Europoje smarkiai brangsta gamtinės dujos: Nyderlandų TTF ateities sandorių kaina perkopė 65 eurus už megavatvalandę ir pasiekė aukščiausią lygį nuo kovo mėnesio. Nuo metų pradžios šis etalonas pakilo daugiau kaip 130 proc., o rinkoje daugėja signalų, kad įtampa gali užsitęsti.
Šuolį maitina ne vienas veiksnys: Europą vėl užklupusi karščio banga didina elektros poreikį, o daliai šalių tuo pat metu silpnėja hidroenergijos gamyba dėl sausros. Kai kur ribojama ir branduolinės energetikos gamyba, todėl vis dažniau trūkstamą elektrą tenka kompensuoti dujinėmis jėgainėmis.
Kodėl kainos kyla dabar?
Įprastai vasarą Europa pildo dujų saugyklas, kad šaltuoju sezonu būtų kuo mažiau priklausoma nuo importo ir kainų šuolių. Tačiau šiemet kaupimas sutapo su tiekimo trikdžiais ir išaugusia paklausa energetikai, todėl rinkoje atsirado mažiau „laisvų“ apimčių, kurios paprastai amortizuoja staigius svyravimus.
Papildomą riziką kuria geopolitiniai veiksniai ir infrastruktūros sutrikimai, didinantys neapibrėžtumą pasaulinėje suskystintų gamtinių dujų rinkoje. Kai konkurencija dėl krovinių aštrėja, Europa turi kelti kainą, kad pritrauktų tiekimą, o tai tiesiogiai atsispindi TTF kotiruotėse.
Signalas, kuris kelia nerimą
Didžiausia problema – saugyklos. Gas Infrastructure Europe duomenimis, rugpjūčio 1 dieną Europos dujų saugyklos buvo užpildytos apie 57,1 proc., ir tai buvo žemiausias rodiklis tokiai metų datai visoje stebėjimų istorijoje.
ES taikomas 90 proc. saugyklų užpildymo tikslas išliko, tačiau šalims suteikta daugiau lankstumo, kada tikslą pasiekti. Praktikoje tai reiškia, kad užsitęsus brangimui dalis valstybių gali pildyti saugyklas lėčiau, bet tuomet didėja jautrumas šalčiui žiemą.
Kas laukia vartotojų ir ECB?
Nors dabartinės kainos vis dar gerokai mažesnės už 2022 metais fiksuotus energetikos krizės pikus, situacija vėl ima virsti infliacijos klausimu. Didmeninės dujų kainos į sąskaitas paprastai persiduoda su kelių mėnesių vėlavimu, nes tiekėjai dalį pirkimų būna apsidraudę iš anksto, tačiau ilgiau išliekant aukštoms kainoms poveikis didėja.
Ekonomistų vertinimu, jei kainos išsilaikys aukštos, euro zonos metinė infliacija 2026 metų antroje pusėje gali būti didesnė, nei prognozuota baziniu scenarijumi. Tai reiškia papildomą spaudimą Europos Centriniam Bankui, nes energijos kainų brangimas blogina gyventojų perkamąją galią ir kartu gali riboti galimybes greitai švelninti pinigų politiką.
Europa per pastaruosius metus sumažino dujų vartojimą, sparčiau diegia atsinaujinančius išteklius ir šilumos siurblius, taip pat išplėtė SGD importo pajėgumus. Vis dėlto pagrindinė priklausomybė nuo oro sąlygų niekur nedingo: šaltesnė nei įprasta žiema vis dar gali staigiai padidinti paklausą, o esant menkesnėms atsargoms tai virsta brangia kova dėl tiekimo.
Leave a Reply