Lenkija spartina perėjimą nuo anglies prie atsinaujinančių išteklių ir branduolinės energetikos, tačiau transformacijos tempą riboja vienas esminis veiksnys – tiekimo patikimumas. Energetikos sektoriaus atstovai įspėja, kad artimiausiais metais elektros sistemos stabilumas vis dar labiausiai priklausys nuo anglimi kūrenamų elektrinių darbo.
Energopomiar vadovas Tomasz Słupik pabrėžia, kad net didėjant vėjo ir saulės elektrinių galiai, anglies blokai išlieka pagrindine atrama, kai gamyba iš OZE svyruoja dėl oro sąlygų. Jo vertinimu, šios priklausomybės greitai pakeisti nepavyks, todėl planuojant anglies blokų išjungimą būtina nuosekliai įvertinti alternatyvių pajėgumų įgyvendinimo rizikas.
Anglies blokų vaidmuo sistemoje
Pagal Lenkijos perdavimo sistemos operatoriaus ir sektoriaus duomenis, centralizuotai dispečeruojamoje elektrinių grupėje tebėra kelios dešimtys anglies blokų, kurių bendra pasiekiama galia siekia apie 21 800 megavatų. Šie pajėgumai naudojami ne tik kasdienei gamybai, bet ir kaip rezervas, užtikrinantis sistemos balansą didelio vartojimo ar mažos vėjo ir saulės generacijos laikotarpiais.
Praėjusiais metais daugiau kaip pusė Lenkijoje pagamintos elektros energijos vis dar buvo iš anglies, todėl staigus atsitraukimas nuo šio kuro reikštų didesnę riziką tiek tinklų balansavimui, tiek tiekimo saugumui. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dalis blokų dar yra palyginti geros techninės būklės, tačiau kitiems brangūs remontai ir modernizacijos gali tapti ekonomiškai nebeprasmingi.
Didžiausia rizika – vėluojantys pakaitiniai pajėgumai
Lenkijos planuose anglies generaciją turi pakeisti dujomis kūrenami kombinuoto ciklo blokai, vėliau – branduolinė energetika, o kartu sparčiai augtų OZE dalis ir energijos kaupimas. Tačiau didelė dalis šių projektų, kaip pripažįsta pramonės dalyviai, susiduria su įprastais inžineriniais ir tiekimo grandinių vėlavimais.
Pasak T. Słupiko, dujų jėgainių statybose kelių mėnesių nuslydimai nuo grafiko yra dažnas reiškinys, o kai kuriais atvejais vėlavimai užsitęsia ilgiau. Situaciją apsunkina ir globalus investicijų bumas dujinėje energetikoje, siejamas su sparčiu duomenų centrų plėtojimu ir dėl to didėjančia elektros paklausa, kuri sustiprina konkurenciją dėl įrangos, ypač dujų turbinų.
„Lenkijos energetikos transformacijoje svarbiausias rizikos veiksnys yra garantuoti nepertraukiamą elektros tiekimą, kuris šiuo metu priklauso nuo anglies blokų prieinamumo ir greitai nepasikeis“, – sakė Tomasz Słupik.
Dar vienas neapibrėžtumas – branduolinių projektų terminai. Nors Lenkija siekia pastatyti pirmąsias atomines elektrines, tokio masto projektai pasaulyje dažnai susiduria su sudėtingais licencijavimo, tiekimo, rangos ir finansavimo etapais, todėl sistemai reikia tarpinio sprendimo, kuris užtikrintų patikimą bazinę ir manevrinę generaciją.
Didėjant OZE daliai, įtampa auga ir dėl technologinių spragų, ypač ilgalaikio energijos kaupimo. Kol nėra pakankamai didelių kaupimo pajėgumų, tinklams reikia greitai reguliuojamų šaltinių, o praktikoje dažniausiai pasirenkami dujų blokai, kurių įgyvendinimą dabar riboja įrangos prieinamumas ir terminai.
Ką tai reiškia artimiausiems metams?
Ekspertai Lenkijoje vis dažniau kalba apie poreikį parengti detalią anglies blokų naudojimo iki 2040 metų analizę ir suderintą išjungimo grafiką, kuriame būtų aiškiai atskirta, kurie blokai galėtų būti palikti strateginiam rezervui. Toks planavimas turėtų būti derinamas su perdavimo sistemos operatoriumi, kad nauji pajėgumai būtų įtraukiami tik patvirtinus jų realų prieinamumą sistemos bandymais.
Kita diskusijos kryptis – ekonominiai mechanizmai. Dalis anglies blokų Lenkijoje dar remiasi pajėgumų rinkos schema, tačiau po 2028 metų dabartinės taisyklės keičiasi, todėl kyla klausimas, kaip finansuoti blokų išlaikymą pereinamuoju laikotarpiu. Jei sprendimas nebus rastas, ekonominė logika skatintų greitesnį blokų uždarymą, o tai didintų tiekimo riziką.
Apibendrinant, Lenkijos perėjimas nuo anglies prie OZE ir branduolinės energetikos juda į priekį, tačiau artimiausiu metu sistemos saugumo dilema išlieka: anglies blokai dar būtini, o jų pakaitos projektai, ypač dujiniai ir branduoliniai, gali vėluoti. Todėl pagrindinis transformacijos uždavinys tampa ne tik diegti naujus pajėgumus, bet ir užtikrinti, kad senieji būtų išjungiami tik tada, kai nauji realiai gali perimti jų vaidmenį.
Leave a Reply