El Ninjo yra natūralus klimato reiškinys, susijęs su neįprastai įšilusių paviršinių vandenų plotu centrinėje ir rytinėje tropinio Ramiojo vandenyno dalyje. Šis įšilimas keičia atmosferos cirkuliaciją, todėl pasaulyje persiskirsto krituliai ir didėja ekstremalių orų tikimybė.
Pastaraisiais mėnesiais stebėjimai rodė greitą vandenyno paviršiaus temperatūros kilimą pagrindiniuose regionuose, nuo kurių priklauso El Ninjo stiprumas. Pasaulio meteorologai pabrėžia, kad reiškinys gali toliau stiprėti, o didžiausia jo įtaka dažnai pasireiškia metų pabaigoje ir šaltuoju sezonu.
Kodėl šis ciklas kelia daugiau nerimo?
Didžiausia rizika kyla dėl dviejų veiksnių sutapimo: natūralaus El Ninjo ir ilgalaikio žmogaus sukelto globalinio atšilimo. Kai bazinė pasaulio temperatūra jau yra aukšta, papildomas šilumos impulsas iš vandenyno didina rekordų tikimybę tiek sausumoje, tiek jūrose.
Pasaulio meteorologijos organizacija ne kartą akcentavo, kad stipresnis El Ninjo paprastai didina karščio bangų, sausros ir ekstremalių kritulių tikimybę. Tai nereiškia, kad visur bus vienodos pasekmės, tačiau bendras fonas tampa pavojingesnis ir sunkiau prognozuojamas.
Kur tikėtini didžiausi padariniai?
Istoriškai ryškesnės El Ninjo pasekmės dažnai juntamos Pietryčių Azijoje, Australijoje, kai kuriose Pietų Amerikos dalyse ir pietinėje Afrikoje. Vienur didėja sausros ir gaisrų rizika, kitur išauga liūčių, nuošliaužų ir potvynių tikimybė.
Europa taip pat nėra izoliuota nuo šių procesų, nes pasikeitusi pasaulinė cirkuliacija gali koreguoti audrų kelius ir kritulių pasiskirstymą. Lietuvoje tai dažniau siejama ne su tiesioginiu tropikų karščiu, o su didesne tikimybe sulaukti nepastovių, kontrastingų orų epizodų, kai per trumpą laiką iškrenta daug kritulių.
Poveikis maistui ir kainoms
Meteorologai ir rizikų analitikai atkreipia dėmesį į galimą poveikį žemės ūkiui: karštis, sausra arba per gausūs krituliai gali mažinti derlių ir prastinti produkcijos kokybę. Ankstesni stiprūs El Ninjo epizodai kai kuriose šalyse buvo siejami su pagrindinių kultūrų derliaus svyravimais ir kainų kilimu tarptautinėse rinkose.
Vis dėlto galutinis poveikis priklausys ne vien nuo vandenyno temperatūros, bet ir nuo atmosferos reakcijos bei kitų klimato veiksnių, įskaitant regionines jūrų sroves ir vėjus. Dėl to ekspertai pabrėžia pasirengimo svarbą: ankstyvas perspėjimas, vandens išteklių planavimas ir infrastruktūros atsparumas tampa kritiškai reikalingi.
„Įžengėme į laikotarpį, kai ekstremalių orų rizika daugelyje regionų yra padidėjusi, o dalis pasekmių gali būti sustiprintos dėl bendro klimato šiltėjimo“, – teigia Pasaulio meteorologijos organizacijos atstovai.
Leave a Reply