Lenkijoje CIT oficialiai 19 proc., bet didžiosios biržos įmonės realiai sumoka apie 33 proc.

Nors Lenkijoje standartinis pelno mokesčio (CIT) tarifas siekia 19 proc., didžiausios biržoje kotiruojamos bendrovės realiai patiria gerokai didesnę mokesčių naštą. 2024 metais jų vidutinė efektyvioji mokesčio norma, skaičiuojant nuo deklaruoto pelno, siekė apie 33 proc.

Toks skirtumas tarp nominalaus tarifo ir faktinių įmokų rodo, kad įmonių mokama suma priklauso ne vien nuo įstatyme įrašyto skaičiaus. Praktinę naštą didina papildomi mokestiniai mechanizmai, atskaitymų ribojimai, įvairūs sektoriaus mokesčiai ir administraciniai įsipareigojimai.

Pagal viešai cituojamus „Grant Thornton“ skaičiavimus, 33 proc. dydžio efektyvioji norma nėra vienkartinis nukrypimas. Ji yra maždaug 7 procentiniais punktais didesnė nei pastarojo dešimtmečio vidurkis, o ankstesniais metais taip pat augo: 2022 metais buvo apie 28 proc., 2023 metais – apie 30 proc.

„33 proc. efektyvioji norma nėra atsitiktinis šuolis – tai ilgalaikės tendencijos dalis, siunčianti nepalankų signalą ir įmonėms, ir investuotojams“, – sakė Grzegorzas Szyszas.

Kas kelia naštą verslui?

Ekonomistai pabrėžia, kad mokesčių sistemos vertinimas vien pagal nominalų tarifą dažnai klaidina: bendrą kainą sudaro ir su mokesčiais susijęs reguliacinis bei administracinis krūvis. Tai ypač aktualu didelėms įmonėms, kurioms tenka daugiau prievolių, kontrolės ir atitikties reikalavimų.

Verslo apklausose Lenkijoje dažniausiai minimos problemos yra dažni taisyklių pasikeitimai, nepakankamas reguliavimo aiškumas bei didelė administracinė našta. Kartu dalis įmonių akcentuoja ir mažą sistemos nuspėjamumą, kuris apsunkina investicijų planavimą bei didina teisinių klaidų riziką.

Tarptautinis kontekstas

Tarptautiniai reitingai taip pat signalizuoja, kad mokesčių konkurencingumas priklauso ne tik nuo tarifo dydžio. OECD International Tax Competitiveness Index vertinimuose Lenkija patenka į žemesnę lentelės dalį, o tai paprastai siejama su sistemos sudėtingumu, išimčių gausa ir reguliavimo stabilumo stoka.

Investuotojams tokie rodikliai svarbūs vertinant riziką ir prognozuojamą grąžą: jei faktinė mokesčių našta nuosekliai viršija nominalų tarifą, tai gali mažinti pelningumą ir didinti kapitalo kaštus. Verslui tai reiškia ir didesnes išlaidas, ir didesnį poreikį investuoti į mokesčių atitiktį.