Švedų „Saab“ drąsiai meta iššūkį F-35: „Gripen“ gamybą žada didinti iki 30 per metus

Švedijos gynybos pramonės bendrovė „Saab“ paskelbė planuojanti reikšmingai didinti naikintuvų „Gripen“ gamybos apimtis. Įmonė siekia, kad metinė gamyba augtų nuo maždaug 15 iki 25–30 orlaivių, o galutinis surinkimas vienam lėktuvui sutrumpėtų maždaug perpus.

Toks tempas reikštų, kad „Saab“ galėtų greičiau vykdyti pristatymus skirtingiems užsakovams ir mažinti riziką, jog užsakymų eilė ims ilgėti greičiau nei didėja pajėgumai. Pastaraisiais metais daugelyje NATO valstybių atsinaujina karo aviacijos parkai, o gamybos eilės tapo vienu svarbiausių pirkimų veiksnių.

Gamybos didinimo planai siejami su augančiu tarptautinių užsakymų portfeliu, įskaitant ir naują sutartį su Ukraina dėl 16 „Gripen E“ naikintuvų. Skelbiama, kad sandorio vertė siekia apie 2,3 milijardo eurų, o Kijevas viešai yra kalbėjęs ir apie ilgalaikį poreikį turėti gerokai didesnį modernių naikintuvų skaičių.

Lygiagrečiai „Saab“ tęsia anksčiau prisiimtus įsipareigojimus kitoms šalims, o „Gripen E“ ir „Gripen E/F“ aktyviai siūlomi rinkoms, kurios ieško F-16 įpėdinių. Potencialių pirkėjų paieškos vyksta tiek Europoje, tiek Šiaurės Amerikoje, kur konkurencija dėl naujų naikintuvų yra itin intensyvi.

Kur „Gripen“ kovoja su F-35?

„Saab“ viešai pabrėžia, kad „Gripen“ esą gali būti pigesnė alternatyva kai kurioms 5-osios kartos platformoms ir yra geriau pritaikytas intensyvaus konflikto sąlygoms. Dažniausiai akcentuojamas gebėjimas operuoti iš trumpesnių ar alternatyvių aikštelių ir greitesnis parengimas pakartotiniam skrydžiui.

„Gripen“ šalininkai tvirtina, kad toks operacinis lankstumas suteikia pranašumų, kai infrastruktūra pažeista, o bazės yra nuolatiniame taikinyje. Vis dėlto ekspertai dažnai pažymi, kad operavimas iš lauko sąlygų nėra išskirtinai vieno modelio bruožas, o panašias koncepcijas treniruoja ir kiti NATO naudotojai.

Todėl reali konkurencija dažnai persikelia į kitą plotmę: pristatymo terminus, pramoninį bendradarbiavimą, modernizacijos kelią, ginkluotės integraciją ir bendrą eksploatacijos kainą per visą tarnybos laiką. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama ir tiekimo grandinėms, nes didėjant užsakymams svarbu ne tik turėti sutartį, bet ir gauti orlaivius laiku.

Gamybos didinimas „Saab“ atveju signalizuoja ambiciją sustiprinti pozicijas rinkoje, kurioje pirkėjai vis dažniau skaičiuoja ne tik techninius parametrus, bet ir tai, kada lėktuvai realiai pasieks eskadriles. Šis veiksnys, didėjant geopolitinei įtampai, tampa vienu svarbiausių sprendžiant, kuri platforma bus pasirinkta.