Europos technologijų sektoriaus lyderiai ragina kitame daugiametėje ES finansinėje programoje gerokai didinti investicijas į kritines technologijas ir energetikos pertvarką. Briuselyje vykusiame asociacijos DIGITALEUROPE susitikime akcentuota, kad Europai reikia pigesnės vietinės energijos, skaitmenizuotų elektros tinklų ir aiškaus finansavimo prioritetų peržiūrėjimo.
Diskusijų fonas – išaugęs geopolitinis neapibrėžtumas ir jo poveikis energijos kainoms bei tiekimo saugumui. Pramonė ir skaitmeninės paslaugos vis labiau priklauso nuo stabilios elektros pasiūlos, o tinklų pralaidumas ir prisijungimo terminai daugelyje šalių tampa viena didžiausių kliūčių investicijoms.
Elektrifikacija ir tinklų skaitmeninimas
DIGITALEUROPE siūlo iki 2030 metų įtvirtinti privalomą 32 proc. elektrifikacijos tikslą. Logika paprasta: didesnė galutinės energijos vartojimo dalis, perkelta į elektrą, leidžia greičiau mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir geriau integruoti atsinaujinančią energetiką.
Kartu pabrėžiama, kad vien elektrinių pajėgumų nepakanka, jei tinklai lieka „vakarykščiai“. Asociacija ragina leidimus tinklų ir skaitmeninės infrastruktūros projektams išduoti per 12 mėnesių, o skaitmeninius sprendimus traktuoti kaip bazinę tinklų investicijų dalį, o ne papildomą priedą.
Skaitmeniniai tinklai, išmanusis balansavimas ir tikslesnis vartojimo prognozavimas padeda valdyti didesnius saulės ir vėjo generacijos svyravimus. Tai mažina avarijų ir prastovų riziką, trumpina reagavimo laiką, o ilgainiui gali prisidėti ir prie mažesnių sistemos sąnaudų vartotojams.
25 proc. biudžeto kritinėms technologijoms
Asociacija taip pat siūlo ketvirtį būsimo ES biudžeto skirti kritinėms ir skaitmeninėms technologijoms, kurios leistų Europai išlaikyti konkurencingumą ir mažinti strategines priklausomybes. Į šią kryptį patenka puslaidininkiai, energijos kaupimas, robotika, kibernetinis saugumas, tinklų programinė įranga ir dirbtinis intelektas.
Pramonės atstovai pabrėžia, kad iš pirmo žvilgsnio didelės sumos, paskirstytos septyneriems metams ir 27 valstybėms, greitai „ištirpsta“, jei finansavimas išskaidomas per daug krypčių. Todėl raginama aiškiau apsibrėžti, ką Europa nori sukurti pati, ką užtikrinti tiekimo grandinėse ir kur būtinos masto investicijos.
„Europos sąskaita už energiją – tai žadintuvas. Negalime maitinti rytojaus gamyklų be elektrifikacijos ir su vakarykščiu tinklu. Skaitmena ir DI gali padėti greičiau užtikrinti švaresnę, patikimą ir labiau įperkamą energiją“, – sakė DIGITALEUROPE prezidentas Peteris Weckesseris.
Startuoliams – greitesni sprendimai ir realūs pirkėjai
Dar vienas akcentas – Europos startuolių ir augančių įmonių mastelio problema. DIGITALEUROPE ragina sprendimus dėl finansavimo priimti per 90 dienų, sudaryti tiesesnį kelią nuo mokslinių tyrimų prie komercinio diegimo ir didinti augimo etapo investicijų galimybes.
Technologijų kūrėjams svarbus ne tik kapitalas, bet ir rinkos paklausa: viešieji pirkimai gali tapti pirmuoju dideliu užsakovu, o garantijos, bendros investicijos ir rizikos pasidalijimas galėtų pritraukti daugiau privataus kapitalo. Asociacijos žinutė aiški – Europa turi ne tik kurti, bet ir testuoti, pirkti bei diegti Europoje sukurtas technologijas.
Šios iniciatyvos siejasi su platesniu ES tikslu didinti energetinį saugumą, sparčiau modernizuoti infrastruktūrą ir mažinti kainų spaudimą pramonei. Tolimesnė kryptis priklausys nuo to, ar pasiūlymai bus įtvirtinti biudžeto derybose ir ar valstybės narės sutars dėl prioritetų bei greitesnių leidimų procedūrų.
Leave a Reply