Donaldas Trumpas gavo naują svertą: iki 100 proc. muitai šalims, perkančioms rusišką naftą ir dujas

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė įstatymą, kuris suteikia galimybę taikyti iki 100 proc. muitus valstybėms, laikomoms didžiausiomis rusiškos naftos ir dujų importuotojomis. Dokumentas siejamas su pastangomis didinti spaudimą Rusijai dėl karo Ukrainoje ir riboti sankcijų apėjimą per tarpininkus.

Įstatymas numato, kad priemonės turėtų būti pritaikytos per 30 dienų, tačiau palieka prezidentui plačią diskreciją spręsti, ar muitus ir sankcijas aktyvuoti, atidėti arba jų netaikyti. Tai reiškia, kad naujasis mechanizmas tampa ne tik ekonomine, bet ir derybine priemone užsienio politikos darbotvarkėje.

Ką konkrečiai keičia įstatymas?

Esminė naujovė – galimybė papildomais muitais apmokestinti prekes iš šalių, kurios patenka į didžiausių rusiškų energijos išteklių importuotojų grupę arba, JAV vertinimu, labiausiai padeda apeiti naftos ir dujų ribojimus. Be to, dokumente įtvirtinamos jau galiojusios sankcijų nuostatos ir sudaromos sąlygos griežtinti spaudimą vadinamajai šešėlinei laivynų infrastruktūrai.

Įstatyme nėra išvardytų konkrečių valstybių, tačiau pagal prekybos ir energijos srautų duomenis dažniausiai minimos Kinija, Indija ir Turkija. Tarp galimų taikinių įvardijamos ir kai kurios Europos šalys, tokios kaip Slovakija bei Vengrija, taip pat regiono valstybės, kurios gali atlikti tarpininkų vaidmenį energijos tiekimo grandinėse.

Politinė reakcija ir rizikos

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viešai ragino Vašingtoną pasinaudoti įstatymo suteiktais įgaliojimais. Kyjivas tokią priemonę vertina kaip galintį sustiprinti spaudimą Rusijos biudžetui, kurio pajamos iš energijos eksporto išlieka viena svarbiausių karo finansavimo atramų.

JAV politinėje arenoje įstatymas sulaukė ir kritikos: dalis demokratų atstovų baiminasi, kad papildomi muitai gali tapti instrumentu selektyviai spausti partnerius ir būti taikomi nepastoviai, priklausomai nuo Baltųjų rūmų politinių tikslų. Rizika ypač aktuali tuo atveju, jei muitų grėsmė būtų panaudota platesniuose prekybos ginčuose, o ne vien Rusijos energijos srautams riboti.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad toks muitų mechanizmas gali turėti kelis lygiagrečius padarinius: didinti kainų spaudimą importuojančioms šalims, keisti energijos tiekimo maršrutus ir skatinti dar didesnį prekybos srautų persiorientavimą. Praktinis poveikis priklausys nuo to, kaip greitai ir kokiu mastu administracija nuspręs šiuos įgaliojimus taikyti.