Skandalingi liudijimai prieš „Meta“: teisme nuskambėjo, ką įmonė žinojo apie vaikų žalą

Byla, galinti pakeisti socialinius tinklus

Kalifornijos Ouklande nagrinėjama byla, kurioje keturios JAV valstijos kaltina „Meta“ dėl „Facebook“ ir „Instagram“ poveikio nepilnamečiams. Prokurorai tvirtina, kad platformos buvo kryptingai kuriamos taip, kad kuo ilgiau išlaikytų jaunus vartotojus ir skatintų priklausomą elgesį.

Ši byla laikoma precedentine, nes joje vertinamas ne pavienių įrašų turinys, o pačios sąsajos ir dizaino sprendimai. Jei teismas pripažintų atsakomybę, tai galėtų paskatinti platesnius pokyčius visoje socialinių tinklų rinkoje.

Informatoriaus teiginiai: rizika galėjo būti nuvertinta

Pirmosiomis posėdžių dienomis reikšmingą dėmesį prikaustė buvusio „Meta“ inžinerijos direktoriaus Arturo Béjaro parodymai. Jis teigė, kad viešose „Meta“ ataskaitose apie bendruomenės standartų vykdymą reali žalos rizika gali būti smarkiai nuvertinta.

Pasak liudytojo, skirtumą galėjo atskleisti vidinės vartotojų apklausos, kuriose žmonių buvo klausiama apie neigiamas patirtis tiesiogiai. A. Béjaras tikino, kad pagal tokius duomenis kai kurių rizikų mastas galėjo skirtis net iki 100 kartų.

Prokurorų versija: įtraukti, rinkti, slėpti

Kalifornijos generalinio prokuroro pavaduotoja Megan O’Neill prisiekusiesiems dėstė, jog „Meta“ veikimo logika esą paprasta: pritraukti vartotoją, kuo ilgiau jį išlaikyti, rinkti duomenis ir viešai neatskleisti visos informacijos apie žalą. Prokurorai aiškino, kad ypač didelė rizika teko jauniems vartotojams.

Valstijos taip pat teigė, kad „Meta“ galėjo žinoti apie reikšmingą jaunesnių nei 13 metų vaikų buvimą „Instagram“, nors taisyklės tai draudžia. A. Béjaras liudijo, kad jo paties tyrimai aptiko dešimtis tūkstančių tokių paskyrų, o vidinės priemonės teoriškai galėjo identifikuoti ir gerokai daugiau.

„Prieiga prie vaikų buvo traktuojama taip, lyg geriau neklausti ir nematyti“, – sakė Arturo Béjaras.

„Meta“ gynyba: amžiaus patikra sudėtinga

„Meta“ pozicija teisme išlieka tokia pati: bendrovė kaltinimus neigia ir tvirtina, kad apie socialinių tinklų keliamas rizikas yra kalbėjusi. Bendrovės advokatas Paulas Schmidtas argumentavo, kad amžiaus ribų laikymosi užtikrinimas yra sudėtingas ir ne visada gali būti išspręstas prašant dokumentų.

Jo teigimu, reikalavimas pateikti asmens tapatybės dokumentą ar mokėjimo kortelę keltų papildomų problemų, nes ne visi vartotojai tai turi arba nori dalintis tokiais duomenimis. Taip pat akcentuota, kad bendrovės darbuotojai esą dirba tobulindami priemones, susijusias su vartotojų gerove.

Kodėl ši byla svarbi ir Europai

Bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik „Meta“, bet ir kitoms platformoms, nes ginčas sukasi apie dizaino sprendimų sukurtą žalą. Jei teismas pripažintų, kad sąsajos mechanikos gali sukurti teisinę atsakomybę, tai paskatintų panašius ieškinius ir prieš kitus rinkos dalyvius.

Europa tuo pat metu didina spaudimą technologijų bendrovėms per Skaitmeninių paslaugų aktą, kuris reikalauja geriau valdyti sistemines rizikas ir didinti skaidrumą. Dėl to JAV teismo išvados gali tapti papildomu argumentu griežtesnėms taisyklėms, ypač kalbant apie nepilnamečių apsaugą ir platformų rekomendacijų sistemas.