JAV peržiūri karių buvimą Europoje
Pentagonas iki lapkričio 6 dienos turi pateikti JAV gynybos sekretoriui Pete’ui Hegsethui bent keturis galimos JAV karinės laikysenos Europoje variantus. Juose būtų apibrėžtas pajėgų skaičius, dislokavimo vietos, pokyčių tempas ir numatomos išlaidos.
Platesnė peržiūra, apie kurią NATO gynybos ministrai kalbėjo birželį Briuselyje, turėtų būti baigta gruodį. Ji siejama su spartesniu perėjimu prie vadinamojo NATO 3.0 modelio, kuriame Europa prisiimtų didesnę atsakomybę už konvencinę žemyno gynybą.
Ką reikštų NATO 3.0
Šio požiūrio esmė tokia: Europos sąjungininkai būtų pagrindinė konvencinės gynybos jėga, o JAV labiau koncentruotųsi į kritines, ribotesnes funkcijas. Pentagonas tokį poslinkį argumentuoja būtinybe daugiau resursų skirti Indijos ir Ramiojo vandenyno regionui, atsižvelgiant į Kinijos keliamus iššūkius.
Viešojoje erdvėje taip pat nuolat kartojamas argumentas, kad Europa yra ekonomiškai pajėgi didinti investicijas į gynybą ir sparčiau plėsti kariuomenių pajėgumus. Tai apimtų ne tik ginkluotę, bet ir logistiką, oro gynybą, amunicijos gamybą bei mobilumo infrastruktūrą.
Pokyčiai jau pradėti, bet ne visiems vienodi
Šiuo metu Europoje dislokuota apie 80 000 JAV karių ir personalo. Kaip nurodoma aptariamoje schemoje, dar iki formalaus vertinimo pabaigos buvo paskelbta apie maždaug 5 000 karių išvedimą iš Vokietijos, nutraukta brigados rotacija Rumunijoje ir atšaukti planai dėl apie 4 000 karių šarvuotos brigados siuntimo į Lenkiją.
Taip pat mažintas JAV indėlis į NATO krizinių pajėgumų planą: naikintuvų skaičius sumažintas nuo maždaug 150 iki 100, peržiūrėtas jūrinės žvalgybos orlaivių, oro degalų papildymo, dalies jūrinių pajėgų ir bombonešių grupių indėlis. Tokie sprendimai kelia klausimų, ar atgrasymas nuo Rusijos bus pakankamas, kol Europa dar tik didina gamybos ir pajėgumų apimtis.
„Europa turi daugiau prisidėti prie konvencinės gynybos, o JAV koncentruosis į ribotesnę, bet kritinę paramą“, – sakė Pentagonui artimi pareigūnai.
Tekste pabrėžiama, kad sumažinimai neturėtų paliesti Lenkijos, o kai kuriais atvejais net svarstomas didesnis JAV karių skaičius šioje šalyje. Lenkija įvardijama kaip pavyzdinis sąjungininkas, nes gynybai skiria apie 5 proc. BVP.
Kartu primenama, kad JAV Kongresas yra nustatęs ribas, kiek ilgai be papildomų procedūrų galima sumažinti karių skaičių Europoje žemiau 76 000. Tai reiškia, kad net ir esant politinei valiai, greiti ir gilūs pjūviai gali atsiremti į vidaus teisines bei biurokratines kliūtis.
Politinis klausimynas sąjungininkams
Pastarosiomis savaitėmis Europos sąjungininkai gavo JAV klausimyną, kuris apima ne vien karinius pajėgumus. Vašingtonas teiraujasi, ar konkreti šalis viešai rėmė JAV užsienio politiką, kokius apribojimus taiko bazėms ir skrydžiams bei ar pasirengusi juos švelninti.
Taip pat domimasi, ar valstybė perka ginkluotę iš JAV gamintojų, kaip vertina Europos Sąjungos iniciatyvas, palankesnes Europos gynybos pramonei, ir ar remia NATO 3.0 koncepciją. Europos diplomatai tai vertina kaip bandymą labiau susieti JAV karinės paramos apimtį su politiniu pritarimu Vašingtono linijai.
Tekste minima, kad dalis Europos sostinių skeptiškai vertina konsultacijų procesą ir mano, jog kai kurie sprendimai galėjo būti priimti iš anksto. Rytinio NATO sparno šalys nerimauja, kad JAV sausumos pajėgų ir aviacijos mažėjimas gali susilpninti atgrasymą, jei europiniai pajėgumai dar nebus pakankamai sustiprėję.
Pentagono peržiūros rezultatai turėtų paaiškėti iki gruodžio, kai sąjungininkai sužinos, kurį variantą pasirinks JAV gynybos sekretorius. Nuo to priklausys, ar mažinimas bus tolygus, ar labiau diferencijuotas pagal gynybos išlaidas, bazinių pajėgumų prieinamumą ir politinius įsipareigojimus.
Leave a Reply