Olandų režisierius Paulas Verhoevenas, sukūręs 1997 metais pasirodžiusį filmą Starship Troopers, sureagavo į Donaldo Trumpo paskelbtus DI sugeneruotus vaizdus su siūlomomis Jungtinių Valstijų Kosminių pajėgų uniformomis. Pasak režisieriaus, tokia „įkvėpimo“ kryptis prasilenkia su kūrinio esme, nes filme kariška estetika sąmoningai naudojama kaip perspėjimas apie fašizmą.
Diskusiją įplieskė Trumpo įrašai socialiniuose tinkluose, kuriuose jis dalijosi DI sukurtais kadrais ir pristatė naujo tipo tarnybinės aprangos maketą. Prie jo buvo pateikta žinutė, kad dizainas esą paremtas Starship Troopers uniformų „disciplina ir funkcionalumu“.
Verhoevenas interviu „The Hollywood Reporter“ pabrėžė, kad filmo veikėjai tyčia vaizduojami kaip žmonės, kurie patys nesupranta dalyvaujantys fašistinėje sistemoje. Pasak režisieriaus, būtent tai ir yra satyros taikinys, todėl bandymas perkelti šią estetiką į realaus pasaulio institucijų įvaizdį yra problemiškas.
„Nežinau, ar šis prezidentas supranta, kad filmas sako: tie personažai yra fašistai, patys to nesuvokdami. Toks ir buvo tikslas“, – sakė Paulas Verhoevenas.
Starship Troopers buvo sukurtas pagal rašytojo Roberto A. Heinleino romaną, tačiau Verhoevenas ne kartą yra aiškinęs, kad ekranizaciją sąmoningai pavertė tamsia politine satyra. Filme ryškūs militarizmo, propagandos, ksenofobijos ir smurto motyvai, o vizualiniai sprendimai specialiai primena totalitarinių režimų ikonografiją.
Režisierius atkreipė dėmesį ir į tai, kad dalis auditorijos per dešimtmečius filmą klaidingai perskaitė kaip tiesioginį karo epą, o ne ironiją. Jo teigimu, panašus nesusipratimas nuolat kartojasi, kai popkultūros citatos pradedamos naudoti politinėje komunikacijoje, neatsižvelgiant į pirminę kūrinio prasmę.
Jungtinių Valstijų Kosminės pajėgos buvo įsteigtos 2019 metais, per pirmąją Trumpo kadenciją, kaip atskira kariuomenės rūšis. Pastaraisiais metais JAV politikoje vis dažniau matoma tendencija vizualiniais simboliais ir popkultūros nuorodomis stiprinti žinutes socialiniuose tinkluose, o DI įrankiai šį procesą dar labiau paspartino.
Ekspertai ne kartą yra įspėję, kad DI generuojami vaizdai politinėje erdvėje kelia papildomų rizikų: nuo klaidinančio turinio iki dar greitesnio simbolių „išplėšimo“ iš konteksto. Šiuo atveju ginčo esmė susivedė į klausimą, ar institucinis įvaizdis netampa priemone normalizuoti estetiką, kuri filme buvo pasirinkta būtent kaip kritika autoritarizmui.
Leave a Reply