Europos sostinėse stiprėja nerimas, kad Rusija, tęsdama hibridines operacijas, gali išplėsti spaudimą NATO šalims ir provokuoti incidentus ore ar prie kritinės infrastruktūros. Politikų perspėjimai pastarosiomis savaitėmis suintensyvėjo, ypač Rytų ir Šiaurės Europoje, tačiau NATO kol kas teigia nematanti neišvengiamos atakos požymių.
Situaciją paaštrina tai, kad Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi, o Maskva nuolat testuoja Vakarų reagavimo ribas. Europos pareigūnai vis dažniau kalba apie dronų ar raketų patekimo į NATO teritoriją riziką, sabotažo grėsmę bei dezinformacijos kampanijas, kurios gali būti naudojamos tiek spaudimui, tiek vidaus auditorijoms mobilizuoti.
Kas kelia daugiausia nerimo
Vokietijoje pradėta plačiau kalbėti apie pasirengimą ekstremaliems scenarijams, įskaitant medicinos sistemos atsparumą galimam konfliktui ar masinių sužeidimų situacijoms. Baltijos regione atnaujinami civilinės saugos planai, o NATO karinis pasirengimas palaikomas pratybomis, skirtomis greitam reagavimui ir oro erdvės gynybai.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas viešai įspėjo, kad artimiausiais mėnesiais negalima atmesti dronų ar raketų įskridimo į NATO šalių teritoriją, ypač toms valstybėms, kurios aktyviai remia Ukrainą. Tokie pareiškimai atspindi bendrą regiono nuotaiką, kai net ir vienas incidentas gali sukelti didelę politinę įtampą.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, aptardamas saugumo situaciją su šalies politiniais lyderiais, pabrėžė, kad hibridinės grėsmės Europai pastaruoju metu stiprėja. Kartu Paryžius pristatė papildomas priemones kritinei infrastruktūrai saugoti, nes būtent ji laikoma viena labiausiai pažeidžiamų hibridinio spaudimo taikinių.
NATO vertinimas ir žvalgybos klausimas
NATO pareigūnai pabrėžia, kad šiuo metu nėra indikacijų apie artėjančią tiesioginę Rusijos ataką prieš Aljansą. Vis dėlto akcentuojama, kad sąjungininkai neturi būti naivūs ar atsipalaiduoti, o atgrasymo ir gynybos priemonės turi būti nuosekliai stiprinamos.
Neapibrėžtumo prideda tai, kad vieši perspėjimai ne visada reiškia naują žvalgybinę informaciją. Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys nurodė, kad Lietuva turėjo panašią žvalgybos informaciją kaip ir Lenkija apie galimą provokaciją, tačiau leido suprasti, jog ji siejasi su anksčiau turėtais vertinimais.
Hibridinės atakos: daugiau, dažniau ir drąsiau
Europos saugumo aplinkoje vis ryškiau matomas hibridinių incidentų augimas: nuo oro erdvės pažeidimų iki bandymų rengti sabotažą ir kelti grėsmę logistikos mazgams. Ekspertai pastebi, kad tokių veiksmų tikslas dažnai yra ne tiesioginė karinė eskalacija, o psichologinis spaudimas, visuomenių gąsdinimas ir sąjungininkų vienybės silpninimas.
Vienas iš strateginių atsakų į šią grėsmę tampa išankstinis visuomenės informavimas, kad provokacijos ar galimos melagingos vėliavos operacijos nesukeltų chaoso ir nepastumtų valstybių į skubotus sprendimus. Tuo pat metu Europos vyriausybės siekia stiprinti kritinės infrastruktūros apsaugą, oro gynybos pajėgumus ir tarpinstitucinį reagavimą, kad atgrasymas veiktų ne tik karinėje, bet ir civilinėje plotmėje.
Kol kas bendras signalas iš NATO ir pagrindinių Europos sostinių išlieka dvigubas: grėsmę būtina vertinti rimtai, tačiau panikai nėra pagrindo. Daug kas priklausys nuo to, ar Rusija ir toliau didins rizikos apetitą hibridinėje erdvėje, ir kaip greitai sąjungininkai gebės adaptuoti gynybą prie nuolat kintančių iššūkių.
Leave a Reply