Praėjus metams po ES ir JAV prekybos susitarimo, pasiekto Turnberyje Škotijoje, įtampa vėl auga. Europos Komisijai skyrus „Google“ 890 mln. eurų baudą dėl dominavimo skaitmeninėse rinkose, JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai pagrasino atsakomosiomis priemonėmis.
Šis susitarimas buvo laikomas kompromisu, stabilizavusiu transatlantinę prekybą: JAV taiko 15 proc. muitų lubas daliai ES prekių, o Europos Sąjunga yra numačiusi panaikinti muitus JAV pramonės produktams. Vis dėlto baudų ir skaitmeninio reguliavimo tema tapo jautriausia ašimi, galinčia išbalansuoti visą paketą.
Reaguodamas į Komisijos sprendimą, Trumpas pranešė apie ketinimą inicijuoti tyrimą pagal JAV 1974 metų Prekybos įstatymo 301 skyrių. Šis mechanizmas leidžia JAV administracijai imtis atsakomųjų veiksmų, jei nustatoma, kad užsienio praktikos laikomos nesąžiningomis ir kenkia JAV interesams.
Kas įvyko po „Google“ baudos?
Vašingtono signalai buvo dviejų lygių. Pirmiausia JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeras perspėjo, kad bauda didina neapibrėžtumą ir gali apsunkinti dialogą dėl ES skaitmeninių taisyklių įgyvendinimo.
Kitą dieną Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ pareiškė, kad JAV nebus Europos piniginė ir žadėjo, kad ES „sumokės didelę kainą“. Tokia retorika Briuselyje vertinama kaip spaudimo taktika, tačiau ji gali peraugti į konkrečius sprendimus dėl tarifų ar paslaugų ribojimų.
„Pažiūrėsime, ką atneš laikas“, – sakė Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto vadovas Berndas Lange.
Kiek realūs Trumpo grasinimai?
Europos institucijos pastaraisiais metais ne kartą susidūrė su kritika, kad Skaitmeninių paslaugų aktas ir Skaitmeninių rinkų aktas esą veikia kaip netarifinės kliūtys. JAV pusė teigia, kad šios taisyklės neproporcingai paveikia didžiąsias JAV technologijų bendroves, nors ES argumentuoja, jog reguliavimas taikomas pagal rinkos galią ir elgseną, o ne pagal kilmės šalį.
Analitikų vertinimu, didžiausia rizika kyla ne vien dėl prekių muitų, o dėl paslaugų sektoriaus, ypač skaitmeninių paslaugų. Jei JAV nuspręstų riboti prieigą prie savo rinkos arba taikyti papildomus reikalavimus ES įmonėms, tai galėtų paliesti finansines, technologijų, konsultacines ir kūrybines industrijas.
Ką galėtų daryti Europos Sąjunga?
Įgyvendinant Turnberio susitarimą ES teisės aktuose numatyti saugikliai, leidžiantys sustabdyti susitarimo taikymą, jei JAV viršytų 15 proc. muitų ribą arba imtųsi veiksmų, kurie diskriminuotų ar taikytųsi į ES ekonomikos operatorius. Europos Komisija taip pat turi teisę reaguoti, jei būtų sutrikdyti prekybos ir investicijų santykiai.
Europos Parlamente vis garsiau kalbama, kad spaudimas skaitmeninėmis priemonėmis neturėtų būti toleruojamas, o atsakas turi remtis faktais ir proporcingumu. Pasak B. Lange, jei susitarimo sustabdymas taptų būtinas, Komisija turėtų atsižvelgti į Parlamento poziciją, o politinės valios tokiam žingsniui galėtų pakakti.
Situaciją komplikuoja ir platesnis fonas: ES siekia užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas skaitmeninėje ekonomikoje, o JAV administracija vis dažniau skaitmeninį reguliavimą traktuoja kaip prekybos politikos klausimą. Artimiausiais mėnesiais lemiamas taps tai, ar grasinimai virs oficialiomis procedūromis ir ar Briuselis ryšis panaudoti susitarimo saugiklius, kad apgintų savo reguliavimo autonomiją.
Leave a Reply