Vasara ne visiems reiškia pakankamą vitamino D
Vitaminas D dažnai vadinamas išskirtiniu, nes organizmas jį gali pasigaminti pats, kai oda gauna UVB spindulių. Dėl to nemažai žmonių mano, kad vasarą jo atsargos automatiškai atsistato ir apie trūkumą galima pamiršti.
Tačiau naujesni moksliniai duomenys rodo, kad realybė sudėtingesnė. Tyrimuose stebėta, jog daliai žmonių net ir reguliariai būnant saulėje 25(OH)D koncentracija kraujyje nepasiekia optimalios ribos, o trūkumo paplitimas vasarą reikšmingai nesumažėja.
Vitamino D sintezę lemia ne vien saulėtų dienų skaičius. Svarbūs amžius, odos pigmentacija, kūno masė, buvimo lauke trukmė ir paros metas, taip pat apsauginiai kremai nuo saulės, kurie mažina UVB poveikį odai.
Reikšmę turi ir geografija: kuo toliau nuo pusiaujo, tuo trumpesnis laikotarpis, kai UVB spinduliuotė pakankama efektyviai sintezei. Prie to prisideda šiuolaikinis gyvenimo būdas, kai daug laiko praleidžiama patalpose, automobilyje ar biure, o į lauką išeinama vakare.
Kas dažniausiai „išsikrauna“ per karščius
Per karščius organizmas intensyviau prakaituoja, todėl netenkama ne tik vandens, bet ir elektrolitų. Dėl to vasarą dažniau išryškėja magnio ir kalio stygiaus rizika, ypač dirbant lauke ar aktyviai sportuojant.
Magnis dalyvauja šimtuose biocheminių reakcijų ir svarbus raumenims, nervų sistemai bei širdžiai. Jo trūkumas gali pasireikšti raumenų mėšlungiu, bendru nuovargiu, dirglumu, dėmesio sutrikimais ar net akių vokų trūkčiojimu.
Kalis yra vienas pagrindinių elektrolitų, susijęs su nervinių impulsų perdavimu, raumenų veikla ir normalios širdies funkcijos palaikymu. Trūkumas gali būti siejamas su silpnumu, skausmingais spazmais, širdies ritmo sutrikimais ir užsitęsusiu nuovargiu, ypač kai prakaituojama ir nepakankamai geriama.
Vasarą mityba neretai pasikeičia: daugiau užkandžių, saldžių gėrimų, nereguliarūs valgymo įpročiai, mažesnis apetitas per karščius. Tokios aplinkybės gali reikšti, kad su maistu gaunama mažiau mineralų, net jei bendrai valgoma daug vaisių ir daržovių.
Imunitetas ir energija: dar du dažni „silpni taškai“
Nors peršalimo ligos dažniau siejamos su šaltuoju sezonu, vasarą organizmui taip pat reikia pakankamai mikroelementų. Vienas jų yra cinkas, svarbus imuninės sistemos veiklai, audinių atsistatymui ir daugeliui fermentinių procesų.
Cinko trūkumas gali būti siejamas su dažnesnėmis infekcijomis, lėtesniu žaizdų gijimu, plaukų slinkimu ar pablogėjusia odos būkle. Didesnė rizika aptariama vyresniame amžiuje ir laikantis labai ribojančių mitybos režimų.
Vasarą, kai dažniau renkamasi lengvesni patiekalai, kai kuriems žmonėms sumažėja geležies gaunama su maistu. Geležies stoka gali lemti mažakraujystę, silpnumą, mieguistumą, galvos skausmus ir prastesnę fizinę ištvermę, ypač menstruojančioms moterims ir aktyviai sportuojantiems.
Padidėjus fiziniam aktyvumui, svarbios tampa ir B grupės vitaminų atsargos, nes jos susijusios su energijos apykaita ir nervų sistemos veikla. Jų trūkumas neretai pasireiškia nuovargiu, prastesne koncentracija ir sumažėjusia darbine bei sportine ištverme.
Specialistai pabrėžia, kad papildai nėra subalansuotos mitybos pakaitalas. Jei kyla įtarimų dėl vitamino D ar kitų medžiagų trūkumo, racionaliausia sprendimą priimti įvertinus mitybą, skysčių vartojimą, o prireikus atlikus 25(OH)D tyrimą ir pasikonsultavus su gydytoju.
Leave a Reply