai, yra natūralus pieno rūgšties bakterijų šaltinis. Perkant svarbu atskirti tikras rauginimo būdu pagamintas daržoves nuo acto marinatų, nes pastarieji paprastai neturi to paties gyvųjų kultūrų poveikio.
Natūralūs fermentuoti pieno produktai, tokie kaip kefyras ar natūralus jogurtas, dažnai siejami su Lactobacillus bakterijomis. Renkantis verta pirmenybę teikti produktams be pridėtinio cukraus, nes saldinti variantai gali panaikinti dalį naudos, ypač jei cukraus suvartojama per daug.
Kai kuriuos žmones domina ir kombučia ar fermentuota soja, pavyzdžiui, miso ar tempehas. Vis dėlto kombučios sudėtyje kartais būna nemažai cukraus, o jautresniems asmenims, nėščiosioms ar turintiems virškinamojo trakto ligų, tokius produktus reikėtų rinktis atsargiai ir, jei kyla abejonių, pasitarti su gydytoju.
Skaidulos maitina gerąsias bakterijas
Vien probiotikų nepakanka, jei mikrobiotai trūksta maisto: čia svarbios skaidulos ir prebiotikai, tokie kaip inulinas ar fruktooligosacharidai. Praktikoje tai reiškia dažnesnį česnako, svogūnų, porų, avižų, ankštinių ir kitų daržovių vartojimą.
Naudingas triukas kasdienėje virtuvėje yra atvėsinti virtas kruopas ar bulves: taip jose gali padidėti atsparios krakmolo dalies kiekis, kuri veikia kaip maistas žarnyno bakterijoms. Pokyčiams nereikia revoliucijos, dažnai pakanka kelių nuoseklių pakeitimų per kelias savaites.
Ko verta mažinti?
Specialistai dažniausiai pirmiausia mini pridėtinį cukrų ir itin perdirbtus užkandžius, kurie gali skatinti mažiau palankių mikroorganizmų dominavimą. Taip pat dažnai rekomenduojama riboti alkoholį ir dažną perdirbtos mėsos vartojimą, nes šie veiksniai siejami su prastesniais mikrobiotos rodikliais.
Jei nuotaika prastėja, vargina nuolatinis nerimas, dingsta motyvacija ar sutrinka miegas, vien mitybos korekcijų gali nepakakti. Tokiais atvejais saugiausia ieškoti profesionalios pagalbos, o mitybą vertinti kaip svarbią, bet papildančią priemonę.
Leave a Reply